Mantas Rainys (23) ir Linas Linkevičius (26) verslumo gyslelę paveldėjo iš verslininkų tėvų, savo vaikus skatinusių pačius atrasti gyvenimo kelią. Gyvenimo gurmaniškumą jaunieji vyrai atrado Danijoje dirbdami įvairiausius samdomus darbus, paraleliai krimsdami ir karčiąsias mokslų šaknis. Vis dėlto ilgai lauktą saldųjį skonį lietuviai pajuto tada, kai Danijoje ryžosi įkurti svetainę www.stixt.com, siūlančią išorinės ir vidinės reklamos sprendimų kūrimą bei jų gamybą, kuri greitai įgijo vietinių pasitikėjimą. Taip pat jau metus sėkmingai veikia mažmenine įvairių rūšių lipdukų gamyba bei išradingais spaudais margintus marškinėlius platinanti vaikinų sukurta e. parduotuvė www.stickershop.dk. Abu sutinka, kad jų koziris – lietuviškas darbštumas bei partneriai Lietuvoje, vykdantys klientų užsakymus ir leidžiantys pasiūlyti gerą kokybę už patrauklią kainą.

Žinojo, kad bus verslininkas

Dar būdamas Šiuolaikinės mokyklos centro vienuoliktos klasės mokinys, M. Rainys žinojo, kad Danija – įvairias nemokamo mokslo galimybes ir už nekvalifikuotą samdomą darbą vertingesnį atlyginimą siūlanti šalis. „Tai buvo kaip tik palankios sąlygos atrasti save“, – dalijasi pašnekovas, pradėjęs ekonomikos bakalauro studijas Kopenhagos verslo mokykloje. Jau penkiolikos metų vaikinas žinojo, kad bus verslininkas, nes norėjo finansinės nepriklausomybės ir ieškojo nišos, kur suderintų pomėgį su materialia nauda: „Buvo nemalonu iš tėvų prašyti pinigų, todėl su draugais turėjome garažą, kuriame taisėme motorolerius ir parduodavome juos brangiau, – pasakoja M. Rainys. – Niekada nebuvau mokslo žmogus, todėl nesitikėjau, kad studijos gali išmokyti būti verslininku. Priešingai, mano galva, bet kokios ekonomikos studijos daugiau orientuotos į teorines žinias ir rengia gerą darbuotoją, o ne darbdavį.“ Pašnekovas teigia apie verslą daugiau supratęs iš darbščių tėvų pavyzdžio bei prisidėdamas prie jų verslo. „Sąmoningai norėjau išbandyti sunkų samdomą darbą, todėl teko ir kambarius valyti, ir sandėlyje dėžes

nešioti, ir bare gėrimus pilstyti“, – pasakoja M. Rainys. Supratęs, kad dirbti kitiems nebenori, ėmė ieškoti verslo idėjos, kuriai išplėtoti nereikėtų didelių investicijų. Pasirodo, šmaikštus lipdukas su pandos atvaizdu, puošęs jaunuolio automobilį ir traukęs praeivių dėmesį, visai netikėtai tapo verslo idėja. „Išsiaiškinau, kad didesnes technologines galimybes ir mažesnę kainą už kokybiškesnes medžiagas gausiu būtent Lietuvoje. Peržiūrėjau vietinę Danijos pasiūlą ir, radęs partnerių Lietuvoje, nepabūgau Danijoje įregistruoti individualios įmonės, kuriai pradinis įnašas net nereikalingas“, – atvirauja M. Rainys. Sukaupęs santaupų jis investavo į interneto puslapio kūrimą, o į jį įkėlė partnerių suteiktą duomenų bazę ir taip ėmė prekiauti lipdukais bei individualizuotais marškinėliais.

Kai pradėjome dirbti, matėme daug žmonių, kurie mus nuvertino. Dabar jie stebisi ir klausia, kaip tiek daug nuveikėme. Mes tikime ir siekiame, užuot tuščiai svajoję.

L. Linkevičiaus

Lemtingas užsakymas

„Po pusmečio nuo įmonės įkūrimo sulaukiau užsakymo atnaujinti vienos garsios Kopenhagos ledainės įvaizdį. Tokiam projektui įgyvendinti prireikė grafinio dizaino ir reklamos kūrimo žinių turinčio specialisto. Danijos lietuvių bendruomenėje sutikau Danijos technikos universitete magistrantūros programą pasirinkusį Liną, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra užaugęs reklamos versle besisukančioje šeimoje“, – dabartinės įmonės „Stixt Aps“ bendraautorių pristato M. Rainys. Mokęsis Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje ir Kauno technologijos universitete bakalauro laipsnį maisto technologijos ir inžinerijos srityje įgijęs L. Linkevičius į Daniją atvyko susižavėjęs aukšta studijų kokybe bei galimybe padirbėti. Keletą mėnesių spaudos paskirstymo įmonėje dirbęs vaikinas dalijasi prisiminimais: „Man buvo iš tiesų sunku suvokti, kaip jauni žmonės, dirbantys čia daug metų, yra patenkinti savo padėtimi ir neturi jokios vizijos tobulėti.“ Visas vaikystės vasaras šeimos reklamos verslui pardavęs L. Linkevičius sutaupė pirmąją įnašo dalį kartu su M. Rainiu atidarytai įmonei.

Įsteigti uždarąją akcinę bendrovę kainuoja 50 tūkst. Danijos kronų

Ambicingi lietuviai, pastebėję, kad turi vienas kitą papildančios patirties, tikslingų žinių bei panašių svajonių, sudėjo asmenines santaupas ir Kopenhagoje bendrai įkūrė uždarąją akcinę bendrovę, kuriai reikėjo 25 tūkst. litų pradinio įnašo. Vaikinai tiki, kad verslas – tai ne tik pinigų siekis, bet ir protingas savo idėjos įgyvendinimas, kuriant vertę visuomenėje, kurioje gyveni. „Kartą pabandęs kurti savo verslą, nebegali sustoti. Idėjų gimsta vis daugiau ir vis labiau knieti kuo daugiau jų įgyvendinti“, – teigia L. Linkevičius.

Verslas kaip oras – nuspėjamai nenuspėjamas

Abu vaikinai savo verslui negaili nei jėgų, nei laiko: patys aptarnauja klientus, montuoja reklamines iškabas, prireikus vyksta į Lietuvą prižiūrėti reklamos gamybos proceso. Dar visai neseniai juodu įsigijo lipdukų gamybos įrangą, tad dalį gamybos jau perkėlė tiesiai į Kopenhagą. Verslininkai įsitikinę, kad suvokimas ateina tik veikiant ir mokantis iš savo klaidų. „Nenoriu įdėti per daug darbo už per mažai pinigų dirbdamas ne savo versle“, – teigia M. Rainys. Prieš susitikdamas su juo, L. Linkevičius pasakoja užgniaužęs net keturias verslo idėjas: klausė abejojančių aplinkinių, bijojo, kad yra be patirties, per jaunas ir dar neperskaitė visų reikiamų

knygų, be to, neturi nuoseklaus verslo plano. „Baisu bus visada, bet, jei tiki idėja, padarysi. Verslas, žinoma, nėra loterija. Čia negali tikėtis greitai praturtėti. Priešingai – turi būti taupus ir racionalus, ieškoti būdų, kaip apsisaugoti“, – mintimis dalijasi M. Rainys. Todėl, dar apsčiai turėdami ir kitų idėjų, kol kas reklamos kūrimą ir įgyvendinimą plėtojantys lietuviai yra linkę verčiau atidaryti keletą atskirų įmonių, nes taip saugiau. Nepasisekus vienoje srityje,

galima išlikti kitoje. Prakalbus apie tolesnius planus, vaikinai neslepia, jog pirmiausia nori versle pasiekti finansinį stabilumą ir išnaudoti palankias Danijos rinkos galimybes. Jie džiaugiasi, kad sulaukia klientų ir iš kitų Europos šalių bei tikisi, jog ilgainiui verslu galės rūpintis neatsižvelgdami į

gyvenamąją vietą. Verslininkai teigia tikrai sugrįšią į Lietuvą, kur planuoja investuoti ir plėtoti kitus ateities projektus.

Dar nedrįsusiesiems žengti pirmųjų žingsnių pašnekovai pataria, jog planavimas ne visada pasiteisina, nes visko suplanuoti neįmanoma, kad ir kaip ruoštumeisi. Tik bandydamas viską praktiškai gali susidurti su iššūkiais, kuriuos norom nenorom teks įveikti. L. Linkevičiaus nuomone, rizikuojama dažniausiai tik pinigais, kurie, palyginti su kitomis gyvenimo vertybėmis ir gaunama patirtimi, tikrai neturėtų tapti didžiausia siekiamybe. „Kai pradėjome dirbti, matėme daug žmonių, kurie mus nuvertino. Dabar jie stebisi ir klausia, kaip tiek daug nuveikėme. Mes tikime ir siekiame, užuot tuščiai svajoję.“