Iš Mažeikių kilusi Evelina Kniežauskaitė (24) jau kurį laiką gyvena sostinėje, kur gilinasi į svetingumo ir renginių industrijos studijų subtilybes. Vis dėlto noras sukurti kažką savo rankomis ir įgyvendinti nepaliaujamai kylančias idėjas atvedė prie nuosavo verslo užuomazgų. Mergina pristatė makramė technika atliktų darbų puslapį „Supynės pavėsy“.

Ieškojo interjero dizaino įdomybių

Iš prigimties kūrybiškos sielos E. Kniežauskaitė pasakoja visada jautusi stiprų potraukį rankų darbo gaminiams. Jos galva nuolat buvo sausakimša nuo įvairiausių idėjų, ką būtų galima sukurti, pagaminti, kaip netradiciškai paįvairinti namų interjerą. Visgi idėjos kito taip dinamiškai, kad nė viena neužsilikdavo ilgėliau ir netapdavo realiu ir ilgą laiką plėtojamu verslu, kol vieną dieną merginos akys užkliuvo už makramė technikos.

„Mano dėmesį visada pritraukdavo interjero tendencijos, keistesni daiktai ir pan. Taip ilgainiui pastebėjau gėlių laikiklius, kurie mane sužavėjo sukuriama galimybe pakabinti gėles aukščiau, skirtingame aukštyje. Nebuvau girdėjusi apie makramė pynimo techniką, todėl net neįsivaizdavau, kaip tai sukurti. Pradėjau ieškoti, kur galėčiau įsigyti tokį laikiklį, bet niekur neradau. Taip kurį laiką ši idėja liko tik pamąstymu, kol po metų vaikščiodama po sendaikčių krautuvėlę radau vieną seną nupintą makramė laikiklį. Nusipirkusi jį pradėjau žiūrėti, kaip jis pagamintas, analizuoti pynimo techniką, kuri atrodė labai sudėtinga“, – pirmąją pažintį su makramė technika prisimena pašnekovė.

Lengva nebuvo

„Supynės pavėsy“ atsirado tik praėjusių metų vasaros pabaigoje. Vis dėlto mergina pripažįsta, kad makramė technika domėtis pradėjo gerokai seniau, tačiau prireikė laiko ir drąsos, be abejo, ir įdirbio, kol savo gaminius pagaliau galėjo demonstruoti viešai ir suteikti galimybę jų įsigyti kitiems.

„Iš pradžių viskas atrodė labai sudėtingai, nors makramė technika buvo paprasčiausi mazgeliai. Patys pirmi mano pinti darbai tikrai buvo labai nekokybiški ir, sakyčiau, nelabai estetiški. Bet mane šiek tiek intrigavo nežinoma niša, o kai supratau, kad pynimo galimybės yra neribotos ir viskas priklauso tik nuo fantazijos, išdrįsau pradėti svajoti ir apie galimybę išplėsti savo pomėgį“, – pirmuosius sunkumus prisimena pašnekovė.

Ne tik technikos subtilybės, anot E. Kniežauskaitės, buvo pirmieji sunkumai, užklupę jaunąją kūrėją. Jos teigimu, kai verslas gimsta iš amato, kūrėjas susiduria su begale klausimų ir jam sudėtingai suvokiamų aspektų. Dažniausiai jaunas verslininkas neturi stiprios komandos ir tenka visas kliūtis įveikti pačiam, o dvejonių ir sunkumų pirmuosiuose žingsniuose tikrai gausu.

„Viskas atrodė sunku ir daug dvejonių, ar verta pradėti, nes Lietuvoje nelabai dar buvo užplūdusi makramė banga, nežinojau, kaip komunikuoti žinutę, neatrodė labai lengva aprašyti virves ar iš jų nupintą daiktą, kad atrodytų įdomu. Kaip kurti kokybišką produktą, apgalvoti, kas vyks po to, ar bus kam nors įdomu, nežinojau, kaip atrasti savo klientą ir ar jam tai patiks. Labai daug dvejonių kilo, ar pradėti veiklą, nes nesinorėtų visko nutraukti po pusės metų“, – prisimena kūrėja.

Vis dėlto, įveikusi savo dvejones ir baimes, po ilgų bandymų ir technikos tobulinimo, E. Kniežauskaitė jau gali didžiuotis gausiu būriu gerbėjų, asmeniniu puslapiu ir nuolat pildomu asortimentu, kuris priklauso tik nuo kūrėjos ir pirkėjų fantazijos.

Pavadinimas iš ilgesio vasarai

Praėjusi vasara, kai ir atsirado prekių ženklas „Supynės pavėsy“, karštomis ir saulėtomis dienomis iš tiesų nelepino. Ilgai besitęsiančios darganotos dienos melancholiškai nuteikė pašnekovę, kuri savo gaminiams pristatyti sukūrė jaukų pavadinimą, įprasminantį ir pačios autorės pomėgius.

„Man medvilninės virvės, iš kurių rišami laikikliai, yra išties labai gražios ir jaukios tekstūros. Kadangi iš jų kuriu namų jaukumui skirtus daiktus, tai norėjosi kažko šilto. Taip pat ilgai svarsčiau, ar pavadinimas turėtų būti lietuvių, ar anglų kalba, jei ateityje išsiplėtotų viskas plačiau, tačiau kol kas likau prie lietuviško varianto. Apie pavadinimą pradėjau galvoti praėjusių metų vasarą, kai buvo daug darganotų dienų. Aš labai mėgstu šiltąjį metų laiką, karštas vasaros dienas, vandenį, gulėti hamake ir nieko neveikti. Iš viso to vieną dieną ir atsirado „Supynės pavėsy“, – pasakoja E. Kniežauskaitė.

Planus įkvepia paklausa

Kiek daugiau nei pusė metų praėjo nuo tada, kai savo gaminius mergina pristatė plačiajai visuomenei ir, regis, tai padarė labai sėkmingai. Susidomėjimo netradiciniais, originaliais rankų darbo gaminiais netrūksta, o užklausų pačios technikos klausimais pašnekovė sulaukia ne ką mažiau, todėl neatmeta galimybės ateityje ne tik kurti savo rankų darbo gaminius, bet ir populiarinti makramė techniką mokydama kitus.

„Susidomėjimo tikrai yra gana daug, šiuo metu daugiausia sulaukiu žinučių, ar negalėčiau pamokyti pinti, galbūt bus kada pynimo dirbtuvės, sulaukiu ir daugiau įvairesnių projektų bei kvietimų bendradarbiauti. Labiausiai motyvuoja, kai matau, kad tai, ką sukuriu, sukelia žmonių susidomėjimą, ypač jei nupinu ką nors nauja ir pati abejoju, ar tai tikrai verta dėmesio. Šiuo metu didžiausias planas nupinti vasarai kabančius krėslus. Galbūt pasvarstyti apie pynimo dirbtuves, tačiau ir pačiai dar atrodo, kad yra kur tobulėti, tad tikiuosi, jog pinsiu ir toliau“, – šypsosi pašnekovė.

Niekada nesustoti

Savo pomėgį verslu pavertusi E. Kniežauskaitė linki visiems pradedantiesiems bet kuriame verslo etape neprarasti entuziazmo ir tikėjimo savo veikla. Visai nesvarbu, ar tai tik pirmieji žingsniai, ar sėkmės pusiaukelė, nes verslininkas privalo degti aistra savo veiklai.