GRUZINŲ RESTORANAS, KURIAME KIEKVIENAS YRA SVEČIAS (#)

Kornelija Viečaitė prieš 6 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 22 s.
Natia Labadzė ir Shmagi Tkemaladzė. Asmeninio albumo nuotr.
Prieš septynis mėnesius Kauno Laisvės alėjoje atidarytas gruzinų virtuvės restoranas „Mtevani“ jau turi nuolat sugrįžtančių lankytojų. Jo įkūrėjai Natia Labadzė (26) ir Shmagi Tkemaladzė (26) iš Gruzijos sostinės Tbilisio vienas kitą vadina broliu ir seserimi. Nors kraujo ryšys jų nesieja, abu sako, kad Lietuvoje dabar jaučiasi kaip šeima.
 
Motyvacijos suteikia lankytojų džiaugsmas

Abu gruzinai į Kauną atvyko studijuoti, o S. Tkemaladzė studijuoja iki šiol. Nors restoranas atidarytas tik prieš septynis mėnesius, jie sulaukia ir nuolatinių lankytojų, jau tapusių gerbėjais. Pašnekovas sako visada norėjęs įkurti savo kampelį, nes restorane, kur ruošia maistą ir aptarnauja žmones, jis jaučiasi geriausiai. „Matyti, kokie žmonės laimingi valgydami ar gerdami, yra didžiulis džiaugsmas“, – šypsosi jis.

Prieš tai „Mtevani“ bendraįkūrėjai dirbo kitame gruzinų virtuvės restorane Kauno senamiestyje, tačiau jam užsidarius nutarė įkurti savąjį. Matydami, kaip žmonės išeina iš restorano laimingi ir vėliau sugrįžta kitą kartą, jie pasisemia stiprybės stengtis ir nepasiduoti.

N. Labadzė taip pat sako, kad šiame versle jai labiausiai patinka galimybė bendrauti su klientais: „Visada klientų klausiame, kas jiems nepatiko: maistas, aptarnavimas, interjeras ar kt. Mūsų restoranas – mūsų namai, o klientus vadiname svečiais, todėl stengiamės jiems suteikti pačią geriausią patirtį.“

Dėl šios priežasties gali užtrukti gerų padavėjų paieška, nes savininkai juos moko su svečiais elgtis taip, kad jie pajustų tikrąją restorano bei Gruzijos dvasią. „Net ir keliaujant po Gruziją būtina pasisvečiuoti pas vietinius, nes, jei nepagyvenote kartu su tikrais gruzinais kaip svečiai, Gruzijoje iš tiesų nebuvote“, – šypsodamasi sako pašnekovė, o mums besikalbant nuo stalo pakilusi lankytoja prieš išeidama ima rusiškai dėkoti abiem restorano šeimininkams, girdama atmosferą ir skanų maistą.
 
Sunkumai svetimoje šalyje

Šeima ir draugai abu gruzinus ragino rizikuoti, retoriškai klausdami: „Kodėl ne? Juk esate protingi. Kas blogiausia gali nutikti?“ Sunkiausia buvo pradėti nuo nulio, sako S. Tkemaladzė. Kadangi N. Labadzė tuo metu laukėsi, visą fizinį darbą teko atlikti jam.

„Gyvenome svetimoje šalyje, nežinojome visų taisyklių“, – priduria moteris. Daugumoje institucijų į klausimus atsako tik lietuvių kalba, taip pat ne visuose interneto puslapiuose yra galimybė pasirinkti kitą kalbą, tad tik rusų ir anglų kalbomis kalbantiems gruzinams sunkiausia buvo pati verslo pradžia. Kalbėdama apie Lietuvos valdžios institucijas, N. Labadzė sako: „Leiskite mums dirbti, duokite laiko mokytis ir plėstis, kaupti žinias ir mokytis iš savo klaidų.“
Taip pat pradžioje teko sulaukti ir bėdų dėl tiekėjų, nes visi jie atsisakė tiekti produktus į skolą. Kiekvienas toje pačioje vietoje, Laisvės alėjos viduryje, įsikūręs restoranas bankrutavo, tad tiekėjai nepasitikėjo ir „Mtevani“ šeimininkais. Tačiau dabar situacija apsivertė aukštyn kojoms: pradėjus sektis, gruzinai gali tiems patiems tiekėjams atsakyti.
 
Lietuviams pritaikyta lanksti virtuvė

Finansus restoranui atidaryti N. Labadzė ir S. Tkemaladzė rinko iš savo santaupų bei skolinosi iš mamų. „Neėmėme ir paskolos, nes nenorėjome tokio įsipareigojimo“, – sako pašnekovė.

Restorano gyvavimo pradžioje pasitaikydavo visokių kuriozų. Abu pasakoja, kaip nusipirkę naudotą viryklę kaskart ją įjungdami svarstydavo, ar ši įsijungs. Savininkai dirba ir virtuvėje, tradicinius receptus lietuviams pritaiko patys. „Kartais konsultuojamės ir su mamomis, ir vienas su kitu“, – juokiasi N. Labadzė.

Valgiaraščio pagrindas yra tradicinė gruzinų virtuvė, tačiau lietuvių valgymo įpročiai nuo gruzinų šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, gruzinai su šašlykais garnyro ir salotų nevalgo, tik duoną ir padažą. Todėl bendraįkūrėjai restorane pritaikė savo šalies virtuvę lietuviams, nes vien mėsos su duona niekas nesirinktų. „Duodame žmonėms pasirinkimą: valgyti kaip tikriems gruzinams tik su duona arba europietiškai – su salotomis ir ryžiais“, – sako S. Tkemaladzė.
 
Pažintis su gruziniška virtuve

„Kiekvienas žmogus žino, kas yra pica, tačiau ne kiekvienas pasakys, kas yra chačiapuris“, – sako N. Labadzė. Abu restorano savininkai juokiasi prisimindami, kaip padavėjos svečiams kartais jį apibūdina kaip iš dalies picą, iš dalies pyragą, iš dalies blynelį. Pašnekovės teigimu, jų tikslas supažindinti lietuvius su tikra gruziniška virtuve, kad šie sužinotų daugiau ir apie pačią Gruziją. Abu sako jaučiantys ir tam tikrą atsakomybę tinkamai pristatyti savo tėvynę svetimoje šalyje. „Mums tai ne tik verslas“, – tikina jie. Kartais atėję klientai teiraujasi, iš kokio regiono vynas, iš kokių vynuogių. Tokiais atvejais vėl kyla kurioziškų situacijų, nes, kaip abu sako juokdamiesi, padavėjos ne visada gali ištarti sudėtingus Gruzijos regionų pavadinimus, todėl tenka kviesti pačius restorano savininkus.
 
Nepraraskite savo tikslo

„Mtevani“ bendraįkūrėjai kitus pradedančiuosius ragina nepasiduoti. Sudėtingų situacijų visada bus, tačiau abu gruzinai pataria nepalūžti. Atsidavimas yra labai svarbus, o problemos egzistuoja tam, kad būtų išspręstos, įsitikinęs S. Tkemaladzė.

N. Labadzė taip pat nori paneigti stereotipą, kad užsieniečiai verslininkai yra piktnaudžiautojai ir vagys: „Mes atstovaujame savo šaliai, turime daug darbuotojų lietuvių, suteikiame jiems darbo vietų, laiku mokame atlyginimą ir nieko iš jų neatimame.“ O tiems konkurentams, kurie kovoja netiesiogiai ir kartais nesąžiningai, jie pataria stengtis kuo geriau dirbti savo darbą, tuomet kitokių priemonių pritraukti lankytojams ir nereikės.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai