Jovita Martišiūtė (33) yra netradicinės rinkodaros specialistė, tikinti pozityvumo ir pagalbos kitiems galia, o jos kolega Piotras Dubrovskis (27) – neeilinių gabumų kineziterapeutas. Kartu jie yra darnus tandemas, kurio pastangos sparčiai aukštyn kelia jų įkurtą Modernios manualinės terapijos kliniką. Jos klientų sąraše yra ir tituluotasis Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ – praėjusių metų Lietuvos čempionas.

Atsitiktinumas suvedė verslui

Tris vaikus auginančios J. Martišiūtės pasiteiravus, kaip šovė mintis įkurti tokio pobūdžio verslą, moteris tikina, kad tai nutiko neplanuotai. Viskas prasidėjo nuo atsitiktinio susitikimo.

„Anuomet su Piotru dirbome toje pačioje medicinos paslaugas teikiančioje įstaigoje, tačiau nebuvome pažįstami. Keliai suvedė, kai susidūriau su sveikatos problemomis. Pamenu, kankino kelio skausmai, todėl kreipiausi į gydytojus. Šie ėmė tikinti, kad prireiks intervencinio gydymo. Aš, žinoma, to nenorėjau, todėl primygtinai klausiau, ar nėra kitų alternatyvų. Galiausiai man pasiūlė nueiti pas kineziterapeutą Piotrą“, – prisimena pašnekovė.

Dirbti su profesionaliu futbolo klubu buvo sena jo svajonė, todėl aš nuolatos klausdavau, ar Piotras ką nors tądien padarė, kad atsidurtų ten, kur nori. Ar paskambino, ar nuvažiavo?

J. Martišiūtė

Apsilankymas pas šį specialistą baigėsi sėkmės istorija. Nuo to laiko prabėgo maždaug treji metai, o pašnekovei kelis taip ir nebeskauda. Tokį neįtikėtiną rezultatą pavyko pasiekti per du mėnesius trukusias reguliarias kineziterapijos sesijas. „Jų metu stebėjau, kaip Piotras dirba. Laikui bėgant atsirado abipusis pasitikėjimas ir supratimas, išsiaiškinau jo stipriąsias savybes. Galiausiai gimė mintis apie galimybę dirbti sau. Turėjome reikiamos patirties ir įgūdžių, todėl neilgai laukę ėmėmės realių darbų“, – sako elektrėniškė J. Martišiūtė, į Vilnių darbo reikalais atvykstanti 2–3 kartus per savaitę.

Ką padarei šiandien, kad atsidurtum ten, kur nori?

Pradėję bendradarbiauti, P. Dubrovskis ir J. Martišiūtė netrypčiojo vietoje. Dar prieš oficialiai įregistruodami savo įmonę, jie pusmetį aktyviai dirbo ir plėtė pažintis bei skleidė žinią apie savo siūlomas kineziterapijos paslaugas. Taip prabėgo pusė metų, kol buvo įkurta mažoji bendrija Modernios manualinės terapijos klinika, jau turinti šiokį tokį pagrindą ir savo klientų.

Kol kas įmonėje dirba tik abu įkūrėjai, tačiau netolimoje ateityje jie planuoja ieškoti naujų kolegų. „Darbo nuolatos daugėja. Šiuo metu jo tiek, kad nelabai kam daugiau ir lieka laiko. Bet kai patinka tai, ką darai, problemų dėl didelio užimtumo nekyla“, – tikina tiek Lietuvoje, tiek užsienyje reabilitacijos ir manualinės terapijos žinias gilinęs P. Dubrovskis.

Jis labiausiai džiaugiasi tuo, kad dirba su Lietuvos nacionalinės jaunimo ledo ritulio rinktinės žaidėjais bei rūpinasi „Žalgirio“ futbolininkų fizine būkle. „Dirbti su profesionaliu futbolo klubu buvo sena jo svajonė, – pabrėžia Jovita ir tęsia: – todėl aš nuolatos klausdavau, ar Piotras ką nors tądien padarė, kad atsidurtų ten, kur nori. Ar paskambino, ar nuvažiavo?“ – šypsodamasi dėsto moteris.

Pritariamai linkčiodamas P. Dubrovskis priduria: „Be Jovitos būtų sunku, o gal ir apskritai nieko nebūtų. Gerai, kai yra komanda ir palaikymas iš šalies.“

Darbo kokybė – geriausia reklama

Tinkamas nusiteikimas ir pastangos įmonės įkūrėjams nuolatos duoda vaisių. Kartą pagalbos į P. Dubrovskį kreipėsi vyras, kurį kamavo čiurnos skausmai. Pasirodo, tai buvo ledo ritulininkas. Jis liko maloniai nustebintas kineziterapijos seansų poveikiu ir paklausė, ar Piotrui būtų įdomu padėti jaunimo ledo rinktinės nariams. Atsakymas, žinoma, buvo teigiamas.

Tai tik vienas pavyzdys, kai, rodos, netikėtas atsitiktinumas atnešė džiugių rezultatų. Pašnekovų manymu, taip vyksta todėl, kad jie stengiasi klausyti savo vidinio balso, o ne vaikosi pinigų. Toks požiūris leido jiems verslą plėtoti nuosaikiu, bet užtikrintu tempu. Tam neprireikė beveik jokių investicijų, išskyrus asmeninį laiką.

„Mūsų darbo principus puikiai atspindi puoselėjama svajonė – ateityje norime atidaryti kliniką, kurioje darbuotojai dirbtų vadovaudamiesi vertybėmis ir tiesiog spinduliuotų šiluma bei profesionalumu. Tiesa, jau supratome, kad rasti tinkamų žmonių bus sunku“, – neabejoja J. Martišiūtė.

Ji ypač pabrėžia tai, kad daugiausia problemų kyla kalbantis su jaunimu. Jam, pasak verslininkės, trukdo įsišaknijęs siekis uždirbti pinigų. „Mums pinigai, aišku, irgi svarbu, tačiau tai nėra pagrindas. Pirmiausia žiūrime į žmogų, nes gydymas yra kūryba, todėl kaskart reikia individualaus sprendimo ir priėjimo. O jei būsi atsainus, to padaryti nepavyks“, – tikina pašnekovė.

Tiesa, pradinė J. Martišiūtės ir P. Dubrovskio verslo idėja buvo reabilitacijos į namus paslauga, šiuo metu sparčiai populiarėjanti pasaulyje kaip ir kitos individualizuotos, privačios medicinos paslaugos. Tačiau sulaukę teigiamų vertinimų ir matydami Lietuvoje vyraujantį gydytojų atsainumą, partneriai nutarė, kad ateityje norėtų padaryti šį tą daugiau, ne tik teikti paslaugas keliems pacientams. Ir kol kas, panašu, jiems sklandžiai sekasi siekti savo tikslo. Verslą partneriai plėtoja neišleisdami reklamai nė cento – pasikliauna iš lūpų į lūpas sklindančia žinia apie jų teikiamas paslaugas bei įvairių žmonių rekomendacijomis, kurių dėl pasiekiamų gydymo rezultatų netrūksta.

Nenori priklausyti nuo vieno žmogaus

Paklausti, koks yra didžiausias nuosavo verslo pranašumas, klinikos steigėjai tikina, kad tai galimybė bet kada sustoti ir ramiai pažvelgti į save iš šalies ar atsitraukti nuo rutinos, kad galima būtų įvertinti realią padėtį.

Pusantrų metų plėtojamas partnerių verslas kol kas dar trapus. Jo sėkmė šiame etape priklauso nuo kineziterapeuto. Tad, jei P. Dubrovskis sugalvotų pasitraukti ir pasirinktų kitą karjeros kelią, kiltų rimtų sunkumų. Tačiau klinikos įkūrėjai sako, kad artimiausias jų tikslas – panaikinti šią priklausomybę.

Atsikratyti jos ir lengviau augti verslui turėtų padėti Europos Sąjungos finansavimas. Jį pašnekovai gavo parašę projektą, kurio tikslas – įsteigti kliniką bei aprūpinti ją reikiama įranga. Tiesa, iki galutinio rezultato laukia dar ilgas kelias. Tačiau J. Martišiūtė ir P. Dubrovskis spinduliuoja optimizmu ir tikina, kad stengiasi nesureikšminti sunkumų ar trūkumų, o labiau susitelkia į gerus dalykus.