...

Restoranų įkūrėjas: „Tai milijono smulkmenų verslas“

Verslas

2015.05.25

Autorius: Gintaras Gimžauskas

Temos: , .

Restoranų įkūrėjas: „Tai milijono smulkmenų verslas“

Vienas iš „Paparazzi“ ir „Dirty Duck“ akcininkų - Eduardas Orlovskij. Gintaro Gimžausko nuotr.

Iš Šalčininkų kilęs ir Vilniaus Gedimino technikos bei ISM universitetuose į verslo vadybą gilinęsis Eduardas Orlovskij (37) jau trečiame bakalauro studijų kurse privalėjo priimti sudėtingus sprendimus ir imtis atsakomybės. Likimas taip susiklostė, kad tuomet jam buvo skirta vadovauti logistikos bendrovės plėtrai Latvijoje. Ankstyvas karjeros šuolis vyrui suteikė daug žinių, patirties ir, žinoma, pažinčių. Vis dėlto svarbiausiu vyro karjeros žingsniu tapo posūkis į restoranų verslą.

Išmokė klientus stovėti prie baro

E. Orlovskij kartu su keliais kitais akcininkais Vilniuje valdo populiarų barą „Paparazzi“ ir konceptualųjį „Dirty Duck“. Pastarasis yra naujausias jų projektas, kuriam neseniai sukako metai, tad kol kas jis nėra pelningas. Tačiau, anot pašnekovo, per ateinančius porą metų turėtų pradėti atsipirkti.

Paklaustas, kas paskatino keisti veiklos sritį ir palikus darbą logistikos bendrovėje nerti į visai kitokią sritį, E. Orlovskij teigia, kad viskas prasidėjo nuo pokalbio su draugu.

„Mano bičiulis kartu su partneriais jau buvo pradėjęs plėtoti restoranų verslą, tačiau dėl tam tikrų priežasčių susipyko su jais. Kartą susitikau su juo ir gavau netikėtą pasiūlymą – imti ir kartu atidaryti barą“, – prisimena pašnekovas.

„Pavadinimas, rinkodara ir virtuvė, dirbant restoranų versle, – labai svarbūs elementai. Tačiau ne mažiau svarbu ir visas milijonas kitų smulkmenų, iš kurių susidaro visuma“

E. Orlovskij

Jo ir draugo pokalbis įvyko maždaug prieš vienuolika metų. Jis buvo vaisingas, nes būtent tiek metų jau veikia „Paparazzi“. Tiesa, tai labai supaprastinta šio verslo įkūrimo istorijos versija. Prieš atidarydami barą, E. Orlovskij su verslo partneriu ieškojo trečio investuotojo, kuris prisidėtų prie jų sugalvoto projekto įgyvendinimo. Juk Vilniuje barą atidaryti kainuoja nemažus pinigus.

„Norėjome, kad verslo viziją matytume panašiai, todėl trečio partnerio ieškojome tarp draugų. Rasti ir įkalbinti prisijungti naują žmogų pavyko gana greit. Tada suformavome 100 tūkst. įstatinį įmonės kapitalą ir ėmėmės veiklos. Aišku, pinigų pradžiai reikėjo daugiau, o nekilnojamojo turto, kurį galėtume įkeisti bankui, neturėjome, todėl teko prašyti, kad už mūsų paskolą laiduotų „Invega“. Jos dėka iš banko gavome dar 400 tūkst.“, – atskleidžia E. Orlovskij.

Tai, kad „Paparazzi“ sėkmingai dirba jau daugiau nei dešimtmetį ir jo nesusilpnino net priverstinis patalpų keitimas, anot verslininko, yra įrodymas, kad buvo pasirinkta tinkama koncepcija. Be to, tuomet restoranų bei barų rinka nebuvo sausakimša ir dar ne visi lietuviai žinojo, kas yra „Mojito“. Šis trūkumas tapo galimybe barui išsiskirti iš kitų. Įdirbis juntamas iki šiol. Dar ir dabar pagrindinė „Paparazzi“ vizitinė kortelė – kokteiliai.

„Anuomet ir lankytojų įpročiai buvo kitokie. Niekas nenorėjo stovėti prie baro – būtinai dairydavosi laisvo staliuko. Šį įprotį pavyko pakeisti tik su draugų ir giminaičių pagalba. Mūsų prašymu jie tyčia leisdavo laiką prie baro ir taip rodė pavyzdį kitiems lankytojams“, – pasakoja pašnekovas.

„Pabo“ idėją parsivežė iš kelionių

„Su partneriais, kaip ir šeimoje, būna visko. Tačiau visada randame bendrą sutarimą“, – tikina E. Orlovskij. Jam ir jo verslo partneriams sėkmingai dirbti padeda taikomi vadybos procesai. Pavyzdžiui, kas mėnesį vyrai susitinka pasitarti. Jie įvertina atliktus darbus, peržiūri veiklos ataskaitas, nutaria, kokius darbus reikia atlikti, ir juos pasiskirsto. Šis procesas būna protokoluojamas.

Kad ir kokį žingsnį vyrai versle ketina žengti, anot pašnekovo, svarbiausias principas – tam turi pritarti visi be išimčių. Tokia nuostata ir dėmesys detalėms padėjo kurti solidų verslo pamatą, ant kurio stovi ne tik „Paparazzi“, bet ir naujasis, šalia Vilniaus rotušės įkurtas „Dirty Duck“.

„Tai „pabas“, – savo naujausią kūrinį apibūdina E. Orlovskij ir primygtinai siūlo vartoti būtent šį žodį. Netrukus jis paaiškina, kodėl.

„Lietuvoje dažnai terminai „baras“ ir „pabas“ neskiriami. Žmonės mano, kad tai vienas ir tas pats. Tačiau pastabesni ar Anglijoje viešėję asmenys supranta, kad „pabas“ yra išskirtinis kultūrinis reiškinys. Tokioje vietoje lankytojų neįpareigoja baltos staltiesės ar pasitempę padavėjai, tačiau norintieji pavalgyti gali gauti kokybiško maisto. Bet svarbiausia „pabo“ misija – padėti žmonėms bendrauti ir atsipalaiduoti“, – aiškina pašnekovas.

Idėją Vilniuje atidaryti tikrą „pabą“ jis parsivežė iš kelionių. Jų metu su bičiuliais vyras ne kartą lankėsi įvairiuose „pabuose“ ir susižavėjo jų koncepcija. Kadangi tuo metu Lietuvos sostinėje nebuvo autentiško „pabo“, nutarta verslą plėsti būtent šia linkme.

Geriausia reklama – autentiškos rekomendacijos

Dirty Duck“ įrengimas ir paruošimas darbui atsiėjo daugiau nei 200 tūkst. eurų. Nemaža dalis investicijų buvo skirta interjerui kurti. Nors tuo rūpinosi profesionali dizainerė, į šį procesą aktyviai įsitraukė ir patys verslininkai, kurie diskutuodavo dėl kiekvieno sprendimo. Ypač daug galvos skausmo sukėlė jų patalpose esantys masyvūs vėdinimo vamzdžiai.

„Pamačius pradinį vaizdą, pasidarė baugoka. Atrodė, kad tų vamzdžių tikrai nepaslėpsi. Tačiau, manau, mums pavyko išspręsti šį iššūkį ir net iš to gauti naudos. Dabar interjeras turi įdomaus savitumo“, – sako E. Orlovskij.

Atmosferą šiame „pabe“ bei jo įvaizdį kuria ir daugiau įdomių detalių: gatvėje stovi tipiškas Londono taksi automobilis (angl. cab), sienas puošia čia koncertavusių atlikėjų nuotraukos ir į sieną įsmigusių dviejų ančių pasturgaliai, o šalia įėjimo puikuojasi tikrų tikriausias „Harley-Davidson“ motociklas. „Jis veikiantis. Galima būtų imti ir važiuoti“, – patikina verslininkas ir paaiškina, kad vienas jo partnerių labai mėgsta šiuos motociklus, todėl pamanė, kad jis suteiktų šarmo „Dirty Duck“.

Išskirtinumas bei geri įspūdžiai ir yra pagrindinis rinkodaros ginklas, kuriuo naudojasi šio „pabo“ šeimininkai. Tiesa, viešinimui, kuris pirmus metus veikiančiam restoranui yra būtinas, E. Orlovskij skyrė nemažai lėšų. Vis dėlto, jo manymu, geriausia rinkodara – laimingi klientai, kurie vietą vėliau rekomenduoja kitiems.

Eidami tokiu keliu, „Dirty Duck“ įkūrėjai tikisi, kad investicijos jiems pradės atsipirkti maždaug po trejų metų. Galbūt tai įvyktų ir greičiau, tačiau jie laikosi dar vieno griežto principo – pirmiausia sumoka kitiems, o tik tada sau.

Pavadinime užkoduotas neformalumas

Reikia pripažinti, kad „Dirty Duck“ nėra labai įprastas pavadinimas. Paprašytas paaiškinti tokį pasirinkimą, E. Orlovskij atsako, jog „kuriant jį buvo galvojama apie kelis dalykus: gerą skambesį, įsimenamumą, tradicijas ir neformalų „tūsą“. Pastarąjį atspindi žodis „dirty“.

Yra ir sąšauka su angliška aludžių bei kitų užeigų krikštijimo tradicija. Anuomet, kai didelė žmonių dalis buvo dar beraščiai, užeigas savininkai pavadindavo taip, kad būtų lengva ne tik įsivaizduoti tą pavadinimą, bet ir nupiešti. Pavyzdžiui, „Lapė ir skalikai“ ar „Mėlyna kepurė“.

„Pavadinimas, rinkodara ir virtuvė, dirbant restoranų versle, – labai svarbūs elementai. Tačiau ne mažiau svarbu ir visas milijonas kitų smulkmenų, iš kurių susidaro visuma. Kartais net mažiausias niuansas gali lemti galutinį kliento įspūdį. Todėl, norėdamas geriau pajusti, kaip veikia mūsų „pabas“ ir kaip jame klientai jaučiasi, aš retkarčiais pats dirbu prie baro. Tai padeda daug sužinoti ir išmokti“, – sako „Dirty Duck“ vadovas E. Orlovskij.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.