„ORIŲ NAMŲ“ KŪRĖJĄ MOTYVUOJA PATI IDĖJA (#)

Loreta Lileikienė prieš vieną savaitę Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 25 s.
„Orių namų“ kūrėja Marija Bunkaitė Asmeninio albumo nuotr.
Iš Žemaitijos, Platelių miestelio, kilusi vilnietė Marija Bunkaitė (38), kaip pati sako, visada gerai sutarusi su pinigais. Ji netgi tapo asmeninių finansų trenere – vieną dieną sumanė savo sukauptą patirtį pritaikyti idėjai įgyvendinti. Turėdama vidinį norą padėti skurstantiems ir vienišiems senjorams gyventi oriai iš savo turimo turto, ji sukūrė ir šiuo metu įgyvendina „Orių namų“ projektą. Pusę metų ji grynino idėją, o kitą pusę metų ieškojo pinigų patalpoms įsigyti.
 
Pati augo lyg socialiniame projekte

M. Bunkaitė šeimoje augo ne viena: be kraujo brolio, ji dar turi tėvų įvaikintą brolį ir seserį. „Padėti kitiems – turbūt mano kraujyje, – sako jauna moteris, daug metų esanti „Maisto banko“ savanore. – Matau daug skurdo istorijų.“
 
Ji sako, kad dėl nuostabių santykių su savo seneliais ypač išgyvena dėl vyresnių žmonių patiriamų problemų. „Dėl apleistų vaikų irgi skauda, bet, mano manymu, jiems visas gyvenimas prieš akis – jei tik norės, dar patys galės viską pakeisti. O ką daryti senjorams, kurie atidavė visą save, bet dabar, dažniausiai ne dėl savo kaltės, nebeturi jokių priemonių, kaip pasigerinti savo gyvenimą?“ – mintimis dalijasi pašnekovė.
 
Kai turtas tampa našta

Gilindamasi į asmeninius finansus, M. Bunkaitė pabrėžia, kad užgyventas turtas turi tapti pagalba senatvėje, tačiau ji pastebi, kad senjorai, ypač Vilniuje, turi daug nekilnojamojo turto, bet jis jiems ne pagalba, o našta senatvėje.
 
Taip projekto sumanytojai kilo mintis, kad jeigu vieniši, neišgalintys oriai senti žmonės apsigyventų „Oriuose namuose“, kur keli butai sujungti su erdve bendrai veiklai, o savo butus išnuomotų, už gaunamus nuomos pinigus būtų galima išlaikyti „Orius namus“, senjorams nereikėtų mokėti nei už nuomą, nei už patarnavimą, o visa jų pensija liktų kitoms reikmėms. O ir vienatvė nebe tokia baisi su tokiais pačiais kaimynais. Beje, labai svarbu pabrėžti, sako pašnekovė, kad išnuomoti senjorų butai lieka jų nuosavybe, niekas nesiruošia jų nusavinti. „Oriems namams“ jie reikalingi tik uždirbti pajamoms tuo laikotarpiu, kol pats senjoras gyvena šeimynoje.
 
Didelis poreikis
„Iki kitų metų vasaros tikiuosi baigti darbus ir imtis senjorų atrankos.“
M. Bunkaitė.
M. Bunkaitė sako, kad iš finansinės pusės modelis aiškus, bet kalbantis su beveik visomis Vilniuje su senjorais dirbančiomis organizacijomis, ar patiks tokia mintis patiems senjorams, visi kaip vienas kartojo, kad anšlago nebus, nes senjorai prisibijo naujovių.
 
„Tačiau poreikis tikrai didelis, keturis senjorus bandomajam projektui tikrai rasime“, – idėja tiki jos sumanytoja, pusę metų ieškojusi lėšų patalpoms įsigyti. Ir jai pavyko – šių metų pradžioje VšĮ „Orūs namai“ įsigijo patalpas bandomajam projektui.
 
„Dabar vis dar ieškau pinigų patalpų remontui. Iki kitų metų vasaros tikiuosi baigti darbus ir imtis senjorų atrankos. Skambina jau ir dabar senjorai, klausia, kaip patekti į sąrašus“, – džiaugiasi pašnekovė.
 
Save išlaikantis modelis

Pasak „Orių namų“ kūrėjos, mūsų senstančiai visuomenei reikia kuo daugiau panašių save išlaikančių modelių.
 
Idėja sulaukė daug teigiamų vertinimų ir pritarimo ne tik iš pačių senjorų, bet ir iš jaunesnių žmonių, nes ji paprasta, logiška ir, svarbiausia – pati save išlaikanti, pabrėžia autorė. „Vieną kartą visi susimeskime po plytą, pastatykime, o toliau jau ši šeimyna pasirūpins pati savimi“, –visus neabejingus kviečia prisijungti M. Bunkaitė, nes tiki esminiais „Orių namų“ pranašumais. Juk jie sprendžia senjorų vienatvės ir skurdo priežastis, todėl nebereikia kovoti su pasekmėmis. Sukūrus pirmas dvi šeimynas rėmėjų lėšomis, nuo trečios šeimynos net ir plėtrai daugiau pinigų nebereikės – pagal skaičiavimus tolesnei plėtrai bus galima skolintis iš bankų.
 
Svarbiausia pelnyti pasitikėjimą

Kol kas namų steigėja užsiėmusi investiciniais reikalais, o kaip realiai viskas vyks, paaiškės vėliau. „Konkurencijos kol kas nėra. Tokio save išlaikančio senjorų „co-living“ modelio Lietuva dar nėra išmėginusi. Senelių namai mums ne konkurentai, jie sprendžia ne vienatvės ir skurdo, o slaugos ir globos problemas. Labiausiai bijau, kad atsiras, o tikrai atsiras „Orių namų“ modelio kopijuotojų, kurie bus ne tokie socialiai atsakingi“, – sako moteris.
 
Geram darbui – po mažą plytą

Patalpoms bandomajai šeimynai įsigyti reikėjo beveik 80 tūkst. eurų. Jos yra Karoliniškėse, pirmame aukšte su atskiru įėjimu. Šalia poliklinika, turgus, parduotuvės, vaistinės, „Sodra“, viešojo transporto stotelės.
 
„Tobula! – džiūgauja pašnekovė. – Įrengsime keturis apie 27 m2 butus su atskirais tualetais ir virtuvėmis, taip pat erdvę bendroms veikloms. Šiuo metu kviečiame visus įdėti po savo plytą į „Orių namų“ statybą ir taip renkame pinigus remontui: čia. Iki šiol komunikavome, kad „Oriems namams“ reikia pinigų, todėl nupirk plytą, bet matau, kad aktualiau yra komunikuoti galimybę įdėti savo plytą į turbūt perspektyviausią socialinę naujovę Lietuvoje.“
 
Viską daro pati

Projekto sumanytoja ir kol kas vienintelė jo įgyvendintoja prisipažįsta esanti iš tų, kurie turi viską kontroliuoti. „Ir kiek kartų mėginau užduotis perduoti kitiems ir nekontroliuoti, kaip jos vykdomos, nepasiteisino. Todėl ir vėl viską darau pati, bet labai tikiuosi kada nors suburti komandą, su kuria galėtume kalnus nuversti“, – atvirauja M. Bunkaitė.
 
Pradedantiesiems verslą ar projektą ji linki rasti ne tik konkrečios problemos sprendimą, bet svarbiausia, kad „vežtų“ jos įgyvendinimas. „Pinigai nemotyvuos ilguoju laikotarpiu, jų galima įvairiai užsidirbti. Motyvuos tik gilesnė idėjos vertė pačiam vykdytojui“, – įsitikinusi „Orių namų“ kūrėja.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai