ATSIDAVIMAS MOKSLAMS PADĖJO SUKURTI RAUMENS NUOVARGIO MATUOKLĮ „MYOMETER“ (#)

Urtė Kasparavičiūtė prieš 6 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 22 s.
Raumens nuovargio matuoklio „Myometer“ kūrėjai - Domantas Veselis (vidurinis) su komanda. Asmeninio albumo nuotr.
Grupė jaunųjų mokslininkų, inžinierių, kūrėjų praėjusią savaitę Lietuvoje pristatė visame pasaulyje analogų neturintį raumens nuovargio matavimo prietaiso prototipą „Myometer“. Iš Mažeikių kilęs Domantas Veselis (25) neslėpė, kad sukurtas prototipas sulaukė didžiulio susidomėjimo, net viršijusio komandos lūkesčius.
 
Nuo mokslinių straipsnių skaitymo iki idėjų realizavimo

Kauno technologijos universitete baigęs studijuoti intelektualias elektronines sistemas, D. Veselis po dvejų metų pertraukos nusprendė pasirinkti biomedicininės inžinerijos magistrą ir toliau sėkmingai gausinti savo žinias. Šiuo metu Kauno technikos kolegijoje jis dėsto mikroprocesorius ir metrologiją. Paklaustas, kodėl pasirinko tokius sudėtingai skambančius mokslus, pašnekovas teigė – jeigu nuo vaikystės nebūtų grojęs elektrine gitara, vargu ar rinktųsi studijuoti elektronines sistemas. „Nuo vaikystės groju įvairiais muzikiniais instrumentais ir, kai atėjo laikas dešimtoje klasėje rinktis modulius, pagalvojau, kad norėčiau gyventi iš muzikos, bet tai nėra labai realu, tad pasirinkau stoti į elektroniką, nes elektrinė gitara, jos efektai, stiprintuvai turi daug bendra su visa elektronikos sritimi“, – pasakojo jaunasis mokslininkas. Mintis kurti raumenų nuovargio matuoklį D. Veseliui kilo iš perskaitytų mokslinių straipsnių apie elektromiogramų signalus, nuovargio matavimą. Kaip teigė pašnekovas, skaitytą literatūrą ir gautas žinias jis norėjo patikrinti praktiškai, sukurdamas realų produkto prototipą.
 
Geriausia patarėja – sesuo

„Mano pagrindinė patarėja biomedicinos klausimais yra mano sesuo. Ji – kineziterapeutė. Prisiskaitęs mokslinės literatūros ir sugalvojęs naujų metodų, algoritmų, skambinu sesei, teiraujuosi, kaip galėčiau juos išpildyti. Tada ji man sako, ką galima padaryti, kaip viską realizuoti. Ji yra tas žmogus, kuris suteikia mano idėjoms realaus svorio“, – prisipažino Domantas.
Su kolegomis užsiregistravęs į hakatoną „Maker Fest“, jaunuolis pradėjo galvoti, ką jie galėtų nuveikti, bet jokio konkretaus plano tada dar neturėjo. „Pradinis planas buvo nuvažiuoti į Vilnių, pavalgyti picos ir gauti nemokamus marškinėlius, – juokavo jaunasis kūrėjas. – Kai gimė idėja sukurti raumens nuovargio matuoklio prietaiso prototipą, turėjome planą parašyti procesoriui tam tikrus skaičius ir moksliškai viską patikrinti.“ Paklaustas, ar tikėjosi laimėti hakatono įsteigtą prizą už produkto prototipą, D. Veselis teigė, kad slapčia tyliai vylėsi nurungti konkurentus, nes sugalvota idėja atrodė stipri, bet tuoj pat priduria, kad yra dėkingas komandos nariams, kuriems padedant pavyko taip techniškai viską išpildyti.
 
„Myometer“ prototipas ir jo galimybės

„Mes sukonstravome pagal elektromiogramas parengtą raumenų nuovargio matuoklį. Elektromiograma – tai nervinis signalas, kuris priverčia raumenį susitraukti. Raumeniui nuvargstant, signalas keičiasi. Mes išmatuojame tą pokytį ir taip galime įvertinti raumens nuovargį“, – apie sukurtą prietaisą pasakojo pašnekovas. Prietaisas „Myometer“ susideda iš dviejų dalių – iš aparato bei telefono programėlės. „Android“ programėlė reikalinga tam, kad visus prietaiso matavimo duomenis siųstų į telefoną. Telefonas kūrėjams yra tarsi atvaizdavimo ir signalo registravimo vieta, kurioje būtų galima matyti įvairius dinaminius duomenis, tokius kaip sudegintų kalorijų skaičių, treniruotės trukmę, progresą, raumens susitraukimo galimybes.
„Ne tik prietaisas, bet ir jo dizainas svarbu, o mokslininkų, programuotojų darbas yra netvarkingas, negražus, čia niekas nieko nesupranta, bet viskas veikia, tad tobulėti yra kur.“
D. Veselis.
Kūrėjų tikslas – sporto bei aktyvaus laisvalaikio įranga, nes šiuo metu jaučiamas sveikos gyvensenos bumas. Pasak mokslininko, daugiau prasmės šiame prietaise matytų sportininkai. Paklaustas, kokios naudos šis prietaisas jiems suteiktų, D. Veselis teigė, kad yra du pagrindiniai dalykai – persitreniravimo išvengimo galimybė ir raumenų atsigavimo pagreitėjimas. Taip laikas, skiriamas atsigauti, išnaudojamas efektyviau ir maksimaliau. Kalbant apie prietaiso gaminimo išlaidas, antrąją prototipo versiją sukurti kainuotų apie 50 eurų. Ateityje, organizuojant masinę gamybą, ši kaina turėtų gerokai kristi.

Greitai tikimasi sukurti oficialią prototipo „Myometer“ interneto svetainę ir, pasitelkiant dizainerių pagalbą, sukurti modernų dizainą. „Ne tik prietaisas, bet ir jo dizainas svarbu, o mokslininkų, programuotojų darbas yra netvarkingas, negražus, čia niekas nieko nesupranta, bet viskas veikia, tad tobulėti yra kur“, – sakė D. Veselis. Taip pat greitai tikimasi prietaisą pristatyti didesnei auditorijai. Žmonės galės jį praktiškai išbandyti.
 
Patarimai ir padrąsinimai ateities kūrėjams

Paklaustas, ko palinkėtų kitiems jauniesiems kūrėjams, kurie tik pradeda save realizuoti ar turi įdomių idėjų, bet bijo imtis realių veiksmų, D. Veselis pataria daug mokytis. „Visų pirma patarčiau daug mokytis. Rasti savo sritį ir įsigilinti į ją tiek, kiek įmanoma. Pavyzdžiui, aš ir mano komanda nebūtume nieko pasiekę, jeigu kiekvienas nebūtume savo sričių specialistai. Reikia stengtis išmanyti vieną sferą, bet labai gerai. Ypač mokslo srityje, nes jeigu mes pradedame gilintis į problemas aukštesniu lygiu, greitai išvystame horizontą, kuriame ryškiai matoma tai, kas yra žinoma, ir tai, kas dar neatrasta. Tada susidaro vaizdas to, ką galime pagerinti, patobulinti. Tad jeigu nebūčiau skaitęs mokslinės literatūros ir sužinojęs, kad yra metodas, kaip pamatuoti raumens nuovargį, nebūtume sukūrę šio prototipo. Gyvenime pasitaiko visko, bet jeigu žmogus tikrai nori kažką daryti – jam niekas nesutrukdys“, – įsitikinęs pašnekovas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai