„DAIKTAMS.LT“ ĮKŪRĖJAI: „JEI BIJOSI – NEPAVYKS“ (#)

Julija Kurilaitė prieš 4 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 14 s.
„Daiktams.lt“ įkūrėjai - Emilis Cicėnas, Justinas Murauskas ir Vytautas Jurkšaitis. Asmeninio archyvo nuotr.
Vilniečiai Emilis Cicėnas (34) ir Justinas Murauskas (34) bei iš Klaipėdos kilęs Vytautas Jurkšaitis (33) save vadina verslininkais optimistais. 2015 m. balandžio 16 d. oficialiai atidarytas pirmasis Lietuvoje savarankiško daiktų saugojimo centras sulaukė dėmesio. Viename iš Vilniaus pramoninių rajonų įsikūrusio centro patalpos puikiai pritaikytos daiktams saugoti, o idėja, atkeliavusi iš užsienio šalių, lietuvių nestebina. „Po oficialaus starto atsirado žmonių, teigiančių, kad mes nugvelbėme jų idėją“, – šypsosi verslininkai.

Draugai tapo verslo partneriais

Trys bičiuliai, įkūrę „Daiktams.lt“, pažįstami jau seniai. J. Murauskas ir V. Jurkšaitis kartu studijavo universitete verslo vadybą, o su E. Cicėnu susipažino per baidarių žygį. Dabar ši trijulė ne tik draugai, bet ir verslo partneriai. Vieną dieną pamatę daiktų saugojimo centro paslaugą užsienyje, suprato – ji reikalinga ir Lietuvoje.

Verslininkai dalyvavo tarptautinėse parodose, sėmėsi žinių užsienyje. „Visoje Europoje yra daugiau negu 100 panašių centrų, įsikūrusių didesniuose miestuose. Mes pradėjome žvalgytis, važiavome į Vengriją, Lenkiją, pas kaimynus latvius ir estus, domėjomės, kokios technologijos naudojamos“, – atskleidžia V. Jurkšaitis. Paklausti, ar verslo modelio nereikėjo specialiai pritaikyti lietuviams, pašnekovai teigia: „Vietinėje rinkoje viskas yra unikalu, nes taikoma konkrečiai, tačiau unikalumas priklauso nuo komunikacijos.“
Neužtenka svajoti, nes svajonė ilgainiui tampa destruktyvi – žmogus užsisvajoja ir tai pradeda jį spausti, galiausiai visa tai virsta neigiama emocija. Svajoti ir veikti – štai ko reikia sėkmingai žengiant į priekį
„Daiktams.lt“ įkūrėjai
Standartinis verslo modelis

„Dažniausiai tokie centrai statomi miestuose, kuriuose gyvena bent 200 tūkst. žmonių. Tokiu atveju miestas turi būti kompaktiškas, urbanizuotas, tad atsiranda daiktų sandėliavimo poreikis“, – tęsia pasakojimą V. Jurkšaitis. Jam antrina J. Murauskas: „Mes stengiamės diegti nevisišką savo interpretaciją, vadovaujamės pasauline patirtimi.“

Kiekvienas žmogus turi atskirą savo daiktų saugojimo patalpą, savo raktą ir spyną. Prieiti prie savo daiktų galima beveik visą parą. „Nesvarbu, Velykos, Kalėdos ar savaitgalis, – šypsosi verslininkai, – klientas visada gali patekti į daiktų saugojimo pastatą.“ Verta paminėti, kad paslauga teikiama ne tik fiziniams asmenims, bet ir verslo įmonėms. „Šia paslauga daugiausia naudojasi elektroninės parduotuvės. Jos dažniausiai būna mažos ir neturi didelių sandėlių, kai kurioms netgi patogu atiduoti prekę čia“, – pabrėžia J. Murauskas.

Daug dėmesio saugumui

Daiktų saugojimo patalpos filmuojamos, taip pat samdoma saugos įmonė. Patalpos suprojektuotos ir įrengtos specializuotos Belgijos bendrovės, kuri vadovaujasi tarptautiniais savarankiško daiktų saugojimo standartais, užtikrinančiais tinkamą temperatūros režimą ir vėdinimą, kad daiktai išliktų nepažeisti ir nepakitę. Patekti į patalpas įmanoma tik su asmenine prieiga, o jų dydis svyruoja nuo 1 iki 12 kv. metrų. Beje, į sandėliavimo kainą įskaičiuotas daiktų draudimas, todėl žmonės gali būti ramūs dėl jų saugumo. „Viskas sukurta žmogaus patogumui“, – apibendrina J. Murauskas.

Laikino saugojimo poreikis

Kol kas nedidelė įmonės praktika rodo, kad dažniausiai lietuviai kreipiasi į daiktų saugojimo centrą kraustydamiesi, įsigiję naują nekilnojamąjį turtą arba atlikdami remontą. „Įsivaizduokite, kas vyksta, kai daiktus reikia kilnoti iš vieno kambario į kitą: daug kraustymo, dulkių valymo ir pan.“, – pasakoja pašnekovas.

„Pastebėjome tendenciją tiek iš tarptautinės praktikos, tiek dabar patys matome, kad daiktų saugojimo poreikis klientams atsiranda, įvykus reikšmingesnių pokyčių gyvenime, t. y. vaiko gimimas, vestuvės, skyrybos“, – įžvalgomis dalijasi verslininkai.

Nemaža dalis saugomų daiktų yra sezoninės prekės: dviračiai, snieglentės, nardymo įranga. Savarankiško daiktų saugojimo įmonės įkūrėjai prisimena: „Pirmoji klientė, kuri į mus kreipėsi, turėjo poreikį papildomai susidėti daiktus, nes gyveno Senamiestyje ir jai trūko vietos.“

Sėkmės formulė ir ateities vizija

„Tokio tipo paslaugų Lietuvoje nėra“, – vienbalsiai tvirtina verslininkai, tačiau kartu patikslina, kad panašių paslaugų visada buvo, juk tą pačią funkciją atlieka ir daugiabučių namų sandėliukai ar daiktus laikinai galinčios priglausti perkraustymo paslaugas teikiančios įmonės. „Daiktams.lt“ įkūrėjai pabrėžia atskirų patalpų patogumą ir konfidencialumą, suteikiantį jiems išskirtinumą rinkoje: „Konkurentų Lietuvoje neturime ir esame pirmieji.“

Tolesnių ateities planų pašnekovai vardyti neskuba, tačiau svarsto galimybę įsikurti didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Kaune ir Klaipėdoje, taip pat Vilniuje ketina įrengti daugiau sandėlių. „Sandėlių užimtumas kol kas nedidelis, bet gražiai didėja“, – šypsosi „Daiktams.lt“ įkūrėjai.

Ar sudėtinga Lietuvoje plėtoti naują verslo idėją, parodys laikas ir praktika. O pradedantiesiems jaunieji verslininkai linki: „Reikia nebijoti, kad nepavyks. Reikia avantiūros. Žmonės dažnai turi gerų idėjų, bet jų neįgyvendina. Neužtenka svajoti, nes svajonė ilgainiui tampa destruktyvi – žmogus užsisvajoja ir tai pradeda jį spausti, galiausiai visa tai virsta neigiama emocija. Svajoti ir veikti – štai ko reikia sėkmingai žengiant į priekį.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai