„Daug lietuvių dizainerių ir menininkų neturi kur pasireikšti: daro, kuria kažką gražaus, jie nesteigia didelių įmonių, neturi savo parduotuvių, neturi kur save parodyti“, – būtent ši mintis paskatino kaunietę Ingridą Rutkauskaitę (33) sukurti dabar plačiai žinomus dizaino mugių prekių ženklus „Fashion bazaar“ ir „Šopturgis“.

Sunkiausia buvo įtikinti, kad lietuviams reikia dizaino mugių

„Fashion bazaar“ yra pirmoji lietuvių dizainerių mugė Lietuvoje. I. Rutkauskaitė prisimena, kad pradžia buvo sunki, teko įtikinti ne tik dalyvius, bet ir komandą, kad lietuviams reikia tokio tipo renginių: „Tai buvo visiškai mano idėja: niekas netikėjo, manė, kad bus nesėkminga ir kam to reikia. Visus labai motyvavau ir padarėme pirmąjį fashion bazaarą prieš penkerius ar šešerius metus.“ Mados mugė sulaukė susidomėjimo ir, nors ne visi dizaineriai patikėjo, kad dalyvauti verta, „Žalgirio“ arena buvo pilna. I. Rutkauskaitė prisimena, kad ne tik automobilį pasistatyti, bet ir prasilenkti mugėje buvo sudėtinga. Per šiuos metus gerokai išaugo mugės populiarumas ir pačių dizainerių skaičius. „Tuo metu nei tiek Lietuvių dizainerių nebuvo, o dabar visi, kas moka siūti, gaminti, yra dizaineriai ir visi kažką daro. Ir tai yra labai smagu, lietuviai – kruopšti, naginga tauta. Visada smagiau nusipirkti kokybišką lietuvišką gaminį nei lenkišką ar kinišką“, – pasakoja pašnekovė.

Ragina ieškoti išskirtinių produktų

Atsiranda vis daugiau lietuviškų prekių ženklų, todėl auga ir vidinė konkurencija. Kūrėjai nevengia vieni nuo kitų kopijuoti medžiagų ar drabužių modelių. Organizatorė ragina ieškoti išskirtinių produktų, kurie patiktų „Fashion bazaar“ lankytojams. „Pirkėjai, kurie lankosi „Fashion bazaar“, jau to atsikando ir žino, ko tikėtis, todėl turi būti labai išskirtinis, kad pas tave ateitų ir pirktų“, – išskirtinumo svarbą pabrėžia organizatorė. Lankytojų srautą užtikrinti pavyksta vis lengviau, tačiau tai negarantuoja individualios dizainerio sėkmės. „Fashion bazaar“ organizatoriai naudoja daugybę komunikacijos priemonių ir garsas apie šią mados mugę sklinda net kaimyninėje Latvijoje bei Estijoje.

Užtikrinti, kad dalyviai ir dizaineriai liktų patenkinti

Kūrėja įsitikinusi, kad jos sėkmės variklis – noras užtikrinti, kad visi liktų patenkinti. Tai išlieka didžiausiu iššūkiu organizuojant kiekvieną renginį. „Noras, kad ne tik ateitų parduoti savo prekę, bet ir susipažintų, surastų klientus, kurie vėliau pas juos lankytųsi, ir t. t. Kad būtų nuoširdus bendravimas“, – vardija I. Rutkauskaitė. Ji pati stengiasi užtikrinti gerąją patirtį, kalbasi su dalyviais, vertina grįžtamąjį ryšį.

Sunkiau, negu atrodo

 

„Viena vertus, turi dėti daugiau pastangų, nes yra daug konkurentų, kurie rengia panašaus tipo muges, kita vertus, kai žino, kad padarome gerai, patys kreipiasi.“

I. Rutkauskaitė.

 

Dizaino mugėms organizuoti reikia daug laiko ir investicijų. I. Rutkauskaitės teigimu, sunkiausia užtikrinti, kad viskas vyktų pagal planą. „Atrodo, kad renginys įvyksta ir viskas paprasta, gražu. Iš tikrųjų tai darbas, reikia su visais derinti, o kur dar visi rinkodaros dalykai“, – vardija organizatorė. Investicijų reikia arenų nuomai, sklaidos kanalams ir reklaminei medžiagai. Pašnekovė pasakoja, kad pradžioje buvo sunkiausia pritraukti dalyvius, o šiandien reikia jiems užtikrinti gerą patirtį. „Viena vertus, turi dėti daugiau pastangų, nes yra daug konkurentų, kurie rengia panašaus tipo muges, kita vertus, kai žino, kad padarome gerai, patys kreipiasi“, – tikina „Fashion bazaar“ organizatorė. Ji mano, kad ši mugė išsiskiria koncentruotu bei segmentuotu dalyvių skaičiumi ir sugeba užtikrinti nuolatinį klientų srautą dizaineriams.

Iš asmeninių poreikių gimstantys projektai

Vestuvines sukneles kurianti I. Rutkauskaitė atskleidžia, kad dizaino mugės gimė iš asmeninio poreikio pristatyti savo kūrinius plačiai auditorijai. Idėja pasiteisino ir šiandien tai didžiausia Lietuvoje mados mugė. Pašnekovė galvoja ir apie naujus projektus, šiemet pirmą kartą pristato į stilingas mamas orientuotą mugę „Esu mama“.