Mokslo svarba sprendžiant šiuolaikinės visuomenės problemas greičiausiai niekas neabejoja. Visuomenės senėjimas sveikatos apsaugos sistemai kelia itin didelių iššūkių, su kuriais padeda tvarkytis biomedicininės inžinerijos atradimai. Jais gali pasigirti ir Lietuvos mokslininkai.

Kompiuterinis tomografas, magnetinio rezonanso aparatas, širdies stimuliatoriai, dirbtinės galūnės, išmanieji sveikatos stebėsenos prietaisai. Visa tai – pastarojo laikotarpio laimėjimai. Ar įmanoma sukurti dar ką nors naudingesnio, praktiškesnio, išmanesnio?

Nemažai Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų, dabartinių ir buvusių studentų pastaruoju metu biomedicininės inžinerijos srityje sulaukė pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Pristatome keletą ryškiausių atradimų.

Svarstyklės, galinčios pranešti apie pavojų gyvybei

Svarstyklės – daugelio namų atributas, o svertis ryte tapo daugybės žmonių kasdieniu ritualu. Kodėl tokio įprasto prietaiso neišnaudojus sveikatai stebėti? KTU mokslininkų patobulintos kūno kompozicijos svarstyklės matuoja ant jų užlipusio žmogaus pulsą prie rankų ir padų besiliečiančiais jutikliais. Pagal tai, kokiu greičiu kraujas atkeliauja nuo širdies iki pėdų, galima nustatyti besitiriančio žmogaus arterijų būklę. Šiose svarstyklėse siekiama įdiegti dar vieną funkciją – jos galėtų neinvaziniu būdu atpažinti kalio kiekio kraujyje padidėjimą. Nustačiusios šią patologinę būseną, svarstyklės siųstų signalą pacientą prižiūrinčiam gydytojui, kuris galėtų paankstinti skirtą dializės seansą.

Gliukozės matuoklis, padedantis išvengti adatų

Neinvazinis gliukozės matuoklis „GlucoCarer“ – tikras išsigelbėjimas cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Šiuo prietaisu būtų galima nustatyti gliukozės kiekį kraujyje neinvaziniu būdu. Prietaisą kuriančios KTU komandos atstovų teigimu, šis matuoklis išspręstų didžiulę cukriniu diabetu sergančių žmonių problemą, sudarydamas galimybę kasdienį daugkartinį gliukozės kraujyje matavimą invaziniu būdu, kai tyrimams kone 6–12 kartų pirštai badomi adatomis, pakeisti neinvaziniu.

Plokščiapėdystės prevencijai – „Bluetooth“ pagalba

 

Šiuo metu tiriamos galimybės, kaip sukurtą pėdos slėgio matavimo įtaisą integruoti į avalynę, kad ilgai nešiojamas įtaisas vartotojui nesukeltų papildomų nepatogumų.

 

Plokščiapėdystė – ir jaunų, ir vyresnių žmonių problema. Mobilus pėdos slėgio matavimo įtaisas leidžia realiuoju laiku stebėti pėdos apkrovą ir diagnozuoti tokius sveikatos sutrikimus kaip pilnapadystė ar netaisyklinga eisena. Naudojant įtaisą, duomenys „Bluetooth“ ryšiu siunčiami į kompiuterį, kur jie apdorojami ir atvaizduojami.

Vyresnio amžiaus žmonių eisenos ir pusiausvyros išlaikymo stebėjimas, vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, vaikščiojimo analizė ir daugybės kitų sveikatos problemų priežiūra tampa paprastesnė ir prieinamesnė. Šiuo metu tiriamos galimybės, kaip sukurtą pėdos slėgio matavimo įtaisą integruoti į avalynę, kad ilgai nešiojamas įtaisas vartotojui nesukeltų papildomų nepatogumų.

Neinvazinis kraujo matuoklis – išsigelbėjimas astronautams

Trečdaliui astronautų, kelias dienas pabuvus kosminėje stotyje, pradeda tinti smegenys, jos užspaudžia akies obuolį ir astronautai praranda koncentruotą regėjimą. Šis sindromas nėra pakankamai pažintas ir suvaldytas, nes tam nebuvo priemonių, todėl KTU mokslininkams kilo mintis sukurti instrumentą, kuris leistų pažinti smegenų tinimo procesą mikrogravitacijos sąlygomis. Invazinės galvospūdžio matavimo priemonės kaip prevencija šiuo atveju būtų labai pavojingos ir neaišku, ar tikrai būtinos, todėl NASA ieškojo technologinių sprendimų, kaip neinvaziniu būdu stebėti astronautus prieš, po skrydžio ir jo metu. KTU mokslininkų sukurtas galvospūdžio matuoklis jau naudojamas ES, JAV ir Šveicarijoje.

Geresniems plaukimo rezultatams – virtualusis asistentas

„Ovao“ – virtualusis treniruočių asistentas, teikiantis realiojo laiko treniruotes pagal vartotojo pasirinktus treniruotės intensyvumo lygius. Juo naudotis labai paprasta: tereikia atsisiųsti programėlę, pasirinkti mokymo programą, pritvirtinti prietaisą prie savo plaukimo akinių ir vadovautis patarimais. Taip didinamas treniruotės efektyvumas – tinkamai išnaudojant treniruočių asistento patarimus, per tą patį laiką pasiekiamas geresnis rezultatas.