VERSLO PLĖTRA NORVEGIJOJE SU TINKAMU PARTNERIU IR GELEŽINE KANTRYBE (#)

Agnė Pakėnaitė prieš 10 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 7 s.
Vis daugiau lietuvių verslininkų plečia savo veiklą į Skandinavijos šalis. flickr.com nuotr.
Svajonių šalies etiketę tarp lietuvių emigrantų pelniusi Norvegija vilioja ne tik tuos, kurie nori daug ir greitai užsidirbti. Vis daugiau lietuvių verslininkų plečia savo veiklą į Skandinavijos šalis – jie ryžtasi atverti didelę, tačiau pelningą ir kartu uždarą rinką. Apie iššūkius, kuriuos tenka įveikti vykdant savo veiklą Norvegijoje, kalbamės su lietuviais verslininkais, sėkmingai plėtojančiais verslą Europos šiaurėje.
 
Parduoti paslaugą sunkiau

Įmonės „Švykai“ verslo plėtros direktorius Vytautas Švykas (nuotr. kairėje) prisimena, kad į Norvegijos rinką įžengė 2011 metais. Jau šešerius metus įmonė Norvegijoje atlieka tiltų remonto darbus. „Norvegija – puiki šalis, nes ten daug tiltų“, – juokauja „Švykų“ direktorius.

V. Švykas įsitikinęs, kad parduoti paslaugas yra sudėtingiau, nei eksportuoti produktus. „Tegul man atleidžia gamybininkai, bet paslaugų eksportas yra gerokai sudėtingesnis ir susiduriame su daug daugiau iššūkių“, – sako jis. Vienas pirmųjų iššūkių, apie kurį pasakoja verslininkas, buvo painūs teisiniai reguliavimai, kurie yra sudėtingi, tačiau būtini norint įsitvirtinti Norvegijos rinkoje. Kitas iššūkis – logistika. „Eksportuodamas paslaugą, vežiesi visą fabriko dalį į kitą šalį ir ten atlieki paslaugas. Mums tai reikėjo padaryti be didelių išlaidų“, – pasakoja V. Švykas.

Verslininkas įsitikinęs, kad, plėtojant verslą tokioje šalyje kaip Norvegija, vienas didžiausių iššūkių yra pasitikėjimo įgavimas: „Svarbu, kad norvegai žinotų, jog tu ne tik atliksi tą paslaugą kokybiškai, bet ir kad nebus jokių kitokių problemų. Ne paslaptis, kad norvegai mus, iš Rytų Europos, laiko truputėlį... laukinukais“, – juokiasi V. Švykas. Jis atvirauja, kad jiems patiems įgyti visapusišką pasitikėjimą užtruko apie penkerius metus: „Patys norvegai yra labai atviri ir nuoširdūs žmonės. Mes, lietuviai, dažnai norime nuslėpti tam tikras savo problemas ar neišmanymą, o norvegai viską sako atvirai ir tikisi to paties. Jie nori visas problemas išspręsti kartu.“
 
Siekia tobulumo

„Vilmers“ – kita lietuvių įmonė, kurios vardas skamba Norvegijoje. Į Norvegijos rinką prieš septynerius metus atkeliavę baldų gamintojai šiandien savo gaminius parduoda didžiausiame Norvegijos baldų ir interjero tinkle „Bohus“, kuriame yra didžiausi sofų tiekėjai. „Norvegai mėgsta sėdėti minkštai“, – juokiasi „Vilmers“ vadovas Darius Sakalauskas (nuotr. kairėje).

Net pusę praėjusių metų įmonės apyvartos uždirbta Norvegijos rinkoje. Kaip sėkmingai įsilieti į Norvegijos rinką? Pasak D. Sakalausko, Norvegija yra konservatyvi šalis, todėl bet kuriam verslui, planuojančiam plėstis į šią šalį, siūlo teikti kokybiškus, tačiau jų skoniui pritaikytus produktus.

D. Sakalausko teigimu, visi žino, kad Norvegijos rinka didžiulė ir moki. Tačiau siūlo nepamiršti, kad su finansine galia ateina ir reiklumo reikalavimas. „Esame gavę skundą dėl iš sofos išlindusio siūlo – buvo prašyta atsiųsti naują detalę“, – kuriozišką pavyzdį pateikia „Vilmers“ vadovas. Tačiau tokioje reiklioje rinkoje jis mato tik pliusus: „Norvegijoje klientų teisės yra itin svarbios ir žmonės netingi jų ginti. Todėl tiekėjai yra išauklėti darbus atlikti itin kokybiškai, o ir kliento nenori niekas apgauti, kaip kartais pasitaiko Lietuvoje.“
 
Su norvegų pagalba ir apsišarvavę kantrybe

V. Švykas sako, kad įėjimas į Norvegijos rinką nebus lengvas, todėl kantrybė būtina. Jis siūlo paslaugų tiekėjams pradžioje susirasti giminingą įmonę ir pasiūlyti jai savo paslaugas. Labai dažnai būna, kad jiems trūksta resursų. Kitas būdas, kurį siūlo įmonės „Švykai“ direktorius, susirasti partnerius norvegus, kurie nebūtų tiesioginiai konkurentai, tačiau dirbtų tame pačiame segmente, ir jiems pasiūlyti drauge įeiti į naują rinką, žinoma, su lietuvių paslaugomis.
„Jei nesilaikysite susitarimų, norvegų akyse iškart būsite nepatikimas partneris ir jie nutrauks bet kokius ryšius su jumis ateityje.“
V. Švykas.
D. Sakalauskas siūlo naudoti panašią taktiką: „Norvegijoje mes turime gerą agentą – jis aptarnauja rinką, mezga ryšius, tiekia mums informaciją, kas yra rinkoje paklausu. Jis padėjo mums išmokti, kaip sukurti tuos gaminius... Aš patarčiau lietuviams negailėti dalytis ir susirasti verslo partnerius Norvegijoje. Jei nėra patirties, naujoje rinkoje bus vienos klaidos“, – tikina pašnekovas.

Abu verslininkai lyg susitarę tvirtina, kad visiems, sumaniusiems sukti į Skandinavijos pusę, reikia išmokti būti kantriems. „Reikia būti kantriems, nereikia norėti iš karto didelių užsakymų ir daug uždirbti“, – sako V. Švykas. Jam antrina ir D. Sakalauskas: „Norvegai tavo gaminį tikrins ilgai. Jie tikrina, ar tu sugebėsi jį patiekti laiku, todėl neverta prisižadėti daug, o paskui savo pažadų neįvykdyti.“

V. Švykas priduria, kad vis dėlto pagrindinė taisyklė yra labai paprasta: „Reikia laikytis visų taisyklių ir reguliavimų. Jei nesilaikysite susitarimų, norvegų akyse iškart būsite nepatikimas partneris ir jie nutrauks bet kokius ryšius su jumis ateityje.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai