IŠ STATYBŲ VERSLO NĖRĖ Į VAIKŲ PRIEŽIŪRĄ (#)

Rūta Varneckaitė prieš 3 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 6 s.
Privačių darželių tinklo „Vaiko šypsena“ įkūrėja - Indrė Rutavičienė. Gedimino Kryžiaus nuotr.
„Menu daug bemiegių naktų, kai teko išgyventi nemandagius skambučius, skundus, bandymus neleisti vykdyti veiklos ir kitus grasinimus. Ir visa tai tik dėl lietuviams būdingo pavydo. Džiaugiuosi, kad dėl užsispyrimo ir advokatų patarimų dirbame jau trečius metus“, – dalijasi privačių darželių tinklo „Vaiko šypsena“ įkūrėja Indrė Rutavičienė (32). Baigusi Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją, vėliau Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijusi statybos inžinerijos magistro laipsnį, moteris kurį laiką sukosi statybų versle. Tačiau moteriška prigimtis ir noras ne tiek dirbti, kiek gyventi veikla, vadinama darbu, moterį pastūmėjo nuosavo verslo link.

Garsiai svajokite ir rasite palaikymą


„Kai pradėjau dirbti statybų srityje, maniau, kad pagaliau atradau tai, kas džiugina, dėl ko galiu neskaičiuoti darbo valandų. Tačiau klydau. Bendraujant su rangovais, užsakovais, statybininkais, projektuotojais, nėra vietos švelnumui, mandagumui ar moteriškumui. Čia neturi pasireikšti jausmai, reikia vien aiškios ir griežtos pozicijos. Turi kovoti dėl terminų laikymosi, būti griežta dėl ne laiku atliktų darbų. Pašaipūs abejojančių statybų veteranų žvilgsniai, neva ką tokia jauna pana jiems gali paaiškinti apie statybas, kėlė papildomą įtampą“,– atvirauja I. Rutavičienė apie tuometes nuotaikas darbe.

Viską dariau pati su tokiu užsidegimu ir tikėjimu, kad aplinkinių abejonių net negirdėjau.
 I. Rutavičienė

Tačiau vieną lemtingą sekmadienio popietę, prie pietų stalo pas anytą garsiai prašnekus apie svajones, netikėtai gimė idėja, kurią sumani moteris pavertė verslu: „Ėmėme kalbėti apie savo norus ir, pasirodo, radome šį tą bendra. Taip supratome, kad sujungusios mintis galėtume įkurti darželį, kuriame teiktume ne tik įvairias priežiūros paslaugas, bet ir vyro mama vestų logopedo konsultacijas. Tokį sumanymą gvildenau dar gerus metus, daug skaičiavau, analizavau, lyginau, skaičiau, klausinėjau. Tai nėra verslas, kuriame uždirbama krūva pinigų, veikiau darbas, kuriuo gyveni, mėgaujiesi ir vadini iš dalies net ir pomėgiu.“

Sėkmė aplanko, tik reikia mokėti išlaukti

„Viską dariau pati su tokiu užsidegimu ir tikėjimu, kad aplinkinių abejonių net negirdėjau“, – apie tvirtą apsisprendimą įkurti privatų vaikų darželį pasakoja I. Rutavičienė.

„Vis dėlto dvejonių buvo: viskas labai daug kainuoja (pradinis finansinis indėlis sudarė apie 9 tūkst. eurų), o svarbiausia, kad negali apskaičiuoti ir išmatuoti rizikos. Atrodė, jei bus iš karto dešimt vaikų, bus gerai, jei penkiolika – laimės bus pilnos kelnės ir papildoma kapeika nukris į kišenę. Bet ką darysime, jei pradžioje bus tik du vaikai? Turbūt likimui mes patikome ir jis mums buvo palankus“, – šypsosi verslininkė ir negaili padėkų patalpų savininkui, kuris verslo pradžioje leido įsivažiuoti ir taikė dideles nuolaidas.

„Pirmąjį pusmetį po darželio atidarymo dar negalėjau išeiti iš valdiško darbo. Samdžiau vieną auklėtoją, o pati dirbau po savo pagrindinės veiklos. Su jauduliu dar dabar menu rugsėjo antrosios rytą, kai po atidarymo šventės laukėme pirmųjų lankytojų. O jų buvo tik trys. Vėliau vaikučių vis daugėjo. Po pusės metų teko atsisveikinti su auklėtoja, tad prie pagrindinio auklėtojos vairo stojau pati“, – apie verslo įsibėgėjimą pasakoja „Vaiko šypsenos“ įkūrėja I. Rutavičienė.

Konkuruoti ar vienytis dėl bendrų tikslų?

„Iš tiesų Vilniuje yra daug privačių darželių, siūloma įvairių ugdymo programų, bet per daug gerų darželių nebus. Ne paslaptis, jog daugybė tėvų veda vaikus į privatų darželį, nes negavo valstybinio. Auklė irgi ne visada išeitis, nes vaikui reikia socializuotis tarp bendraamžių. Visada kartoju, jog vaikui svarbiausia auklėtoja, o ne dailios sienos, naujos spintos ar geriausias parketas. Manau, svarbiausia investuoti į darbuotojų ugdymą, tada suteikiamos paslaugos bus kokybiškai patrauklios. Nors apskritai tikiu, kad šioje srityje konkuruoti mažų mažiausiai kvaila. Juk visi privačių darželių steigėjai turi siekti bendro tikslo – tinkamai išauklėti mažuosius Lietuvos piliečius. Šioje vietoje verslas baigiasi, nes veriasi aukštesni tikslai. Deja, taip mąsto ne visi. Tokiame darbe negali meluoti, apsimetinėti, atmestinai į jį žiūrėti. Visada turi įsitraukti šimtu procentų: būti budrus, teatrališkas, linksmas. Tai turi plaukti iš paties asmens. Suvaidinti sunku, nes vaikai visų pirma jaučia“, – apie nuoširdumą pasirinktoje verslo srityje samprotauja verslininkė. Ji teigia, kad reikia imtis to, kas pačiam yra įdomu, kas iš tiesų užveda, ir nedvejoti, bandyti, kovoti ir siekti padaryti geriausiai, kaip tik gali.

Svarbiausia tikėti tuo, ką darai, ir daryti tai, kuo tiki

„Mes gyvename tik vieną kartą!“ – skambiai primena moteris ir patikina, kad tik suvokę, jog patys esame savo gyvenimo kalviai, galėsime nusikalti tokį, kuriame gera gyventi. O, labai panorėjus ir įdėjus daug pastangų, gyvenimas nepašykštės ir tinkamų žmonių, kurie jums išties pagalbos ranką“, – sako verslininkė I. Rutavičienė, tikinti, jog laimingų vaikų šypsenos – vienas svarbiausių jos tikslų.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai