STALO ŽAIDIMŲ MĖGĖJAMS PASIŪLĖ PRISIMINTI PRAEITĮ (#)

Janis Muchks prieš 3 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 1 min. 58 s.
Lina Kišonytė. Aistės Matuzaitės nuotr.
Kaunietė Lina Kišonytė (24), naujojo edukacinio kortų žaidimo „Baltų dievai“ kūrėja, dar studijuodama naujųjų medijų meną Vytauto Didžiojo universitete, jau dirbo samdoma iliustratore ir imdavosi pačių įvairiausių užsakymų iš įvairių pasaulio šalių – nuo knygų iliustravimo iki stalo ir vaizdo žaidimų, nuo kurių pašnekovė neatsiplėšia nuo pat vaikystės, apipavidalinimo.
 
Net laisvu nuo studijų bei darbo metu L. Kišonytė neatsitraukdavo nuo grafinės planšetės, piešdavo skaitmeninėje erdvėje bei kompiuteriu. „Po truputį darbas su žaidimais tapo viena pagrindinių veiklų. Ryte mokslai, dieną piešimas, o vakare atsipūsdavau žaisdama ir svajodama, kaip įdomu būtų kurti savo žaidimus ir fantaziją paversti realybe. Piešiant žaidimams nieko nėra maloniau, kaip trumpam pasijusti visagaliu kūrėju ir dėlioti savo pasaulius. Būtent kūrybinis procesas mane labiausiai žavėjo ir viliojo pradėti žaidimų verslą“, – pasakoja pašnekovė.
 


Įkvėpimo sėmėsi iš kompiuterinių žaidimų

Anot L. Kišonytės, vieną stipriausių įspūdžių jai paliko 2015 m. pasirodęs žaidimas „The Witcher 3“, paremtas į baltų panašios slavų mitologijos motyvais. „Jeigu į laukus paleistume Laukpačius ir Vėjopačius, miško gelmėse lakstytų Ragaina, o kaimo gryčios kampuose slėptųsi kaukai? Padariau vieną išvadą – toks pasaulis būtų be galo įdomus, tačiau šiuo metu jį galima rasti nebent knygose“, – mintimis dalijasi „Baltų dievų“ kūrėja.
 
Merginos galvoje vis dažniau pradėdavo suktis mintys apie stalo žaidimo kūrimą, tačiau ne bet kokį, o tokį, kuris būtų paremtas mūsų krašto mitologija, kurį žaisdami žmonės ne tiks smagiai leistų laiką, bet ir šviestų save apie mūsų protėvių tikėjimą bei papročius. Tai, pašnekovės teigimu, labai svarbu, nes unikali baltų mitologija nėra pakankamai žinoma pasaulyje, o informacija apie ją beveik išimtinai randama tik Lietuvos rinkai skirtuose kūriniuose.
 
Trumpai apie „Baltų dievus“

Žaidimą „Baltų dievai“ sudaro 52 kortos, kiekviena jų simbolizuoja tam tikrą baltų mitologinę būtybę, turinčią unikalių savybių. „Žaidimo metu žaidėjas gauna jam palankius dievus ir su jų pagalba puola arba ginasi nuo kitų žaidėjų. Žaidimo principas labai paprastas – stipresnės kortelės dievas nugali silpnesnį, žaidžiama tol, kol žaidėjai nebeturi kortų. Prisijungti gali ir vaikai, kurie jau pažįsta skaičius, ir suaugusieji, nes, norint laimėti, reikia šiek tiek strategijos. Kuo daugiau žaidėjų, tuo smagiau!“ – apie žaidimą pasakoja pašnekovė. Visos kortose figūruojančios būtybės yra paremtos informacija iš XVI–XVII a. šaltinių.
 


Konkurentų netrūksta

 
Pasak L. Kišonytės, sudėtingiausia šio verslo dalis – sukurti konkurencingą produktą. Žaidimų srityje kūrėjų yra pakankamai daug, todėl konkurencija tikrai didelė. „Naujam, dar visiškai nežinomam ir leidžiamam ne rinkoje jau įsitaisiusio leidėjo žaidimui išpopuliarėti yra be galo sunku – stalo žaidimų mėgėjai linkę įsigyti tokius produktus, kurie jau yra žinomi, rekomenduojami pažįstamų, jų pavadinimai gerai atpažįstami“, – teigia ji.
 
Pašnekovė atskleidžia, kad daug piniginių investicijų šiam verslui neprireikė, nes užsakymai spaustuvėse kol kas nėra dideli, o produktą ji reklamuoja pati, pristatydama įvairiuose renginiuose. Kalbant apie naudą, kol kas ji daugiausia ne piniginė. „Svarbiausia, kad dalyvaudama renginiuose sutikau be galo daug žmonių, kurie suteikė galimybę dirbti su naujais projektais – iliustruoti knygas, stalo žaidimus ir daug kitų produktų. Taigi „Baltų dievų“ išleidimas atvėrė duris į naujas galimybes, dėl kurių džiaugiuosi labiausiai. Jeigu manęs paklaustų, ar apsimoka tokio pobūdžio žaidimą leisti vien tik dėl finansinės naudos, labai abejočiau, ar atsakymas turėtų būti teigiamas, nes visgi perkamiausi stalo ir kortų žaidimai yra tie, kuriuos jau žino visas pasaulis. Tačiau patirtis tikrai neįkainojama“, – mintimis dalijasi L. Kišonytė.
 
Svarbu nepritrūkti motyvacijos

Anot žaidimo kūrėjos, dažniausiai žmonėms, norintiems pradėti nuosavą projektą, sutrukdo motyvacijos trūkumas, blogas laiko planavimas arba elementarus nepasitikėjimas savo jėgomis, todėl žmogui, tik pradedančiam įgyvendinti savo idėją, „Baltų dievų“ kūrėja pataria nenukelti rytojui to, ką galima padaryti šiandien, ir per anksti nepalaidoti savo svajonių. „Visada galvoju, kad nepabandęs niekada ir nesužinosi, o dažnai žmonės net nepabando iki galo ir pasiduoda negatyvioms mintims. Tad palinkėčiau visada užbaigti pradėtus projektus ir per anksti nepasiduoti, nes niekada negali žinoti, ar sėkmė neslypi už kito kampo“, – tvirtina pašnekovė.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai