ŠARŪNAS JONČAS: „VEIKLA, KURIA UŽSIIMDAMAS PAMIRŠTI PAVALGYTI, IR YRA TIKRASIS TAVO PAŠAUKIMAS“ (#)

Rūta Varneckaitė prieš 3 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min.
Šarūnas Jončas - informacinių technologijų (IT) sprendimus parduodančios įmonės „Dycode“ įkūrėjas. Asmeninio albumo nuotr.
Šarūnas Jončas (29), iš Raseinių kilęs ir Vilniaus Gabijos gimnaziją baigęs Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto absolventas, beveik iš karto po studijų įkūrė nuosavą informacinių technologijų (IT) sprendimus parduodančią įmonę „Dycode“. Savo septynių darbuotojų komandoje verslininkas propaguoja strategiją „darbas be vadovo“. Pagrindine motyvacija jis laiko įdomius projektus bei bendrus tikslus, o ne griežtą vadovavimą.

Naujausias rinkai pristatytas ir jau sėkmės sulaukęs „Dycode“ komandos produktas – www.eorder.eu. Tai mobiliesiems vadybininkams skirta programėlė, padedanti automatizuoti didmeninės prekybos pardavimo procesą ir palengvinanti įmonės vadovų komunikaciją su vadybininkais. Mintis sukurti programą, kuri yra kaip tiltas tarp tiekėjų ir klientų, gimė dar tada, kai Š. Jončas vadovavo tėčio kavinei.

Eik ir pradavinėk IT sprendimą taip, lyg jį turėtum. Kai pamatysi klientų interesus, žinosi, kiek paklausus yra produktas, galėsi būti užtikrintas, kad verta investuoti laiką ir žmogiškuosius išteklius į jo gaminimą.
Š. Jončas

Anksti kūrybinį potencialą IT srityje atradęs, verslumą pažinęs ir tėčio versle išsiugdęs pašnekovas pastebi, jog svarbiausia daryti tai, ką iš tiesų darai neskaičiuodamas laiko. „Džiaugiuosi, kad patingėjau būti labai geras mokinys ir buvau geras tik tose srityse, kurios man patiko. Tai mane atvedė prie mėgstamos veiklos – programavimo“, – dalijasi pašnekovas, iš pradžių manęs, kad pralošė nepasirinkęs populiarių ekonomikos studijų, o vėliau suprato, kad būtent todėl rado savo profesinį kelią. „Dauguma žmonių, kurie visose srityse yra vidutiniškai geri, sunkiau atranda save ir juos dominančią veiklą. Man pasisekė, nes tuo metu patingėjau labai stengtis ir leidausi ten, kur labiausiai traukė“, – savo pasirinkimu džiaugiasi jis.

Pašnekovas prisimena, kad pirmasis prisilietimas prie kompiuterinės technikos įvyko būnant vos trejų metukų, kai tėtis iš darbo atsineštus kompiuterius rodydavo sūnui. O jau būdamas keturiolikos Š. Jončas sukūrė pirmąją kompiuterinę programą. „Tai buvo sandėlio likučių apskaičiavimo sistema, kurios reikėjo tuometiniame tėčio kavinės versle“, – pasakoja verslininkas, anuomet dar negalvojęs, jog prisilietė prie veiklos, vėliau tapusios jo paties verslu.

„Veikla, kuria užsiimdamas pamiršti pavalgyti, ir yra tikrasis tavo pašaukimas“, – tikina Š. Jončas.

Ne savo rogėse

Matematikos ir informatikos institute bakalauro laipsnį įgijęs vyras jau antrame kurse tapo samdomu darbuotoju vienoje IT įmonių. Vyras juokiasi prisiminęs, jog tuo metu jam mokėjo viso labo 350 litų. „Vis dėlto padirbėti buvo tikrai verta, nes daug išmokau ir galutinai supratau, kad programuoti man sekasi. Tiesa, ne iš karto visiškai pasinėriau į programuotojo veiklą, nes tėtis paprašė laikinai perimti jo kavinės verslo valdymą“, – atskleidžia Š. Jončas, dabar jau suvokiantis, kiek naudingos patirties pasisėmė dvejus metus vadovaudamas kavinėje.

„Tada jaučiausi visai ne savo rogėse. Nors tai man nebuvo įdomiausia veikla, žinau, kad įgyta patirtis labai padeda dabar turint savo įmonę. Gavau įvairiausių vertingų patarimų iš tėčio. Vienas paradoksalesnių, bet veiksmingas: kaip bendrauti su darbuotojais, geriausiai pamatai rengdamas įmonės šventę. Tereikia stebėti, kaip jie bendrauja su savo antrosiomis pusėmis. Panašaus elgesio modelio darbuotojas tikisi ir iš vadovo“, – šmaikščias personalo valdymo subtilybes atskleidžia pašnekovas.

Kai pomėgis virto pragyvenimo šaltiniu

Vadovaudamas kavinei, Š. Jončas laisvalaikiu pagal užsakymą kūrė klientų valdymo sistemą. Tai ir buvo pirmasis projektas, tada įkainotas 8 tūkst. litų ir nulėmęs apsisprendimą – pagaliau pomėgį paversti pragyvenimo šaltiniu. Taip jaunasis programuotojas atidarė UAB „Dycode“ – IT sprendimų paslaugas teikiančią įmonę.

„Turėjau susitaupęs apie 100 tūkst. litų, nes per mėnesį jau nusisamdžiau keturis darbuotojus. Pradėjome įtemptai vieną po kito kurti projektus. Deja, didžiausias galvos skausmas buvo pastovus atlyginimų darbuotojams mokėjimas“, – nelengvą verslo pradžią mena Š. Jončas. Dabar, žvelgdamas į tuo metu priimtus sprendimus, verslininkas supranta nemažai pinigų išleidęs netikslingai pirkdamas ar tenkindamas nesamus rinkos poreikius. Tad būsimam IT verslo startuoliui jis turi labai aiškų patarimą: „Eik ir pradavinėk IT sprendimą taip, lyg jį turėtum. Kai pamatysi klientų interesus, žinosi, kiek paklausus yra produktas, galėsi būti užtikrintas, kad verta investuoti laiką ir žmogiškuosius išteklius į jo gaminimą.“

Pašnekovas teigia, jog, turint aiškią viziją bei preliminarų sprendimą, galima parduoti ir gerą projekto maketą, o ne galutinį programos variantą. Dažnai taip net įmanoma rasti klientą, kuris sutiks finansuoti atitinkamo projekto kūrimą.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai