Rūta Augustinavičiūtė (28) ir Dovilė Petrauskienė (31) – tikros suvalkietės, bet studijų metais pasirinkusios gyvenimą sostinėje, ten įgijusios nemažai patirties gamybos bei restoranų valdymo srityse nusprendė šaknis versle įleisti gimtajame mieste ir drauge įkūrė Namų restoraną. Čia galima pajusti kitokį patiekalų skonį, įkvėptą lankantis užsienio kelionėse Europos ir Azijos kraštuose.

 

Suvienijo polinkis gaminti maistą

Maitinimo verslo sritis R. Augustinavičiūtei niekada nebuvo svetima, o visas specialybės įgijimo kelias siejosi su maisto pramone kolegijos ir profesinio rengimo studijų Marijampolėje metu. Padavėjos darbą iškeitusi į administravimo veiklą, ilgainiui suprato, kad aptarnavimo sritis ne jai, o noras dirbti virtuvėje ir prisiliesti prie gamybos procesų visada kėlė savotišką žavesį. Dar mokyklos laikais mergina pasvajodavo, kad norėtų būti virtuvės šefe, o tuo metu buvo labai madinga eteryje stebėti garsiojo Jamie’io Oliverio laidas ir visa tai atrodė labai smagiai. „Jausmas toks, kad mintyse visada buvo užkoduota, nors kažkokio kulto šeimoje nebuvo ir pasigirti pyragų kepimu su mama ar močiute negalėčiau. Maisto gamyba man kaip atskira meno rūšis, todėl vis norėjosi ją išbandyti atsiduriant už aptarnavimo srities ribų“, – prasitaria pašnekovė.

 

„Esant galimybei, visada aplankome maisto parodas užsienio šalių regionuose, kad dar labiau suprastume skirtingų virtuvių skonį.“

D. Petrauskienė.

 

D. Petrauskienė, studijavusi verslo valdymo programą, taip pat nenutolo nuo savo tikrojo pašaukimo, nes darbo patirtį sukaupė dirbdama padavėja, administratore, restorano vadove, o vėliau ir restoranų plėtros vadove. Tinkamas metas imtis savo verslo idėjos ir senų svajonių įgyvendinimo buvo ne tik motinystės atostogų laikotarpis, bet ir nuolat juntamas saviraiškos stygius. Tuometės kolegės tame pačiame darbe net neįtarė, kad jas vienija tas pats Sūduvos kraštas, o po pažinties jos tapo ne tik draugės, bet ir šeimos narės, įkurdamos nuosavą restoraną.

„Mėgstu gaminti namie, o ypač patinka skanauti naujų dalykų. Esant galimybei, visada aplankome maisto parodas užsienio šalių regionuose, kad dar labiau suprastume skirtingų virtuvių skonį. Vertiname paprastumą, kokybišką produktą, gilinamės į jo sudėtį ir manome, kad gamybos procese jo svarba turėtų būti daugiausia atskleista, neakcentuojant kitų ingredientų“, – teigia Namų restorano bendrasavininkė.

Svarbu tikėti savo idėja

Pati idėja brandinta apie trejus metus, vis nedrąsiai pasvarstant apie jos įgyvendinimą. Būsimo restorano savininkės jau buvo vieną kitą patikrinusios įvairiose situacijose, dirbdamos maitinimo versle. Sunkiausia kuriant verslą buvo pati pradžia, personalo įdirbis specifinėje veikloje, bendravimas su klientais, net ne paties restorano įkūrimas, nes šioje srityje jau yra nemažai praktinės patirties.

„Vieną vakarą atsisėdome, pasibraižėme restorano vizualų projektą, o štai dabar jau sėdime savame restorane, rodos, tiesiog viskas vyko natūraliai, tarsi likimas atvedė į tai“, – verslo idėjos plėtotę prisimena D. Petrauskienė.

Restorano aplinka, primenanti jaukius namus, interjero detalių parinkimas – tai didelis abiejų įkūrėjų bendro darbo rezultatas, palengva prisijungus partneriams ir techninių sričių specialistams. Artimųjų palaikymas taip pat buvo vienas iš tų postūmių nestabdomai eiti į priekį, tikint savo idėja. „Nuo idėjos susigulėjimo mintyse ir popieriuje iki realaus restorano įkūrimo praėjo vos du mėnesiai, tad vis dar siekiame ištirti klientą ir jo poreikius, susipažinti su vartotojais, kuo daugiau stengtis parodyti dėmesį ir pabendrauti su jais, leisti personalui įsidirbti, vis iš naujo mokytis ir taip tobulėti. Valgiaraštis nebus pastovus, o nuolat keičiamas, kad lankytojai paragautų vis naujų patiekalų“, – entuziazmu trykšta bendro verslo vadovės.

Restorano valgiaraštis įkvėptas kelionių

Pirmąjį restorano valgiaraštį įkvėpė kelionės, pradedant Europa ir baigiant Azijos kraštais, o labiausiai patikusius tų šalių patiekalus sumanyta įtraukti į valgiaraštį, taip suteikiant galimybę lankytojams susipažinti ne tik su įvairiausių kultūrų virtuve, bet ir leisti pajusti tikrąjį skonį. Virtuvės paskirstymo darbams ir gamybai vadovaujanti R. Augustinavičiūtė yra užkietėjusi Azijos virtuvės gerbėja, nes patiekalai išsiskiria sodriu ir aštriu skoniu, tačiau stengiasi neįsijausti ir prisitaikyti prie vietinių lankytojų. Savaitgaliais siūloma paragauti skirtingų patiekalų, iškeptų specialioje krosnyje. „Dienos pietus stengiamės patiekti vis kitokius, kurie būtų pagaminti iš šviežiausių produktų čia ir dabar, tad mūsų restorane nėra vietos šaldytiems produktams. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad, negavus reikiamos produkcijos iš tiekėjų, į valgiaraštį tiesiog įtraukiamas kitas patiekalas“, – darbo specifika dalijasi virtuvės šefė.

Pasak verslininkių, nesinorėjo atidaryti tradicinio restorano su įprasta lietuviška virtuve ir gėrimų pasiūla, o atvirkščiai – tokį, kuriame klientus būtų galima stebinti kruopščiai atrinkto maisto ir vyno rūšių įvairove, o laikui bėgant daugeliui tai taptų vieta, kur galima neskubėti ir atsipūsti nuo kasdienybės. „Pirmiausia įkurdamos restoraną vylėmės, kad ši vieta taps mėgstama marijampoliečių, laikui bėgant ir miesto svečių, kur jie galės apsilankyti dienos pietų metu ar vakarais, siekdami atgaivos po užklupusių darbų“, – verslo idėjos lūkesčiais dalijasi D. Petrauskienė.

Ugdys kitokio skonio pajautimą

Namų restorano valgiaraštyje siūlomi tradiciniai patiekalai, bet patiekiami kitaip: tie patys visų mėgstami kotletai gali būti įprastos receptūros, bet su trupučiu spalvų, nenutolstant ir šiek tiek prisitaikant prie klientų norų. Dar viena naujovė ir skirtumas nuo kitų restoranų, prie kurios taip pat reikės priprasti čia užsukantiems lankytojams, tai dieną skiriama dviejų valandų pertrauka personalo poilsiui ir pasiruošimas vakarui. Verslo bendraautorė D. Petrauskienės teigia: „Valgių pasirinkimo sąrašas nėra ilgas ir kintantis. Maisto receptūros yra būtent Rūtos nuopelnas, nors vis skirtingus valgiaraščio pasiūlymus visada aptariame komandoje, kuo jį reikėtų papildyti ar ko visai atsisakyti.“

Ateities planuose numatyta siekti restorano kaip socialinio projekto formos, bendradarbiauti su kitomis maitinimo įstaigomis, organizuoti bendrus renginius ir atrasti savo klientų ratą. „Žvelgiant iš perspektyvos, siekio įkurti panašius restoranus kituose miestuose nėra. Norime, kad ši vieta prigytų būtent Marijampolėje ir joje pasiliktų. Visiems šiame versle linkime sėkmės, draugystės, o ne konkuruoti tarpusavyje, nes juk šias paslaugas teikiame dėl viso miesto žmonių, tad turėtume susivienyti bendram tikslui“, – įsitikinusios Namų restorano savininkės.