Nuo 14 metų tapusi vegetare, alytiškė Goda Sivilevičiūtė (30) ne tik gyvenime, bet ir versle tam teikia pirmenybę. Turėdama ne vienų metų nuosavo verslo patirtį, prieš mėnesį sostinėje ji atidarė naują restoraną „Alive“, populiarinantį augalinį maistą.

Iškilminga aplinka, santūrus interjeras, estetiškai patiekiamo ir išradingai pagaminto maisto valgiaraštis sudaro visumą, apie kokią ji pati svajoja, eidama į restoraną.

„Alive“ vadovės tikslas – populiarinti, o ne piršti augalinio maisto idėją. Kol kas jai tai daryti padeda „Facebook“ paskyra, socialiniai tinklai ir restorano svečių atsiliepimai.

Remontas ir kiti iššūkiai

 

„Pagalvojus apie investicijas, šiuo metu sukasi galva…“

G. Sivilevičiūtė.

 

Patalpas restoranui, kurį galima vadinti prabangiu, moteris sako suradusi nesunkiai – rinktis tikrai buvo iš ko. Gedimino prospekte, kadaise buvusios populiarios „Ponių laimės“ vietoje, keletą kartų keitusios savininkus, G. Sivilevičiūtė augalinio maisto restoraną „Alive“ įrengė pagal savo skonį ir supratimą. Patalpų remonto darbų priežiūra – sudėtingas darbas, kuriam prieš atidarant restoraną teko skirti begalę laiko. Tai tapo tikru iššūkiu, o bendravimo su statybininkais verslininkė nemini geruoju. Statybos darbai užtruko dvigubai ilgiau, nei buvo numatyta, ir atidarymą teko nukelti keletu mėnesių vėliau.

Pasiteiravus, kiek teko investuoti, verslininkė šypsosi ir leidžia suprasti, kad išlaidos viršijo kur kas daugiau, nei buvo suplanuota: „Pagalvojus apie investicijas, šiuo metu sukasi galva…“ Kitas sunkumas, kuriam prireikė laiko, įžvalgų ir ilgų pokalbių, buvo virtuvės šefo paieškos. Restorano idėjos autorė ir dalinė akcininkė G. Sivilevičiūtė sako, kad sugaišo ne vieną dieną ir valandą, kol sutiko pasitikėjimą keliantį, sumanų profesionalą. Ją stebino save virtuvės vadovais įsivaizduojantys kandidatai, kurių kone vienintelis pranašumas buvo tai, kad moka skaniai gaminti sau ir draugams. Tačiau, pasak reiklios sau ir kitiems restorano vadovės, reikia daug daugiau.

Daugiau nei vegetariškas

„Kadangi pati esu vegetarė jau daugiau nei pusę gyvenimo, keliaudama visuomet turiu aplankyti bent keletą 100 proc. vegetariškų ar augalinio maisto restoranų. Užsienyje jie turi puikų pasisekimą, o Lietuvoje tokių neturime. Taigi mano noru Lietuvoje atidaryti vegetarišką restoraną užsikrėtė ir partneris – įkalbinėti neteko“, – sako neseniai atidaryto restorano įkūrėja. Ji nenorėtų pabrėžtinai kartoti, kad restoranas vegetariškas ar veganiškas, nes, pasak jos, tai, kas siūloma ir peršama, atstumia. Ji pati tai žino iš savo patirties, kai namiškiai kone prievarta įkalbinėdavo suvalgyti mėsos kepsnį ar kotletą, nekreipdami dėmesio į ankstyvą jos pasirinkimą atsisakyti mėsos dėl gyvūnų gyvybės išsaugojimo.

Šį restoraną G. Sivilevičiūtė sukūrė norėdama pasidalyti žinia, kad augalinis maistas gali būti pagamintas taip skaniai, kad juo mėgautųsi visi: ir vegetarai, ir visavalgiai.

Likimui palankiai susiklosčius ir susipažinus su virtuvės profesionalu Pauliumi Janušu, G. Sivilevičiūtė patenkinta, kad jis visus lūkesčius pateisina su kaupu: „Puikiai suderino patiekalų estetiką ir skonį. Būdama reikli ir ieškodama, prie ko prikibti, sunkiai randu.“

Iš vietinių produktų pavyktų tik garnyras

Pašnekovės teigimu, augalinis maistas nėra pigesnis nei visavalgių. Ji paneigia kai kada pateikiamą nuostatą, neva vegetarams maitintis nebūtinai brangiai kainuoja: „Geros kokybės, vertingi ingredientai kainuoja daugiau nei įprasti mūsų virtuvėje. O vien iš lietuviškų daržovių ir prieskonių pavyktų pagaminti nebent gerą garnyrą.“ Visaverčiams, sotiems ir sveikiems patiekalams G. Sivilevičiūtė ir savo kasdienei mitybai, ir restorano patiekalams perka iš svetur atvežamus produktus: tempę (fermentuotą sojų masę), įvairius prieskonius, seitaną (produktą iš kviečių baltymų) pasigamina patys.

„Natūralu, kad, atidarydami augalinio maisto restoraną, sutiksite daugiau skeptikų nei palaikančiųjų. Žmonės augalinį maistą vis dar sieja tik su salotomis ir vandeniu arba šviežiai spaustomis sultimis ir net nesusimąsto, kad didžiąją kiekvieno žmogaus raciono dalį sudaro augalinis maistas. Vynas irgi gaminamas iš vynuogių, – šypsodamasi aiškina pašnekovė, kuriai vienas sudėtingesnių dalykų buvo vyno kortos ir gėrimų meniu sudarymas. – Atrodo keista, tačiau gamindami gėrimus kai kurie vyndariai naudoja želatiną, pieną arba kiaušinius.“

Geriau nenustatytos darbo valandos nei rutina

Per studijas, kaip ir visi studentai, padirbėjusi padavėja, G. Sivilevičiūtė vėliau išbandė samdomą darbą – dirbo buhaltere. Ilgainiui šis darbas pradėjo kelti rutinos nuobodulį. Įkūrusi savo buhalterijos paslaugų įmonę ir dirbdama joje, pašnekovė jautėsi taip pat, tad dabar jai tik vadovauja.

Pasukusi į maitinimo verslą ir sostinėje dar turinti porą nuosavų kavinių, pradėdama dar vieną naują projektą su verslo partneriu žinojo, kad neapsiribos smulkiu projektu: „Mažas bariukas neviliojo.“

Augalinio maisto restorano sumanytoja konkurencijos sako kol kas nejaučianti, nes tai pirmasis toks restoranas Lietuvoje. Konkurencijos pašnekovė nebijo ir todėl, kad ji neleidžia užmigti ir verčia tobulėti. Kita nuosavo verslo pusė – tik nostalgiškuose prisiminimuose likęs darbas „nuo iki“, nes dabar jam tenka skirti visą savo laiką. Tačiau G. Sivilevičiūtė jokiu būdu nesutiktų išsižadėti pabėgimo nuo rutinos.

„Alive“ vadovė atskleidžia savo lūkesčius, kad į verslą įdėtos investicijos atsipirktų per porą metų. O tiems, kurie ketina pradėti nuosavą verslą, ji linki: „Svarbu neabejoti savo idėja, nebijoti rizikuoti ir tam atiduoti visas savo jėgas.“

„Alive“