...

Iš Sicilijos grįžo su verslo partneriu ir įkūrė restoraną

Verslas

2016.05.09

Autorius: Jurga Bakaitė

Temos: .

Iš Sicilijos grįžo su verslo partneriu ir įkūrė restoraną

Itališkos picerijos „Capo“ direktorius - Arūnas Paulauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Restoranų „Capo“ Kaune, Vilniuje ir Avinjone (Prancūzija) idėją padiktavo Sicilijos virtuvė ir tradicijos. Iš jų bene žinomiausia – nematoma, bet puikiai žinoma mafija, pažymėta jau restorano pavadinimu (it. capo – aukšto rango mafijos narys). Vienas restoranų „krikštatėvių“ Arūnas Paulauskas pasakoja, kodėl nedvejojo atidarydamas dar vieną itališką restoraną ir kodėl renkasi jam vadovauti ne iš darbo kabineto, o būdamas prie baro.

Norėjo keisti restoranų darbo kultūrą

Paskambinus į restoraną ir pasakius, kad norėsiu susisiekti su savininku, administratorė pasiūlo paskambinti vakare. Taigi tikėtina, kad apsilankę „Capo“ Vilniuje, prie šiaip jau nemažo restorano baro pastebėsite patį savininką. Turbūt to net neįtarsite, jei dairysitės kokio vyresnio amžiaus bei visiems nurodinėjančio vyro, nes savininkui A. Paulauskui 25 metai ir susidaro įspūdis, kad jis greičiau vienas iš darbuotojų, o ne vadovas. Iš savo asmeninio telefono pritildęs restorano muzikinį foną, jis pradeda pasakoti apie idėją – aptarnavimo kultūrą, kuria norėjo išsiskirti lietuviškame maitinimo versle.

 

„Lietuvoje vyrauja požiūris, kad savininkas tvarko finansinius reikalus ir niekada nesikiša į restorano gyvenimą, tik parodo pirštu ir viskas.“

A. Paulauskas

 

Pašnekovo manymu, restorano savininkas turėtų tiesiogiai bendrauti su klientais ir dirbti kartu su savo personalu. „Mane visą laiką žavėjo vakarietiška aptarnavimo kultūra. Net ir smulkmeniški dalykai gali aptarnavimą visiškai pakeisti. Lietuvoje vyrauja požiūris, kad savininkas tvarko finansinius reikalus ir niekada nesikiša į restorano gyvenimą, tik parodo pirštu ir viskas“, – sako A. Paulauskas ir teigia, kad trijų restoranų įkūrėjai stengiasi kuo dažniau patys būti savo restoranuose ir taip pažinti verslą iš vidaus.

Jis apgailestauja, kad tokiu principu dirbančių restoranų savininkų Lietuvoje nedaug, dauguma jų užsieniečiai. „Mes tokiu darbo principu formuojame ir savo komandą, todėl pas mus visi yra lygūs. Nesvarbu, kad yra pozicijos, kiekvieną dieną gali tekti daryti visiškai kitą darbą: jeigu reikia pagalbos salėje, barmenas ateina į salę ir padeda, jeigu reikia valytojui pagalbos, gali virtuvės šefas eiti padėti. Čia yra bendra komanda, darbo atžvilgiu nėra žodžio „aš“, tik „mes“, vieni kitiems padedame“, – tikina pašnekovas.

Ar lietuvius galima nustebinti itališka virtuve?

Paprastai nelietuviškos virtuvės verslą įkvepia kokia nors kelionė. „Capo“ idėja atkeliavo iš Sicilijos. A. Paulausko kaimynas, Kaune dirbęs portugalas, sužinojęs, kad šis ketina skristi ten atostogų, patarė niekuo nesirūpinti ir atvykus kreiptis į ten gyvenantį jo draugą.

Pats A. Paulauskas, studijavęs rinkodarą, tuo metu jau turėjo patirties padedant atidaryti kelis restoranus ir naktinius klubus. Todėl nieko keista, kad sutikus sicilietį, jau turintį restoranų verslą Prancūzijoje, atsirado ir verslo Lietuvoje idėja.

Taip vaikinas į Siciliją iškeliavo teturėdamas bilietą atgal į Lietuvą, o grįžo jau su verslo partneriu. Po penkių mėnesių duris atvėrė pirmasis restoranas Kaune, po pusmečio – Prancūzijoje, Avinjone, o šių metų kovą „Capo“ pradėjo veikti ir Vilniuje.

Pašnekovas sako, kad nepakako viso labo atgabenti į Lietuvą Pietų Italijos virtuvę ir virėjus. „Turėjome receptūrą, bet tai buvo sausa: nebuvo jokio pateikimo, nebuvo įvilkta į gražų viršelį. Lietuvoje tai labai svarbu, nes gerų restoranų pasirinkimas per pastaruosius metus išaugo drastiškai, supratome, kad turime parodyti ką nors kita. Pirminis variantas buvo atvežti gerą itališką virtuvę, bet tai nebūtų naujiena“, – sako jis ir priduria, kad stengėsi sujungti ir kokybišką virtuvę, ir interjerą, ir tobulinti aptarnavimą bei sukurti restoraną kaip stiprų prekių ženklą.

Abejonių įkūrėjams pradžioje kėlė pasirinkta pirmojo restorano vieta – nedidelė gatvė centre, esanti toliau nuo pagrindinių takų. Vis dėlto tai nesutrukdė restoranui išpopuliarėti iš lūpų į lūpas. „Tokios reklamos siekiame ir dabar, nes ji geriausia“, – neabejoja A. Paulauskas. Jo manymu, gerai sugalvota buvo ir atidarymo vakarų idėja. „Pakvietėme pagroti grupę iš Sicilijos, svečiai sakė, kad pasijuto kaip Italijoje. Kai kitą dieną atsidarėme, lauke jau stovėjo 20 žmonių ir laukė, kol mes atrakinsime duris“, – sėkmingą restorano veiklos pradžią Kaune prisimena pašnekovas.

Apie nepasiekiamus tikslus

Dabar restoraną Kaune prižiūri kolega portugalas, o A. Paulauskas kartu su naujuoju „Capo“ persikraustė į Vilnių. Jis sako ketinantis čia likti, drąsiai dalijasi svarstymais apie verslo ateities planus ir, atrodo, vėl šiek tiek laužo lietuviškus standartus: vyresni verslininkai dažnai savo idėjas atskleidžia nenoriai. A. Paulauskas jau išbandė save daugybėje sričių ir sako, kad jo pomėgiai įvairūs: nors kelią į restoranų verslą galbūt galima įžvelgti jau tuomet, kai būdamas šešiolikos organizuodavo privačius vakarėlius, o vėliau padėjo kurti restoranus kitiems, jis taip pat yra kūręs ir drabužių liniją, kuria aksesuarų liniją „B Urban“ ir tikina, kad mada jam liko pomėgiu.

Pašnekovas tvirtina, kad restoranų verslas ir jį patį daug išmokė. „Nebuvau labai atviras ar komunikabilus, labiau patikdavo stovėti prie baro ir nurodinėti. Bet, kaip sakiau, manau, kad taip nereikia daryti, teko persilaužti ir dabar bendravimas jau tapo mano pomėgiu“, – sako jis.

Įkūrėjai skaičiuoja, kad verslas atsiperka tokiu tempu, kaip ir planuota, taigi po dvejų su puse metų kiekvienas restoranas turėtų visiškai atsipirkti. Jie norėtų atidaryti dar kelis restoranus, vieną jų – pristatantį maistą į namus. Tačiau tuo ketina ir baigti, nes sukūrus tinklą būtų sunku viską stebėti ir patiems dalyvauti darbo procese.

A. Paulauskas mano, kad svarbiausia šiame versle neskubėti. „Atidarant paskubomis, pasipila klaidos, kurios pradžioje labai brangiai kainuoja. Todėl geriau nusiraminti ir atidaryti tada, kai gali atiduoti maksimumą. Mokytis iš klaidų darbo metu labai skaudu. Mokymai, receptūra, interjeras, rinkodara – visus niuansus reikia aiškiai susidėlioti, nes kai traukinys pradeda važiuoti, būna labai sunku jį sustabdyti“, – tikina pašnekovas.

Tačiau atrodo, kad, turint tiek daug idėjų, neskubėti sunku: A. Paulauskas kitiems pradedantiesiems verslininkams patartų nedelsti ir nebijoti įgyvendinti savo sumanymų. „Esu turėjęs idėjų, kurios taip ir liko idėjomis, nes pritrūko laiko įgyvendinti. Maniau, kad tai padarysiu kada nors, kai turėsiu laiko, rasiu partnerių ir t. t. Svarbu persilaužti, kad reikia pradėti veikti: kol turi idėją, jeigu tiki tuo, ką darai, jei mėgsti tai, ką darai, net jei yra 100 žaidėjų rinkoje, tu padarysi geriau už juos“, – sako A. Paulauskas, pridurdamas, kad viena iš taisyklių, kuria vadovaujasi, – išsikelti kuo aukštesnius tikslus, nes taip ir pasiekti pavyksta gerokai daugiau.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.