KROVINIŲ AUKCIONŲ PLATFORMOS STARTUOLIS ŽENGS Į UŽSIENIO RINKĄ (#)

Simona Kvederytė prieš 3 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 30 s.
„CargoWin“ direktorius Arnoldas Rūškys. Asmeninio albumo nuotr.
Klaipėdietis Arnoldas Rūškys kartu su privačiais akcininkais sukūrė krovinių aukcionų platformą „CargoWin“, skirtą gamybos įmonėms ir jų krovinius siekiantiems gabenti vežėjams. Tik šiemet įkurtas verslas susiduria su sunkumais, tačiau nuosekliai auga. Dabar sulaukė privataus investuotojo injekcijos, tad žada plėstis į Latviją ir Lenkiją.
 
Veikia plačiau nei krovinių birža

„CargoWin“ – logistikos grandinę sutrumpinanti platforma, kuri ne tik padeda lengviau suvesti krovinių siuntėjus su vežėjais, bet ir automatizuotais procesais palengvinti transportavimo sandorių sudarymą ir vykdymą.

Siuntėjai arba tiesiog gamybos, prekybos įmonės atviruose arba uždaruose platformos aukcionuose skelbia savo krovinius, tiesiogiai mato geriausias pervežimo sąlygas siūlančius vežėjus, o pasirinkę geriausią pasiūlymą gauna „CargoWin“ sugeneruotus sandorių dokumentus, toje pačioje erdvėje gali pasirašyti sutartis. O štai vežėjai per platformą gali dalyvauti skelbiamuose aukcionuose, teikti pasiūlymus, konkuruoti ir laimėti.

„CargoWin“ leidžia konkuruoti dėl kainų. Vežėjai gali matyti konkurentų pasiūlytas kainas, operatyviai spręsti, ar savąsias mažinti. Tai sumažina tikimybę prarasti krovinį be progos dėl jo pakovoti“, – aiškina A. Rūškys.

„CargoWin“ idėja gimė 2016 m. gegužę, o veikti pradėjo šį pavasarį. Platformą įkūrė dviese – transporto įmonių savininkas Martynas Čiuželis ir Danijos verslininkas. Pats A. Rūškys prisidėjo prie kūrimo ir dabar dirba „CargoWin“ direktoriumi.

„Daugiausia patirties įgijau dirbdamas verslo valdymo sistemų įmonėje „Proto technika“. Turiu sukaupęs žinių verslo procesų analizės, konsultavimo, internetinės rinkodaros srityse, todėl, gavęs pasiūlymą, sutikau kartu kurti „CargoWin“, – pasakoja pašnekovas.
 

„CargoWin“ komanda.

Rinkosi vieną idėją iš trijų

„CargoWin“ idėja kilo, kai logistikos versle besisukantys verslininkai suprato, kad trūksta platformos, galinčios padėti greičiau surasti krovinius arba vežėjus. Iš pradžių ketinta sukurti aukciono principu veikiančią krovinių biržą. Paskui svarstyta taikyti dalijimosi ekonomikos modelį, kai platforma krovinį perka iš įmonės ir jį perparduoda vežėjui. Visgi vėliau pasirinktas pigesnis, paprastesnis, bet platesnis platformos modelis. Svarbiausiu uždaviniu tapo gamybos ir prekybos įmonėms padėti efektyviai sudaryti sandorius ir paprasčiau kontroliuoti jų vykdymą.

„Dabartinės biržos skirtos ne gamybininkams ir vežėjams, o labiau ekspedicijoms ir vežėjams. Dauguma siuntėjų vykdo kainų apklausas, turi savo vežėjų bazę, su jais kontaktuoja el. laiškais ir kitomis priemonėms. Mažai įmonių naudoja transporto valdymo sistemas, nes jos labai brangios. Būtent dėl to nusprendėme, kad galime padaryti kažką geriau“, – aiškina A. Rūškys.
 
Platformą kūrė Ukrainos specialistai

Verslininkai, bendraudami su bendrovėmis, sukūrė idėją, tačiau specialistų, kurie galėtų ją įgyvendinti, teko ilgokai paieškoti.

„Buvo sudėtinga, nes Lietuvoje kainos didelės. Pavieniai programuotojai tik įvardydavo, kiek per mėnesį už darbą norėtų gauti, o kada baigs darbus, negalėdavo pasakyti, tad buvo sunku įvertinti sąnaudas. Negalėjome samdyti 3–4 programuotojų ir pasiūlyti jiems didelės algos. Ilgainiui susitarėme su laisvai samdomų programuotojų komanda iš Ukrainos. Jie turėjo patirties su panašiu projektu, o jų prašoma kaina buvo kur kas mažesnė nei Lietuvoje“, – prisimena A. Rūškys.

Sistema buvo bandoma, vėliau paleidžiami bandomieji aukcionai su pirmosiomis „CargoWin“ išbandyti sutikusiomis gamybos įmonėmis.
 
Iššūkis – klientų trauka
„Sunkiausia situacija susiklostė, kai platformoje buvo vykdomi uždari aukcionai su pasirinktais vežėjais, bet gamybos įmonės panoro naudotis atvirais.“
A. Rūškys.
A. Rūškys atskleidžia, kad sunkiausia buvo ir yra pritraukti klientų: „Iš pradžių ėmėmės standartinių metodų: siuntėme užklausas įmonėms el. paštu, rinkome ir apibendrindavome informaciją apie svetainėje apsilankiusias įmones ir joms skambindavome, mezgėme kontaktus ir pačioje svetainėje. Naudojome „AdWords“, socialinius tinklus. Rinkodaroje esame vis aktyvesni ir dabar dar labiau stengsimės pasireikšti.“

Transporto įmonės vangiai rinkosi „CargoWin“, nes nepasitikėjo nauja platforma. Be to, A. Rūškys neslepia, kad dalis bendrovių darbuotojų, nėra suinteresuoti pirkimų skaidrumą didinančiomis sistemomis.

„Sunkiausia situacija susiklostė, kai platformoje buvo vykdomi uždari aukcionai su pasirinktais vežėjais, bet gamybos įmonės panoro naudotis atvirais. Bendrovės pradėjo skelbti krovinius atvirai, bet nesulaukė pasiūlymų, nes platformoje nebuvo daug vežėjų. Tai buvo sudėtinga suvaldyti, nors galiausiai viską sutvarkėme“, – sako „CargoWin“ direktorius.

Šiuo metu „CargoWin“ turi 150 krovinius siunčiančių lietuviškų įmonių. Taip pat 373 Lietuvos vežėjų, nors, A.Rūškio teigimu, sėkmingam atvirų aukcionų funkcionavimui gana sparčiai pritrauktume dar daugiau vežėjų. 
 
Plėtra į Latviją ir Lenkiją

Į „CargoWin“ neseniai investavo daugybėje šalių degalų kortelėmis prekiaujanti tarptautinė bendrovė „E100 Group“. Mat įmonė turi ir savo verslo akceleratorių.

Su nauju investuotoju platforma „CargoWin“ ruošiama užsienio rinkai. Netrukus atsiras jos versijos anglų, rusų ir lenkų kalbomis. Platforma bus pasiekiama Latvijos ir Lenkijos įmonėms.

„Latviją pasirinkome, nes to pageidavo mūsų dabartiniai klientai, gamybos įmonės. O į Lenkiją plečiamės, nes investuotojas Varšuvoje turi ir būstinę, ir specialistų bazę“, – teigia A. Rūškys.

Tačiau, pasak jo, investuotojas „CargoWin“ bus naudingas ne tik dėl investicijų, bet dėl ir turimos vežėjų bazės: „E100“ turi autoritetą, vežėjų pasitikėjimą. Kaip degalų kortelių įmonė veikia visoje Rytų Europoje, Rusijoje, Turkijoje, Uzbekijoje. Tad remsimės jų sutelktu autoritetu, žiniomis ir sieksime dar labiau augti.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai