Su mobiliosios piniginės „Gonpay“ kūrėjais Giedriumi Voveriu ir Airidu Puodžiūnu tiesiog negalėjome susitikti geresniu metu. Juk vos prieš kelias dienas „Amazon“ pristatė pasauliui savo viziją, kaip netolimoje ateityje pasikeis pirkimo procesas. Parduotuvė „Amazon Go“ veiks be kasų ir be eilių. Į ją tiesiog ateini ir išeini, o atsiskaitymai atliekami automatiškai. Tai tik patvirtinimas, kad finansinių technologijų industrija pastaraisiais metais žengia į priekį septynmyliais žingsniais, ir neišvengiamas šios evoliucijos elementas bus mobilioji piniginė. Apie jos kūrimą ir atsiskaitymų ateitį su G. Voveriu bei A. Puodžiūnu mes ir pasikalbėjome.

Iš banko į startuolį

Abu pašnekovai finansų sektoriuje toli gražu ne naujokai. Jie ilgus metus dirba bankų sektoriuje, todėl labai gerai supranta, kas šiandien šiai sričiai yra opiausias skaudulys.

„Abu atėjome iš bankų sektoriaus, todėl turime nemažai žinių, kaip veikia finansų sistemos. Visgi tiesa tokia, kad bankai pamažu vis tolsta nuo žmogaus. Atsiranda poreikis tarpininkų, kurie padėtų užmegzti tą ryšį. Tai sritis, kuri mums atrodo labai patraukli“, – dėsto G. Voveris.

 

„Dabar aiškiai matome, kas veikia, o kas neveikia, ir bandome iš viso to mokytis.“

A. Puodžiūnas.

 

Mobilioji piniginė toli gražu nėra unikali, nė karto nebandyta įgyvendinti idėja. Atvirkščiai. Visgi vyrus masina faktas, kad niekam to dar nepavyko padaryti sėkmingai.

„Mes ėmėmės problemos, kurios iki šiol niekas neišsprendė. Mobiliųjų piniginių iš tikrųjų buvo jau daug. Tiksliau, bandymų ją sukurti. Tačiau vis kažko trūksta. Mūsų vizija – sukurti ne tik atsiskaitymo įrankį, bet tikrą mobiliąją piniginę. Šiandien mes turime ne tik pinigus, bet ir krūvą kortelių: mokėjimo, nuolaidų, lojalumo. Tačiau patogumo jokio. Mes viską perkeliame į telefoną ir vieną, lengvai naudojamą programėlę“, – pasakoja A. Puodžiūnas.

Būtent nesėkmingi praeities pavyzdžiai „Gonpay“ kūrėjams suteikia ir optimizmo, kad mobiliajai piniginei jau atėjo laikas plačiai pasklisti po pasaulį.

„Galbūt vieni tai darė per anksti. Kiti sprendė tik labai siaurą problemą. Be abejo, visi šie bandymai mums labai naudingi. Mes dabar aiškiai matome, kas veikia, o kas neveikia, ir bandome iš viso to mokytis“, – teigia A. Puodžiūnas.

G. Voveris priduria, kad esminis klausimas šiandien yra kuriama pridėtinė vertė. Niekas nesiginčija, kad mobilioji piniginė yra patraukli idėja. Tačiau jai reikia ir praktiškumo. „Dauguma mobiliųjų piniginių iki šiol sprendė tik apmokėjimo problemą. Tačiau iš tikrųjų ji nėra tokia didelė. Esami sprendimai tikrai nekelia kažkokių sunkumų. Tačiau lojalumo kortelės yra ta vieta, kur galima suteikti papildomos naudos ir verslui, ir vartotojams“, – įsitikinęs jis.

Turi kurti pridėtinę vertę

Verslininkai teigia, kad finansų, atsiskaitymo sistemos dabar yra labai įdomiame vystymosi etape. Šiuo metu finansinių technologijų srityje vyksta labai daug permainų, kuriasi daugybė įmonių.

„Žinoma, dalis jų sunyks, dalis išsivystys į kažką kitą, dalį nupirks tie patys bankai. Tačiau momentas yra labai įdomus. Kaip ir minėjau, bankai šiandien vis labiau reguliuojami. Jiems vis mažiau laiko lieka orientacijai į klientus. Tą funkciją finansinės technologijos ir perima“, – sako G. Voveris.

Iš esmės pasikeitė ir žmonių poreikiai. Mes jau nebenorime atsiskaitinėti taip pat, kaip tai darėme prieš šimtą metų, todėl artimiausiais metais šioje srityje galime tikėtis daugybės permainų.

„Įdomu stebėti, kaip keičiasi klientų lūkesčiai. Prieš dešimtmetį visi dar buvo labai patenkinti tuo, kad gavo galimybę atsiskaityti internetu. Dabar viskas evoliucionavo taip, kad žmonės nori viską turėti čia pat, po savo ranka. Bankai jau net nespėja vytis tų lūkesčių, todėl finansinės technologijos šiandien taip ir auga“, – teigia A. Puodžiūnas.

Į šią tendenciją bankai reaguoja dvejopai. Vienas būdas yra viską daryti pačioje įmonėje. Kitas būdas – pirkti arba investuoti į įmones, kurios per 6–12 mėnesių gali padaryti tai, kas bankui užtruktų kelerius metus. Neatsitiktinai didieji bankai šiuo metu labai aktyviai investuoja į finansines technologijas. Visgi įtikti vartotojams gana sudėtinga. Nauji sprendimai turi būti ne tokie patys patogūs kaip dabar veikiantys, o pastebimai pranašesni.

„Labai svarbu, kad programėlė veiktų dvejopai. Ji turi būti patogi ir vartotojui, ir prekybininkui. Verslo procesai negali būti apkraunami kažkokiais papildomais veiksmais. Sistema turi veikti taip, kad jis pats skatintų savo klientus pradėti naudoti mobiliąją piniginę. Kitaip tariant, sistema turi taupyti laiką, pateikti daugiau informacijos apie pirkėjus ir t. t. Kai sistema yra naudinga visoms pusėms, ji savaime prigyja ir auga“, – įsitikinęs A. Puodžiūnas.

Verslininkai puikiai supranta, jog tam, kad „Gonpay“ pasisektų, ji turi kurti aiškiai išreiškiamą pridėtinę vertę.

„Naudodamiesi programėle, mes vartotojams galime siųsti žinutes apie akcijas, renginius, specialius pasiūlymus. Mes įdiegėme ir atsiliepimų funkciją. Joje labai paprastai gali išreikšti savo pasitenkinimą arba nepasitenkinimą. Dar vienas svarbus veiksnys – duomenų analizė. Ji padeda daug paprasčiau sekti, kas, ką, kada ir kaip perka“, – dėsto G. Voveris.

Kūrybos džiaugsmas

Minėtoji parduotuvė „Amazon Go“– tai tendencijos, kuri tęsis ir toliau, dalis. Pašnekovai įsitikinę, kad ilgainiui pati parduotuvės sąvoka ima nykti. Ko gero, tik laiko klausimas, kada nebeliks tokio dalyko kaip parduotuvės kasos. Tai natūralus vystymosi etapas.

„Juk iš pradžių viską pirkome prie prekystalio, tada atsirado savitarna, po to savitarnos kasos. Jau greitai tiesiog ateisime į parduotuvę, pasiimsime prekes ir išeisime. Galop išnyks parduotuvės, kaip mes dabar jas suvokiame. Natūraliai kyla klausimas, kaip mes atsiskaitysime. Mano galva, ateityje nebeliks tokio dalyko kaip atsiskaitymo vieta. Apmokėjimai vyks automatiškai“, – prognozuoja G. Voveris.

Jis įsitikinęs, kad tokiame pasaulyje mobiliosios piniginės taps tiesiog nepakeičiamu, kasdieniu įrankiu. Nieko keista, kad savo darbu prisidėti prie šios vizijos įgyvendinimo yra didelis džiaugsmas.

„Mus į priekį veda noras sukurti kažką savo, kažką, kas veža. Banke darosi šiek tiek nuobodoka. Ten jau per mažai kūrybinės laisvės. Startuolių pasaulis daug įdomesnis, dinamiškesnis. Be abejo, ir čia yra labai daug taisyklių, bet jį sunku net lyginti su bankais“, – sako pašnekovas.

Jam pritariantis A. Puodžiūnas priduria, kad projektas „Gonpay“ – tai kūrybinis džiaugsmas, kurį banke vargiai patirsi. „Bankai šiandien koncentruojasi ne į tai, kaip sukurti kažką naujo, o kaip užtikrinti, kad operacijos veiktų sklandžiai ir atitikdamos vis gausėjančius reikalavimus. Todėl bankai šiek tiek užsikonservavo, o finansinės technologijos juda. Mes ir norime būti ten, kur yra judesys, o ne pasitenkinti status quo“, – tikina jis.