...

Meti, išeini į niekur, tačiau… pagaliau randi savo tikrąją laimę

Verslas

2012.03.16

Autorius: Ieva Jonilienė

Temos: , .

Meti, išeini į niekur, tačiau… pagaliau randi savo tikrąją laimę

Esu labai laiminga, nes duoną galiu valgyti iš to, kas man labiausiai patinka (nuotr. Milana) BFL/ Andriaus Ufarto nuotr.

Visą laiką šokius suvokusi tik kaip pramogą ir hobį, Milana pagaliau nusprendė pasiduoti gyvenimo aistrai ir pabandyti savarankiškai gyventi tik iš to, ką labiausiai mėgsta. Tai lėmė ir fizinis nuovargis derinant du darbus, ir prasidėjus ekonomikos krizei darbovietės laiku nemokami atlyginimai, ir, be abejonės, noras šokti kuo daugiau ir dažniau. Dabar Milana Pankevičienė yra šokių studijos „In Dance“ pramoginių šokių trenerė, užsiima individualia veikla ir dirba drauge su kitais garsiais Lietuvos šokėjais. Jos mokomą Los Andželo stiliaus salsą ir latino stilių jau išbandė daugybė Lietuvos bei užsienio šokių mėgėjų.

Šokėjos karjera legendinėje „Žuvėdroje“

Šokiai Milanos gyvenime atsirado, kai jai buvo vos ketveri metukai. Patys būdami šokėjais tėvai savo dukrą taip pat norėjo supažindinti su šia puikia pramoga ir sportu. „Kadangi tėtis yra šokęs kolektyve „Žuvėdra“, net kitos minties nebuvo, kad galiu šokti kur nors kitur“, – apie sportinių šokių karjeros pradžią pasakoja pašnekovė.

Judriai mergaitei patiko šokti. Ji iš karto užsikrėtė šiuo sportu tarsi liga ir nekantraudavo prieš kiekvieną repeticiją. Nesulaukusi nė aštuoniolikos Milana jau buvo pelniusi daugybę apdovanojimų. Lotynų Amerikos šokių sidabras, dešimties šokių sidabras Lietuvos čempionate, Europos vicečempionės titulas, drauge su „Žuvėdros“ komanda iškovotas sidabro medalis pasaulio čempionate ir auksas Europoje – šiais laimėjimais gali girtis profesionali šokėja.

Vėliau tėvai su šypsena prisipažino, kad, jeigu būtų žinoję, į ką visa tai išsirutulios, vargu ar būtų leidę dukteriai eiti šio sporto keliu. Vis dėlto Milanai iki šiol į pasąmonę įsirėžęs supratimas, kad šokiai nėra ir niekada nebus profesija.

„Tais laikais valgyti duonos iš šokių tikrai negalėjai, tačiau ir šiuo metu, kai šokiai yra pagrindinis ir vienintelis mano pragyvenimo šaltinis, nelaikau jų profesija, greičiau malonia pramoga ir hobiu“, – šypsosi moteris. Kai baigus mokyklą reikėjo pasirinkti gyvenimo kryptį, Milana nė nesvarstydama šį hobį metė ir iš gimtosios Klaipėdos ryžtingai patraukė į sostinę Vilniaus universitete studijuoti verslo.

Apsisprendimas baigti šokėjos karjerą

„Atvykus į Vilnių šokiai baigėsi visomis prasmėmis – netgi su tais žmonėmis, su kuriais anuomet dažnai bendraudavau, ryšiai susilpnėjo. Tai visai kitas ratas žmonių – jų kitoks mąstymas ir gyvenimo būdas. Aš kurį laiką gyvenau visiškai kitaip. Galima sakyti, tik dirbau ir siekiau karjeros“, – pasakojo dvidešimt septynerių metų moteris.

Klaipėdietė prasitaria tiesiog neleisdavusi sau galvoti apie šokius, nes tai būtų buvę per sunku. Ji tarsi užprogramavo savo mintis, kad su šokiais viskas baigta.

Milana įveikė studijas, susirado puikų darbą garsioje tarptautinėje įmonėje, daug dirbo, sparčiai kilo karjeros laiptais, savarankiškai įsigijo butą. Tėvai ir artimieji ja didžiavosi – juk ne kiekvienam jaunam žmogui iš karto pasiseka susitvarkyti gyvenimą.

„Tai, galima sakyti, buvo mano svajonių darbas. Puikiai jaučiausi Vilniuje, tačiau netikėtai pasikeitus situacijai darbe gavau pasiūlymą keleriems metams grįžti į Klaipėdą. Atsisakyti negalėjau, nes visos sąlygos viliote viliojo. Deja, Klaipėdoje viskas pakrypo kita linkme“, – pasakojimą tęsia šokėja.

Lemtingas „gerai“

Grįžusi į uostamiestį moteris nesijautė taip pakylėtai kaip sostinėje. Darbas, nors ir geriau mokamas, einant aukštesnes pareigas, nebeteikė pasitenkinimo. Taigi po truputį vis dažniau kildavo minčių ką nors keisti.

„Tuo laikotarpiu susipažinau su būsimu vyru. Staiga mano gyvenime atsirado ne tik karjeros ir darbo reikalai, bet ir meilės“, – atviravo Milana.

Būtent šiuo laikotarpiu moters gyvenime įvyko ryškus ir netikėtas likimo vingis. Per vieną poros pasimatymą Vilniuje kino teatre mergina netikėtai sutiko gerą bičiulį – kolegą iš šokių kolektyvo „Žuvėdra“. Seniai nesimatę draugai apsidžiaugė, pasilabino, trumpai pasišnekučiavo. „Staiga jis man sako: Milana, Vilniuje esu atidaręs šokių studiją – prisidėk prie mūsų komandos! Be galo nustebau gavusi tokį pasiūlymą. Atsakiau, kad tikrai ne, nes šį gyvenimo etapą baigiau. Man tarsi mistika buvo tie šokiai“, – emocingai pasakoja pašnekovė. Anot jos, giliai širdyje šis sportas visuomet rūpėjo, tačiau nuostata, kad šokiai nėra profesija, ir savo gyvenimo dėliojimas vadovaujantis kitais principais darė savo.

Nors ir tvirtai atsisakė, kolega šokėjas jos taip lengvai nepaleido. Pasiūlė antrą, trečią kartą, kol mergina pagaliau susimąstė: „O gal?“ Kadangi nuo konkrečios datos reikėjo laikinai pavaduoti kitą šokių trenerę, Milana buvo priversta apsispręsti, o netrukus ištarė: „Gerai.“ Šis žodis reiškė, kad moteris turi palikti Klaipėdą, atsisakyti puikiai mokamo darbo, karjeros, kuri tuo metu buvo svarbiausia, ir apskritai visko, ką taip sunkiai pasiekusi. „Tą dieną, kai pasakiau išeinanti iš darbo, man net fiziškai skaudėjo. Supratau, kad tai buvo mano siekiamybė, o dabar tiesiog viską metu. Aš neturėjau asmeninio gyvenimo, visas laikas buvo skiriamas darbui. Tačiau tuomet kažkodėl užsimerkiau ir dariau tai, ką liepia širdis“, – teigia pašnekovė.

Sugrįžimas į šokius

Ne veltui sakoma, kad likimas atveda ten, kur tau skirta. Grįžusi į Vilnių Milana žinojo, kad turi vieną mėnesį pavaduoti šokių trenerę, o vėliau intensyviai ieškosis kito, „normalaus“, darbo, nes juk banko paskola būstui, savarankiškas gyvenimas įpareigoja dirbti ir užsidirbti.

„Grįžau į Vilnių ir iškart pradėjau mokyti. Kai dabar pagalvoju, kaip ten mokiau, man net šiek tiek gėda. Buvau savimi neužtikrinta, be praktikos, seniai nešokusi“, – juokėsi moteris.

Svarbiausia, kad Milanai tai labai patiko. Ji greitai prisiminė visą šokių techniką, pamilo žmones, su kuriais dirbo, ir jautėsi patenkinta. Tas mėnuo pralėkė greitai. Moteris, kaip ir planavo, susirado kitą darbą, o šokius pasiliko vėl kaip hobį – keletą vakarų per savaitę.

„Prieš ketverius metus, galima sakyti, buvo pats žmonių šokimo pikas, tad prie algos prisidurdavau nemažą sumą pinigų. Man tai buvo ir pramoga – gera atmosfera, sportas, smagūs žmonės. Uždirbdavau daugiau negu kokios korporacijos geras pareigas einantis vadovas“, – prasitaria šokėja.

Savarankiško kelio pradžia

Nuovargis, gyvenimo išbandymai nulėmė apsisprendimą rinktis tai, kas kelia aistrą. Moteris savarankiškai dirba jau ketverius metus ir kitos veiklos net neįsivaizduoja.

„Esu labai laiminga, nes duoną galiu valgyti iš to, kas man labiausiai patinka, t. y. iš savo hobio. Iki šiol negaliu atsidžiaugti ir liautis sau pavydėti, kad atsidūriau čia. Man net nereikia ieškoti įkvėpimo. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad einu į darbą“, – šypsosi Milana.

Anot jos, tai vienintelis darbas, apie kurį nėra pasakiusi nieko bloga. Niekada nesiskundžia, nesijaučia nusivylusi ar dėl ko nors susinervinusi. Visuomet eina į darbą su šypsena ir puikiai nusiteikusi. Moteris pripažįsta, kad didelis džiaugsmas ir tai, jog darbe daugiausia laiko bendrauja su puikiai nusiteikusiais, pailsėti ir atsipalaiduoti atėjusiais žmonėmis, o ne sėdi prie kompiuterio. Be to, ji gali bet kada sau leisti pakeliauti, išeiti neplanuotų atostogų ir netgi mėgautis motinyste.

Patarimas savojo kelio beieškantiems

„Sprendimą drastiškai mesti darbą šiek tiek lėmė ir mano maksimalizmas, ir stiprus charakteris. Vis dėlto tikrai nelinkėčiau, kad žmogus, norintis pradėti gyventi iš to, kas labiausiai patinka, tuoj pat viską mestų. Manau, gyvenime daug dalykų susidėlioja natūraliai ir, jeigu lemta, tas tikrai įvyks“, – teigia pašnekovė.

Pasak Milanos, svarbu, kad žmonės neapleistų savo pomėgių, juos atskleistų ir rodytų kitiems. Jeigu patinka kokia nors veikla, moteris pataria užsiimti ja po darbo ir laisvalaikiu – kas nors tai būtinai įvertins, pamatys, o bėgant laikui gali atsitikti ir taip, kad hobis taps pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.

„Svarbu suvokti, kad išsikelti tikslai nebūtinai yra tikrieji gyvenimo tikslai. Reikėtų sustoti ir apmąstyti – galbūt tai aplinkinių įpiršta nuomonė? Žmonėms linkiu atsirinkti, kas yra kas, ir jokiu būdu nemesti kelio dėl takelio“, – nuoširdžiai pataria moteris, už savo šiandienę veiklą dėkojanti sau ir likimui.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.