„Tireless“ – tai batai iš automobilių padangų. Idėja gimė konkurso „Futurepreneurs“ metu. Į komandą susibūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto pramoninio dizaino studentai: iš Gargždų kilęs Vilius Benetis (23), šiaulietė Gretė Miltinytė (23), panevėžietė Agnė Laužadytė (23), šiaulietė Neringa Juknevičiūtė (22) ir iš Kretingos kilęs Aivaras Bončkus (21). Po du mėnesius trukusio produkto vystymo, patyrusių verslininkų konsultacijų ir tikslinių paskaitų paskutiniame etape komanda pristatė komisijai realų prototipą.

Konkurso tikslas – skatinti spręsti problemas

Konkurso metu dalyviams buvo pateikiamos visame pasaulyje aktualios problemos ir raginama ieškoti sprendimų. V. Benetis teigia, kad tokio tipo koncepcija padėjo atrasti kuriamo verslo kryptį. Padangų perdirbimas – sudėtingas procesas: jas deginant išsiskiria nuodingos medžiagos, o pjaustomos nesuyra ir lieka atliekomis kitu pavidalu. Pramoninio dizaino studentams kilo idėja kurti guminius batų padus iš padangų. „Esame mate vaizdo įrašą socialiniame tinkle „Facebook“, kaip Afrikoje daromi batai iš padangų, būtent padai. Kilo mintis: kodėl gi ne? Kodėl niekas to nedaro? Kas negerai?“ – prisimena pašnekovas.

Pradėję domėtis šia sritimi, studentai pamatė, kiek sunkumų kyla padangų apdirbimo srityje ir kodėl tiek mažai žmonių nori tuo užsiimti. Vis dėlto pavyko rasti net tris įmones, pasaulyje gaminančias batus iš automobilių padangų: vieną Indonezijoje ir dvi Amerikoje. Europoje ši rinka tuščia, o liekančių nenaudojamų padangų daugybė. Tai paskatino ieškoti būdų įgyvendinti idėją.

Sunkiausia – pats padangų apdirbimas

Sukūrus planą ir įtikinus padangų įmonės atstovę, reikėjo sukurti veikiantį prototipą. Tai kainavo daugiausia energijos ir laiko. Jaunieji kūrėjai, išbandę keletą skirtingų variantų, ėmėsi padangas pjauti metalo apdirbimo įrankiais. Tai buvo didelis iššūkis, nes pjaunama padanga pradėdavo svilti. „Išbandėme kokius keturis įrankius: padangą sudaro guma, medžiaga ir vielos. Ir mūsų padanga buvo gana geros firmos. Tai reiškia, kad šonus laikė labai stora viela ir pjaunant kas dešimt sekundžių padanga pradėdavo svilti, tad tekdavo sustoti, pailsėti, pravėdinti patalpą“, – prisimena V. Benetis.

Pramoniniam apdirbimui komanda siūlo rinktis pjovimą vandeniu, tačiau ruošdami prototipą tokios įrangos neturėjo. Išpjautus padus jie jungė su lengva, orui laidžia medžiaga, suvarstyta raišteliais. Pristatymo metu vienas iš kūrėjų avėjo pirmąją batų porą. V. Benetis tikina, kad kokybišką prototipą sukurti padėjo žinios, įgytos studijuojant naujoje VGTU pramoninio dizaino programoje.

Verslo žinių trūkumas

Inžinerinės žinios leido sukurti kokybišką produktą, tačiau konkurso tikslas buvo parodyti, kad, norint į rinką sėkmingai paleisti naują produktą, reikia ir daug verslo vadybos žinių. V. Benetis tikina, kad verslininkų patarimai ir tikslingos paskaitos padėjo verslo kūrimo pagrindus. „Visi esame pramonės dizaineriai, suprantame, kaip kurti produktą, bet verslo srityje buvome žali. Nežinojome, nei kaip įvesti produktą, nei kaip susidaryti savo rinką“, – teigia pašnekovas. Verslo atstovų kasdienė patirtis padėjo greitai įsisavinti naujas žinias ir rasti kryptį, kuria reikia judėti vystant ne tik produktą, bet ir tvarkant jo pateikimą bei finansinius reikalus.

Ekologiškas produktas už 50–60 eurų

 

„Jie leidžia eiti per viską: bandžiau lipti ant plaktuko, atsuktuvo.“

V. Benetis.

 

Projekto metu jaunuoliai ne tik kūrė produktą, bet ir ieškojo jo pranašumų bei skaičiavo savikainą. 50–60 eurų – tai kaina, už kurią galima būtų parduoti aplinkai nekenksmingu būdu gamintą produktą. „Pjovimas vandeniu yra ekologiškas, apsiuvimas rankomis arba prietaisais – švarus procesas. Turime žalią gaminį, kuris padarytas iš perdirbtų medžiagų“, – tikina konkurso dalyvis.

Jis džiaugiasi ir tuo, kad taip gaminamas produktas atsparus aplinkos poveikiui ir tai gali būti puikus pasirinkimas keliaujantiems žmonėms. „Išėjo toks kontrastas. Gana sunkus padas ir lengvas apvalkalas, kuris leidžia kojai kvėpuoti. Pavadinome juos žygio batais. Jie leidžia eiti per viską: bandžiau lipti ant plaktuko, atsuktuvo“, – pasakoja V. Benetis. Jaunuoliai tiki savo projekto sėkme ir tikina, kad projektas galėtų būti įgyvendintas, tad šiuo metu ieško investuotojų.

Lietuviškas dizainas

Ne tik funkcionalumas, bet ir dizainas turi įtakos batų patrauklumui. V. Benetis džiaugiasi, kad pavyko sukurti patrauklų produktą. Tikina, kad dalis pirkėjų vertina tai, kad produktas pagamintas ir sukurtas Lietuvoje. V. Benetis tikina, kad, pradėję kurti prototipą, turėjo keičiamo priekio idėją – tie patys batai, keletas skirtingų dizainų, tačiau ne visas idėjas spėjo įgyvendinti. Šis konkursas ir pirmasis prototipas – tik pradžia kuriant ekologišką, analogų Lietuvoje neturintį produktą.

„Tireless“