DEIVYDAS PRASPALIAUSKAS SIEKIA RESTORANĄ ĮTERPTI Į TARPTAUTINĮ ŽEMĖLAPĮ (#)

Aistė Noreikaitė prieš 3 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 21 s.
Deivydas Praspaliauskas. Asmeninio albumo nuotr.
Amandus“ – virtuvės šefo Deivydo Praspaliausko (28) restoranas Vilniaus senamiestyje. Verslininko patirties bagaže tai jau ketvirtas sėkmingas restoranų projektas. Motyvuota komanda ir moderni restorano išvaizda atspindi tai, ko jis siekia: kokybės ir solidumo. Pašnekovas tikisi restoraną įterpti ir į tarptautinį žemėlapį bei priartinti Vilnių prie tų miestų, į kuriuos svečiai užsuka ir dėl maisto kultūros restoranuose.
 
Sėkmingi projektai

D. Praspaliauskas įsitikinęs, kad restoranų verslas toks įdomus, kad į jį pakliuvus vargu ar pavyks išsikrapštyti. O amžius šioje nišoje nėra rodiklis. Visapusiškas pašnekovo atsidavimas mėgstamam darbui lėmė pokyčių vėjus Lietuvos restoranų veikloje. Pirmasis jo restoranas „Lauro lapas“ atnešė kitokio maisto dvelksmo – degustacines vakarienes.
 
„Buvo labai daug išbandymų. Daug kam kliuvo vieta, siauras valgiaraštis ne su 120 pozicijų, o vos su keletu pasirinkimų. Skandinaviškas supratimas ir užsispyrimas buvo vienareikšmiška stiprybė konstruojant svečių ratą. Toje vietoje pirmą kartą pristačiau degustacinės vakarienės programą. Netrukus ji pelnė mano svečių palankumą“, – pirmojo verslo iššūkius prisimena D. Praspaliauskas.
 
Antrasis pašnekovo restoranas „Dublis“ virtuvės šefą privertė įsitikinti, kad svečias gali sekti iš paskos, ir stoties rajono niūruma buvo išsklaidyta. Sėkmingas projektas lėmė plėtrą, tad buvo atidarytas ir „Dublis 2“. „Ta vieta labai priminė daugelio liaupsinamus užsienyje esančius šeimos restoranėlius, kur vakarienės laikas yra nustatytas: nei į kairę, nei į dešinę jo nepastumsi. Ateini tada, kai ji prasideda, o išeini, kai ji baigiasi“, – išskirtinumus vardija D. Praspaliauskas.
 


Būtina išmanyti visas grandis

Pašnekovo nuomone, suklupti galima dar net nepradėjus kurti restorano. Spragos gali lįsti pačiame verslo plane. Be to, būtina išmanyti visas esamas grandis: virtuvė, apskaita, aptarnavimas, gėrimai ir jų savikainos. Tad nepakanka didelio kapitalo, kuris, klaidingai sureagavus į aplinkybes, gali apgaulingai atnešti neigiamą pasitikėjimo savimi jausmą. D. Praspaliauskas pataria labai aiškiai įvertinti, kas jus domina ir ar tikrai nuosavo restorano turėjimas – didžiausia svajonė. „Tai ilgas ir sunkus startas, ilgas ir dar sunkesnis kokybės sureguliavimas ir dar ilgesnis bei nepaliaujamas prisitaikymas prie nuolat kintančios aplinkos, skatinančios tobulėti visame kame“, – argumentuoja pašnekovas ir atskleidžia, kad jį šiuo metu labiausiai motyvuoja patirtis ir supratimas, ko svečias tikisi ir ko laukia. Verslininko siekiamybė – kiekvieną dieną užbaigti su savimi pasitikinčia komanda ir nuoširdžiai dėkojančiu svečiu. Jo įkvėpimo šaltinis – tikslai sukurti ką nors nauja, pasiekti norimų finansinių rezultatų, pažintys su naujais svečiais ir komentarai, kurie verčia tobulėti visose restoraną supančiose srityse.
 
„Amandus“ – didžiausia ambicija

Per visą laikotarpį nuo mokslų Kopenhagoje iki keleto sėkmingų restoranų Vilniuje D. Praspaliauskas įgytą patirtį ir žinias pritaiko savo naujajame restorane „Amandus“, įkurtame Pilies gatvėje. Šis projektas – pašnekovo didžiausias planas ir ambicija, finansinės nepriklausomybės, tvaraus verslo subalansavimo siekiamybė. „Čia darau tai, ką moku geriausiai. Koncentruojuosi į maisto koncepciją. Noriu „Amandus“ veidą matyti tarp puikių restoranų daugybę metų. Mėgaujuosi tuo, ką darau, ir siekiu džiuginti kiekvieną svečią savo pasiekimais. Į šį projektą sudėjau visą širdį ir visus įmanomus savo „cinkelius“. Nuo šventinto vandens iki sau pažįstamos komandos subūrimo, šeimos pavardės panaudojimo pavadinime. Pripažinau sau, kad jeigu nori pasiekti tikslų, turi kruopščiai ir nuoširdžiai dirbti“, – įkvepiančiai kalba pašnekovas. Jis atskleidžia, kad paraleliai rengia knygą, kurioje bus galima rasti daug atsakymų apie restoranų veiklą. Taip pat jis planuoja keletą kelionių, kurių tikslas – tiesioginis kokybiškų produktų gavimas ir galbūt net „Amandus“ produktų linijos gamintojų radimas.
 


Įsikūrimo viešbutyje pranašumai ir trūkumai

D. Praspaliauskas pripažįsta, kad nebūtų drįsęs atidaryti restorano, kuris būtų visiškai neparuoštas šiai veiklai. Tad verslininkui pasirinkimas įsikurti viešbutyje „Artagonist“ pasirodė patrauklus. Patalpos inžineriškai jau buvo pritaikytos, tad teko investuoti tik ten, kur buvo reikalingiausia.
„Esu labai laimingas tais svečiais, kurie lankosi, kurie seka iš paskos, tiki ir pasitiki.“
D. Praspaliauskas.
Verslininko teigimu, šiek tiek griežtumo, šiek tiek laisvės suteikia galimybę stiprinti poziciją Lietuvos restoranų gretose. Mat idėja su tariamuoju stogu, kai virš galvos įsikūręs viešbutis, leidžia koncentruotis ten, kur išties restoranas ir turi koncentruotis.
 
Vis dėlto viešbutyje atidaromas restoranas turi savų niuansų. Virtuvės darbo valandų skaičius išaugo iki 19–20 per parą – septynias dienas per savaitę. Viešbučio svečiai gauna pusryčius, svečiams iš gatvės ruošiami pietūs, o vakaras užimamas dviem frontais: su a la carte ir degustacinėmis vakarienėmis skirtinguose aukštuose, tad ir virtuvė dirba dviem frontais.
 
„Esu labai laimingas tais svečiais, kurie lankosi, kurie seka iš paskos, tiki ir pasitiki. Svečias, kurį matau pas save, visada džiugina savo paieškomis, domėjimusi maistu ir kokybišku elgesiu su manimi bei mano komanda. Džiaugiuosi žinodamas, kad didžioji dalis jų man patiki savo svarbių susitikimų kulminacijas, savo didžiausių ir svarbiausių datų paminėjimą, švenčia kartu su manimi ir tuo mėgaujasi“, – kasdienybės malonumais dalijasi D. Praspaliauskas.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai