TARPTAUTINIS „LE BUTCHER“ KVARTETAS PASIŪLĖ AUKŠČIAUSIOS PRABOS MĖSAINIŲ (#)

Tomas Fedaravičius prieš 4 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 3 min. 27 s.
„Le Butcher“ įkūrėjai. BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.
Nėra miesto gyventojui labiau pritaikyto patiekalo nei „burgeris“ (vok. Bürger – miesčionis), taisyklingai lietuviškai pakrikštytas mėsainiu, ir nėra geresnės vietos mėsainiams kepti nei pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje susiraičiusi Mėsinių gatvė, į kurią „BZN start“ atklydo pakalbinti restoraną „Le Butcher“ įkūrusio tarptautinio kvarteto: olando Bernie ter Braako (42), brito Garetho Sanderso (31) bei prancūzų Jonathano Rollando (36) ir Marco d’Erceville (32).

Praėjusių metų rugpjūtį atidarytos mėsaininės šeimininkai toli gražu nėra geltonsnapiai gyvybingoje sostinės senamiesčio maitinimo įstaigų ir barų scenoje. Kartu ir atskirai jų diriguojamiems restoranams ir barams suskaičiuoti prireikia abiejų rankų pirštų: „Cozy“, „Niño“, „Vasaros terasa“, „Cafe de Paris“, „ŠMC Сafe“, „Druskos namai“, „Lemon Tree“... O vasaros pradžioje duris atvers ir pirmasis romo mėgėjams skirtas baras „Rum Room“, kurio lankytojai turės galimybę paskanauti Lietuvoje dar neragautų rūšių romo. Jei manote, kad „BZN start“ pakeitė veiklos profilį ir nuo šiol užsiimsime maisto kritika, suklydote: paliekame šią sritį karūnuotiems kulinarijos ekspertams ar jais besidedantiems šarlatanams. Pokalbis su „Le Butcher“ kvartetu – griežtai dalykinis (su lengvais lyriniais nukrypimais, nuo kurių ir pradėsime).

Stengiamės išklausyti kiekvieną. Jei klientas vėliau išreiškia nusiskundimą, visuomet nuoširdžiai bandome į tai atsižvelgti, jei trūkumas tikras – jį panaikinti.
Marcas d’Erceville

Populiarias vietas Vilniaus senamiestyje daiginate vieną po kitos. Ar vis dar jaučiate jaudulį, atverdami lankytojams naujo restorano duris? O gal virstate „McDonald’s“ konvejeriu?

Garethas: Jei palyginsite mums priklausančias vietas, pamatysite, kad jos skiriasi savo koncepcija, siūlomais patiekalais ir gėrimais. Tai ne „copy + paste“, todėl tikrai nenuobodžiaujame.

Bernie: Pirmo ar devinto vaiko lauktum, jaudulys išlieka, nes niekada nežinai, kas iš jo išaugs. Gal bus teisininkas, o gal dailininkas? Praktinė patirtis, žinoma, padeda, o, atidarydami naują užeigą, įgyvendiname išankstinę viziją. Bet, tik materializavęs idėją, atrandi, kuo ji virs, ir tai nebūtinai bus šimtu procentu panašu į pirminį planą.

Jonathanas: Restoranų versle privalai nuolat taikytis prie lankytojų poreikių. Tiesioginis ryšys leidžia plėtoti verslą organiškai, todėl ir pats restoranas kaip gyvas organizmas – būtina jausti pulsą. Šiame versle tai yra raktas į sėkmę.

Garethas:Le Butcher“ tikslas – aukščiausios klasės užkandžiai, o jiems reikia kokybiškų produktų. Ar todėl nusprendėte prie mėsainių pasiūlyti šampaną? O, taip! Juk nėra nieko paprastesnio nei mėsainis ir nieko ypatingesnio nei tikras šampanas. Mėsainiams naudojame aukščiausios kokybės mėsą, net bandelės – iš Užupyje įsikūrusios kepyklos. O kainos? Vidutinė mėsainio kaina siekia penkis eurus. Manome, kad tai prieinama suma už gurmanišką užkandį.

Bernie: Pirmosiomis dienomis po atidarymo dirbau prie baro, kai viena iš klienčių, atsikandusi mėsainio, sušuko: „O, Dieve! Kaip skanu!“ Tokios kokybės mes ir siekiame.


Užsieniečius sutinka draugiškai


Grįžkime prie šios vietos atsiradimo. Kiek laiko trunka atidaryti mėsainių restoraną? Taikėte ant „burgerių“ populiarumo bangos? Bet juk dabar juos jau siūlo bemaž kiekvienas restoranas...

Garethas: Pati idėja, kad Vilniui reikia gurmaniškų mėsainių restorano, kilo dar prieš atsirandant „Drama Burger“ ar „Boom Burgers“ (kitos dvi populiarios Senamiesčio mėsaininės), bet, kol ją įgyvendinome, užtruko apie metus. Pirmosios išsinuomotos patalpos netiko, tada radome šias. Prireikė laiko, kol įrengėme interjerą, parengėme valgiaraštį, sukomplektavome personalą, gavome licencijas ir startavome.

Bernie: Licencijų išdavimo tvarka kai kuriais atvejais galėtų būti šiek tiek paprastesnė. Apmaudu, kai jau esi pasiruošęs atidarymui, bet tenka palaukti dar keletą savaičių, kol gauni paskutinį reikiamą parašą. Tačiau verslas yra verslas ir kiekviename mieste, šalyje galioja savos taisyklės, visiškai biurokratinių procesų juk nepavyks išvengti.

Į Lietuvą atvykote iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Ar būdami užsieniečiai verslaudami susiduriate su papildomais sunkumais?

Marcas: Atvykus į naują vietą, sakyčiau reikia bent metų ar dvejų, kol susipažįsti su miestu, jo žmonėmis. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad Lietuvoje žmonės palankiai žiūri į užsieniečius, todėl tai net galima paversti savo pranašumu, mezgant naujas pažintis. Žinoma, geresnės lietuvių kalbos žinios irgi labai padeda, todėl stengiuosi mokytis. Pasakau sakinį lietuviškai ir visi bare iškart nustemba: „Oho! Tu kalbi lietuviškai!“ (juokiasi) Ir bendravimas tampa dar draugiškesnis.

Bernie: Aišku, Vilniaus senamiestis, kuriame ir plėtojame savo verslą, dar nėra visas Vilnius, o Vilnius nėra visa Lietuva. Tačiau apskritai sąlygas kurti verslą Lietuvoje turi ir lietuviai, ir atvykėliai iš užsienio. Diskriminacijos tikrai nėra.

Jonathanas: Verslą sutelkiame vienoje vietoje ir tai logiška, nes iš vieno savo restorano į kitą galima pėsčiomis nueiti per keliolika minučių. Jei atidarytume užeigą Kaune, Klaipėdoje ar kitame mieste, tai atimtų daugiau laiko. O pulsą, kaip minėjo Garethas, justi labai svarbu.

Restoranui – 130 tūkst. eurų

Ar nuomos kainos Vilniaus senamiestyje nesikandžioja? Ir kiek svarbi restorano vieta šiame versle?

Bernie: Vieta ir maistas – esminiai veiksniai. Nuosavos patalpos yra labai gerai, tačiau, jei neturi tam reikalingos investicijos, nuomojiesi. Keturiolika metų gyvenu ir dirbu Vilniuje, tad turiu pastebėti, kad vis dėlto krizė buvo labai naudingas laikotarpis, į proto ribas grįžo fantastiškai išpūstos nuomos kainos. Iki krizės restoranui tinkamos patalpos Senamiestyje jau kainuodavo beveik tiek pat, kiek Amsterdamo centre. Bet juk perkamoji galia Olandijoje ir Lietuvoje smarkiai skiriasi. Per krizę kainos nukrito perpus, daugmaž tapo normalios.

Restoranų verslas tapo pelningesnis?

Garethas: Klientai dažnai galvoja labai paprastai: bandelė gali kainuoti kokius 50 centų, mėsa – 1,5 euro, vadinasi, už mėsainį uždirbi 3,5 euro! Tačiau visi pamiršta, kad reikia mokėti nuomą, mokesčius, išlaikyti personalą ir padengti kitas einamąsias išlaidas.

Tai kasnakt nemiegate ant pinigų krūvos?

Bernie: Asmeniškai tikrai ne. Jei dūžta daugiau indų, gali būti ir taip, kad tą dieną pelno neuždirbsi.

Bet jei įkuriate jau nebe pirmą restoraną ir barą, greičiausiai tai darote ne iš mazochistinio malonumo prarasti pinigus? Taigi kokių investicijų reikia, įkuriant mėsainių restoraną?

Bernie: Viską sudėjus, atidaryti „Le Butcher“ kainavo apie 130 tūkst. eurų.

Garethas: Restoranų versle, ar verslas pasiteisina, bus pelningas, paaiškėja per pirmuosius dvejus metus. Kol kas esame patenkinti klientų srautu, taigi investicija, tikėtina, atsipirks.

Vasarą bus darbymetis?

Bernie: Taip, jei turi atvirą terasą gryname ore. Jei ne, klientų srautas gerokai krinta. Mes netrukus atidarysime terasą, nuo jos atsiveria nuostabus vaizdas į visuomet žmonių pilną Rūdninkų skverą. Todėl tikimės, kad vasarą klientų nesumažės.

Ką atsakysite tiems, kurie „Facebook“ kaltina jus, kad bandeles mėsainiams perkate prekybos centre „Maxima“? Lankytojų dėl tokių gandų nesumažėja?

Marcas: Konstruktyvi klientų kritika padeda tobulėti. Stengiamės išklausyti kiekvieną. Jei klientas vėliau išreiškia nusiskundimą, visuomet nuoširdžiai bandome į tai atsižvelgti, jei trūkumas tikras – jį panaikinti. Esame mažas restoranas ir tai padaryti nėra sunku. Tačiau yra žmonių, kurie kritikuoja tik tam, kad kritikuotų.

Ar turite omenyje maisto kritiką Andrių Užkalnį?

Garethas: Apie jį geriau išvis nekalbėti, nes jis tik tuo ir gyvas.

Jonathanas: Mano nuomone, dalis neigiamų atsiliepimų socialiniame tinkle „Facebook“ apskritai būna su tikrove nieko bendra neturintis mėšlas, dažnai parašytas toje vietoje nė nesilankiusių arba tikslingai nesąmones skleidžiančių asmenų. Jei kas netiki, jog bandeles įsigyjame Užupio kepykloje, o ne prekybos centre, kviečiu ateiti, parodysime – įsitikinsite.

Bernie: Net ir pažvelgus į „Facebook“ vertinimus, dauguma lankytojų mums skiria penkias žvaigždutes iš penkių. Tai adekvatus įvertinimas kokybei, į kurią orientuojamės.

Linkime sėkmės tobulėjant ir išlaikant aukščiausią kokybę!

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai