SENĄ GELEŽINKELIO STOTĮ PAVERTĖ KULTŪRINE ERDVE (#)

Ieva Kniukštienė prieš metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 26 s.
Aistė ir Gintas Jokubauskai Asmeninio albumo nuotr.
Trys mažeikiškiai: Gintas Jokubauskas (34), Renatas Selenis (40) ir Linas Bodendorfas (44), bei klaipėdietė Aistė Jokubauskienė (32), sužinoję apie galimybę išsinuomoti netradicinę miesto erdvę – geležinkelio stotį, ėmėsi įkvepiančios iniciatyvos „Menų stotis“. Tai erdvė, kuri jau daugiau nei pusmetį buria bendruomenę ir įneša daugiau gyvybės nedidelio miesto gyvenime.
 
Iš emigracijos į gimtąjį miestą

„Menų stoties“ projekto ėmėsi trys veiklios šeimos, sukaupę gyvenimo patirties ir ilgainiui supratę, kas galėtų būti įdomu ir prasminga šiame mieste.
 
„Menų stotis“ – mano vyro Ginto Jokubausko idėja. Prie iniciatyvos prisijungė dar du bendraminčiai – Renatas (nuotr. dešinėje) ir Linas (nuotr. apačioje).  Trys vyrai pradėjo oficialiuosius “Menų stoties” įkūrimo darbus, o netrukus prie jų idėjos prisijungiau ir aš. Mes visi skirtingi, bet turime tą pačią viziją, ko trūksta mūsų miestui ir žmonėms. Mus visus visada traukė kultūrinė veikla, visi esame daugiau ar mažiau gyvenimą susieję su ja ir dirbę toje srityje. Grįžus po ilgametės emigracijos į gražų, pilną jaunimo, bet kartu apmirusį miestą, norėjosi jame įžiebti ugnį, sukurti tokią jaukią vietą, kuri jungtų daug bendraminčių ir vienos sielos žmonių, vietą, į kurią atėjus nesinorėtų išeiti“, – pasakoja A. Jokubauskienė.
„Mažeikiams trūko kokybiškų renginių, taip pat jaukios ir strategiškai patogios aplinkos tam vykti.“
A. Jokubauskienė.
Visoms aplinkybėms susidėliojus palankiai, atsirado erdvė, kurioje „Menų stoties“ komanda pamatė potencialą imtis savo idėjos. Tai tapo ne tik laisvalaikio praleidimo erdve, bet ir naujam gyvenimui prikėlė dalį senosios Mažeikių geležinkelio stoties.
„Mažeikiams trūko kokybiškų renginių, taip pat jaukios ir strategiškai patogios aplinkos tam vykti. „Menų stotis“ įsikūrusi pačioje miesto širdyje, istoriniame buvusiame Mažeikių geležinkelio stoties pastate, senamiestyje. Tai be galo gražiai išpuoselėta senamiesčio vieta, kuri anksčiau buvo miestui ypač reikšminga, vėliau daugybę metų pamiršta, o dabar vėl atgijo kitame amplua, naujam savo gyvavimo etapui. Mes tuo labai džiaugiamės“, – sako pašnekovė.

Subūrė bendruomenę

„Menų stoties“ komanda glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir kokybiškas darbų pasiskirstymas jiems padeda sklandžiai judėti pirmyn.„Rengiame susirinkimus kartą per savaitę ir aptariame savaitės ir mėnesio planus, koncertus ir visas kitas iniciatyvas. Bendru nutarimu sprendžiame, ką kviesti į mūsų stotį. Vyrai yra atsakingi daugiau už techninę renginių pusę: garsinimą, apšvietimą, scenos paruošimą, o aš už reklamą, plėtrą, renginio eigą, organizaciją, atlikėjų ir žiūrovų sutikimą. Visi dirbame komandoje“, – darbų pasidalijimo principus vardija A. Jokubauskienė.
 
Moteris patikina, kad ši iniciatyva jau spėjo suburti miesto bendruomenę, kuri iš tiesų aktyviai įsijungia į vykstančius renginius ir kaip žiūrovai, ir kaip dalyviai. „Turime jau nemažai savanorių. Prie mūsų nuolat prisijungia mokinių ir jaunųjų menininkų organizacija „Yatta“, kurios nariai noriai padeda ir prisideda prie reklamos, plakatų sklaidos, bilietų prekybos ir panašių darbų. Jaučiame begalinį miestiečių palaikymą ir tai suteikia dar daugiau jėgų bei entuziazmo veiklą tęsti ir nuolat tobulinti. Žodžiu, nors veiklą pradėjome keturiese, dabar mūsų daug!“ – palaikymu džiaugiasi pašnekovė.
 
Sunkumai tyko visur

Pradedant kultūrinę veiklą nedideliame mieste, žinoma, kyla įvairių minčių ir dvejonių. Savaime suprantama, netradicinės erdvės kūrimui ir išlaikymui reikia ne tik nemažai laiko, bet ir atitinkamų investicijų. Visgi pašnekovė tikina, kad kol kas mažais žingsneliais mina pirmuosius takus sėkmės link, o iš miestiečių palaikymo supranta, kad takas suka tinkama linkme.
 
„Sunkiausia turbūt buvo ir yra finansiškai. Nes vis kažko trūksta, vis kažką reikia patobulinti, kad būtų kokybiški renginiai, kokybiškas garsas ir vaizdas. Dar daug kur yra tobulėti. Investicijų šioje erdvėje jau reikėjo nemažai, tačiau jų neužteko ir vis reikia papildomų išlaidų. Viską po truputį darome savo lėšomis, kol kas neturime jokių rėmėjų, bet ir patys jų paieška rimtai neužsiėmėme, tad pykti nėra ko. Turbūt laukiame, kol patys ateis pas mus“, – juokauja A. Jokubauskienė.
 
Viską atstoja padėkos

Pašnekovė pasakoja, kad, neatsižvelgiant į visus kylančius sunkumus, juos judėti pirmyn motyvuoja žmonės, kurie prisideda prie projektų, susirenka į organizuojamus koncertus, reiškia savo nuomonę ir idėjas, kaip „Menų stotis“ galėtų tapti dar geresne ir jaukesne vieta. A. Jokubauskienė patikina, kad mažeikiškių meilė ir dėmesys „Menų stočiai“ jaučiamas labai stipriai, todėl tai skatina įveikti visus sunkumus.
 
„Mažeikiškiai mus maloniai priėmė ir vertina už tai, ką darome. Vadinasi, darome tai ne be reikalo, o toks suvokimas labai stipriai mus visus suvienija“, – teigia pašnekovė.
 
Artimiausiuose „Menų stoties“ planuose – investicijų paieškos ir erdvės tobulinimas išvaizdos, kokybės ir renginių repertuarų prasme. „Artimiausi mūsų tikslai – dalyvauti keliuose Europos Sąjungos remiamuose projektuose paramai gauti. Pradėsime rimtesnes rėmėjų paieškas ir aktyviai toliau veiksime. Svarbiausi mūsų planai yra koncertai ir parodos, teatras, pristatymai ir kita mažeikiškiams skirta kultūrinė veikla“, – vardija „Menų stoties“ bendraįkūrėja.
 
Nebijoti bijoti

Paklausta, ko galėtų palinkėti kitiems pradedantiesiems verslininkams ar iniciatyvų autoriams, A. Jokubauskienė prisimena kažkur girdėtą citatą: „Kaip kažkas yra teisingai pasakęs, jei tavo svajonė tavęs negąsdina, vadinasi, ji nepakankamai didelė. Linkiu nebijoti siekti savo svajonių, atkakliai ir su meile dirbti. Tuomet rezultatai garantuoti.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai