Vilnietis Rokas Šimkevičius (23) didžiąją savo vaikystės dalį praleido Žemaitijoje, todėl savo identitetą sieja su šiuo kraštu: „Iš čia ir mano baro „Samogit“ pavadinimas. Lotynų kalba rašytuose LDK metraščiuose, laiškuose ir dokumentuose tuometė autonominė Žemaitijos kunigaikštystė minima lotynišku vardu Samogitia.“

Išsimiegojęs nutarė, ką veiks toliau

Prieš stodamas į Vilniaus universitetą, R. Šimkevičius studijavo vaidybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tačiau šioje mokymosi įstaigoje pašnekovui sekėsi sunkiai. „Kaip dažnai nutinka jaunuoliams, svajojantiems tapti aktoriais, bet neapskaičiuojantiems savo jėgų ir valios, po pirmo semestro buvau išmestas. Gerai išsimiegojęs, nusprendžiau per pusmetį, likusį iki naujų mokslo metų pradžios, perskaityti kuo daugiau poezijos, o kad kojos nesustingtų nuo sėdėjimo, veiklai paįvairinti susirasti darbą“, – kaip tapo barmenu, paaiškina pašnekovas.

Šioje darbo srityje vaikinas užsilaikyti neketino, planas buvo padirbti prie baro kelis mėnesius ar kiek ilgiau ir, prasidėjus mokslo metams, vėl pradėti studijuoti. „Mane nuoširdžiai erzino darbas bare. Nebūčiau galėjęs pasakyti, kad pati profesija mano sielai būtų netikusi, veikiau atvirkščiai, tačiau visa kita mane vertė raukytis“, – tęsia jaunasis verslininkas.

Pašnekovui nepatiko administratorių ir kitų barmenų požiūris į darbo procesą, estetiką, lipnios baro grindys ir daugumos barmenų turimas egocentrizmas, bandymas kuo brangiau parduoti kuo daugiau ir kuo pigesnio produkto. „Visa tai žeidė mano trapią, snobišką prigimtį, todėl tvirtai apsisprendžiau, kad vieną dieną turėsiu savo barą, kur viskas bus taip, kaip mano karštai galvai atrodys geriausia“, – mintį užbaigia pašnekovas.

Patenka ne visi

„Ko gero, baras įdomiausias dėl to, kad jis tarsi žaidžia su klientais slėpynių – į jį labai sunku patekti. Baras įsikūręs tolokai nuo miesto centro, klubo antrajame aukšte, kurį tiesiogiai pasiekti reikia per šonines, sunkiai pastebimas, niekuo nepažymėtas duris. Jos atidaromos tik paskambinus nurodytu numeriu. Visgi pagaliau patekus į barą „Samogit“, kokteiliai ir atmosfera, mano galva, turėtų pažadinti kiekvieno viduje tūnantį romantiką“, – apie paslaptingą barą pasakoja R. Šimkevičius.

„Samogit“ įdomus ir tuo, kad neturi pastovaus darbo laiko ir, norėdami apsilankyti bei praleisti vakarą šioje užeigoje, potencialūs klientai turi aktyviai sekti jo „Facebook“ paskyrą.

Konkurencija milžiniška

 

„Turėdamas gana nemažą erdvę ir užtektinai kūrybinės laisvės, stengiuosi kviestis įvairius atlikėjus ir kolegas iš kitų barų, restoranų bendriems projektams, reklamuoti „Samogit“ kaip puikią erdvę nedidelio formato privatiems vakarėliams, verslo susitikimams.“

R. Šimkevičius.

 

Vienas pagrindinių sunkumų, su kuriais kurdamas bei vystydamas savo verslą, susidūrė ir tebesusiduria R. Šimkevičius, yra didžiulė konkurencija. Pašnekovo teigimu, Vilniaus mieste yra ne vienas puikus bei unikalus kokteilių baras, teikiantis kokybiškas paslaugas ir sukuriantis jaukią atmosferą savo lankytojams. Taip pat Vilniaus publika, pasak pašnekovo, pradėjo labai gerai suprasti tai, kas vyksta jų taurėje, ir žmonės turi didžiulę pasirinkimo laisvę, todėl naujam barui, įsikūrusiam atokiau nuo miesto centro, privilioti lankytojus sudėtinga. Reikia skirti didžiules pastangas, norint suteikti klientams potyrių, kurių negali duoti kiti.

„Turėdamas gana nemažą erdvę ir užtektinai kūrybinės laisvės, stengiuosi kviestis įvairius atlikėjus ir kolegas iš kitų barų, restoranų bendriems projektams, reklamuoti „Samogit“ kaip puikią erdvę nedidelio formato privatiems vakarėliams, verslo susitikimams. Dažnai pasinaudoju proga ir barą atidarau kaip alternatyvią erdvę didesnių klubo atvirų renginių metu. Apie nuolatinius, lojalius klientus kalbėti dar kiek ankstoka, laikas parodys“, – sako pašnekovas.

Nesigailėjo nė akimirkos

Paklaustas, ar vertėjo veltis į šią avantiūrą, R. Šimkevičius nesutrinka ir užtikrina – tikrai taip. „Žinoma, verta. Ši veikla man tarsi gyvas tinklaraštis, čia mano patirtis ir žinios transformuojasi į gėrimus tam, kad džiugintų kitus. Apie finansinę naudą kalbėti dar anksti, tačiau naujos pažintys, patirtis ir pasitenkinimas matant besišypsančius svečius – visa tai neįkainojama. Manau, kad jei per ateinančius metus sugebėsiu tokioje vietoje ir tokiomis sąlygomis sukurti sėkmingą, populiarų barą, galėsiu būti tikras, kad pasirinkau tinkamą kelią. Jei ne, galėsiu džiaugtis smagaus nuotykio atsiminimais tyrinėdamas XX a. lietuvių poetus avangardistus“, – tikina jis.

Patarimas norintiesiems pradėti savo verslą

„Pats nelaikau savęs verslininku, verčiau kūrybingu, gerus gėrimus mėgstančiu žmogumi, norinčiu savo pomėgiu dalytis su kitais ir iš to uždirbti, dar nespėjau įgyti stulbinamos patirties, kuria galėčiau pasidalyti ar patirti siaubingų nesėkmių, kurių pasiūlyčiau išvengti“, – atvirauja R. Šimkevičius.

Tačiau šiokį tokį patarimą pašnekovas visgi duoda – neskubėti. Pasak baro įkūrėjo, pirmiausia vertėtų įgyti rimtą išsilavinimą, išsiugdyti loginį ir kritinį mąstymą, gebėjimą kūrybiškai mąstyti.

„Samogit“ (BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.)