SPRĘSDAMI MOKSLEIVIŲ PROBLEMAS, SUKŪRĖ INOVATYVIĄ LENTĄ (#)

Urtė Bujevičiūtė prieš 9 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 17 s.
Įrenginio „Snap Board“ kūrėjų komanda. BFL/Karolio Kavolėlio nuotr.
„Lietuviai – kukli tauta ir pasididžiavimas dažnai vertinamas kaip neigiamas išsikėlimas virš kitų. Reikia surasti saikingą viduriuką kaip mes: džiaugtis tuo, ką padarei, ir pristatyti kitiems“, – savo sėkme „LinkMenų fabriko“ konkurse džiaugiasi Vilniaus licėjaus moksleiviai. Elektronika ir technologijomis besidomintis vienuoliktokas Radvilas Banevičius (17), Tarptautinio bakalaureato programos moksleivis, vienuoliktokas Elvis Lepardinas (17), dvyliktokas programuotojas Gustas Mockus (18), komandą jau konkurso metu papildęs pirmo kurso Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentas Darius Bruzgulis (19), stipriai prisidėjęs prie funkcinio prototipo kūrimo, ir VGTU absolventas Pijus Leonavičius (22), padėjęs kurti trimatį modelį ir mechanikos srityje.
 
Mokslo kokybės gerinimo idėja

Pasiryžę spręsti savo problemas, moksleiviai sukūrė įrenginį „Snap Board“, tam tikrais intervalais skenuojantį ant lentos rašomą turinį. „Taip nepasimeta užrašai ir mokiniai gali susitelkti į patį mokymąsi, o ne į informacijos perrašymą. Ant paprastos lentos rašomos informacijos mokinys nespėja nusirašyti. Įrankis leidžia, kad informacija nepasimestų ir būtų koncentruotai pateikiama vienoje vietoje“, – patikslina E. Lepardinas.

Komanda apgalvojo ir pritaikymą. Analizavo rinką ir rado analogų – dideles, modernias lentas, kainuojančias kelis tūkstančius eurų. Jų idėja paprastesnė, gerokai pigesnė ir gali būti pritaikoma Lietuvos mokyklose. „Veikia ant bet kokios lentos, kad tiktų bet kokiame biure, bet kokioje klasėje, kad nereikėtų specialių prietaisų ir įrenginių“, – priduria G. Mockus.
 
Ribotas laikas – geriausias motyvatorius

Komanda mano, kad itin trumpas laikas ir stresinės situacijos privertė greitai išsigryninti idėją ir pereiti prie veiksmų. „Turėjome tik idėją ir nežinojome, kaip viską padarysime, konkursas padėjo išsigryninti: kokia bus kamera, kaip pritvirtinta, kaip fotografuos, kad būtų patogu įskaityti, kas bus nuotraukoje“, – prisimena R. Banevičius.
„Turi tris minutes, per jas turi įrodyti, koks tavo produktas geras, turi visiems „nunešti stogą.“
E. Lepardinas.
Komandos darbas priminė įmonės verslo modelį ir jau pradinėje stadijoje leido pasiskirstyti pareigas. „Galėjai pasitikėti kitu žmogumi, nes žinai, kad jis savo darbą atliks tikrai gerai, nes tai jam patinka, jis tuo domisi. Palengvina darbą, kai dirbi toje srityje, kurią išmanai, ir nereikia daug naujų dalykų mokytis, tiesiog pritaikyti savo žinias“, – džiaugiasi G. Mockus.

Paskutinis etapas buvo pristatymas. E. Lepardinas prisipažįsta, kad, nors ir turėjo viešojo kalbėjimo patirties, pristatyti idėją komisijai – sunki užduotis: „Turi tris minutes, per jas turi įrodyti, koks tavo produktas geras, turi visiems „nunešti stogą“. Tai iš tikrųjų padeda pamatyti pranašumus ir parodyti gerąsias ypatybes.“
 
Sėkmės paslaptis – jaunystė ir perspektyvumas

Jaunuoliai pasakoja įspūdžius, kuriais konkurso metu dalijosi VGTU dėstytojai, nuogąstaudami, kiek daug gerų inžinerinių idėjų lieka gulėti stalčiuose, aprašytų bakalauro ir magistro darbuose. Idėjos autoriai mano, kad ryžtas ją paversti veikiančiu prototipu padėjo pasiekti savo tikslą. „Kai pristatėme idėją, ji jau buvo neblogai išvystyta. Po konkurso Adas Meškėnas, „LinkMenų fabriko“ vadovas, pasakojo, kad turėjo panašią idėją, bet ją metė, o mes išdrįsome ir įrodėme, kad tai padaryti įmanoma“, – didžiuojasi E. Lepardinas. Jis prisipažįsta, kad buvo įdėta daug darbo, teko susidurti ir su technikos gedimo iššūkiais, tačiau pavyko viską laiku sutvarkyti. Veikiantis demonstracinis modelis įrodė, kad tai realiai įgyvendinama idėja.
 
Apie plėtrą kalba atsargiai

Moksleiviai realiai vertina savo galimybes. Laimėję specialųjį prizą, ketina idėją toliau tobulinti „LinkMenų fabrike“, tačiau apie darbą šioje srityje kalba atsargiai. Visi sutaria, kad pirmiausia turi pabaigti mokslus, planuoja išvykti į užsienį studijuoti, pasisemti žinių ir patirties. Nepaisydami užimtumo, kūrėjai tiki savo idėja, nori sukurti bent vieną realiai veikiantį modelį, pritaikytą komerciniams tikslams, ir tada tolesnę plėtrą perduoti į kitas rankas. Jaunuoliai mąsto plačiai, mano, kad pasisekimo sulauktų Suomijos rinkoje, nes šios šalies valdžia skiria daug dėmesio edukacijai ir jos kokybei.
 
Mokyklose trūksta praktinio žinių pritaikymo

Kūrėjai vertina žinias ir mokyklos bendruomenę, tačiau mano, kad trūksta erdvių, kuriose jaunieji inžinieriai galėtų kurti, bendrauti, tobulėti. Trūksta ir konkursų, skirtų mokiniams. „Jei dalyvautų tik moksleiviai, tada jų negąsdintų magistrai ir rimtus darbus jau turintys studentai“, – tikina komanda. Jos nariai mano, kad mokiniams trūksta erdvės teorinėms žinioms praktiškai pritaikyti srityse, kurios tikrai patinka ir kurias išmano geriausiai.
 
Linki ryžto ir veržlumo

Kūrėjai linki imtis to, kuo besąlygiškai tiki, nebijoti pradėti, veikti ir daryti. „Palinkėsiu veržlumo ir ryžto, nes kartais tikrai reikia prasibrauti alkūnėmis ir bandyti varžytis su studentais, nepaisant visų savo baimių. Tiesa, pradžioje tikrai buvo keista dirbti tarp tokių patyrusiai atrodančių varžovų, tačiau, mūsų manymu, svarbiausia tikėjimas savo idėja ir paprastas nuoširdus darbas. O, pasiseks tau ar ne, jau kitas reikalas, juk patirtis čia visų naudingiausia. Reikia tikėti savimi, kad gali padaryti. Iš to kyla užsispyrimas, noras pamatyti ir padaryti daugiau“, – apibendrina E. Lepardinas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai