PAVELDĖTOS BITĖS NEŠA NE TIK MEDŲ, BET IR PAPILDOMŲ PAJAMŲ (#)

Loreta Lileikienė prieš 3 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 21 s.
Minkevičių šeima. BFL/Gedmanto Kropio nuotr.
Vilnietė Daiva Minkevičienė (41) motinystės atostogas puikiai derina su nauja, šeimos pomėgiu tapusia veikla – bitininkyste, teikiančia ir papildomų pajamų. Iš vyro močiutės paveldėję sodybą su aviliais ir juose gyvenančiomis bitėmis, sutuoktiniai nesugalvojo nieko kita, kaip tik tęsti šeimos tradicijas – taip prieš porą metų atsirado „Meškinų medus“, nors iš pradžių, sako, baimių buvo daug. Juk bitės – gyvos būtybės, ne daiktai, o jei nepavyks?
 

Pamažu įgijo įgūdžių

Baigusi 41-ąją vidurinę mokyklą Vilniuje (dabar – Vilniaus Karoliniškių gimnazija), pagal išsilavinimą Vilniaus Gedimino technikos universitete – verslo vadybos bei Mykolo Romerio universitete – viešojo administravimo specialistė D. Minkevičienė savo darbinę karjerą pradėjo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre. Ten pat ji dirba jau daugiau kaip 20 metų. Iš pradžių įsidarbino administratore, vėliau, įkūrus naują skyrių, jai buvo patikėtos mokymo organizavimo vadovės pareigos. Dvejų metų pertrauką padarė gimus pirmajai dukrai Gretai. Jai dabar penkeri. Grįžusi po vaiko priežiūros atostogų, darbinę veiklą moteris tęsė jau kaip personalo vadovė. Ir visai nesenai Minkevičių šeima sulaukė dar vienos likimo dovanos – sūnaus Algirdo, jam dabar keturi mėnesiai. Šiuo metu vėl vaiko priežiūros atostogose esanti moteris sako, kad, auginant vaikus namuose, verslo idėja išsivystė savaime.
 
„Vyras iš šviesaus atminimo močiutės paveldėjo kaimo sodybą kartu su bitynu. Teko abiem priimti sprendimą, ką su netikėta dovana darysime. Nors patirties neturėjome, visgi nusprendėme pabandyti. Šiais technologijų laikais informacijos daug internete, yra įvairių bitininkų forumų, seminarų, kur bičiuliai dalijasi gerąja patirtimi, nemažai knygų šia tema, kas labai pagelbėjo pačioje pradžioje. Be to, sodybos kaimynas irgi laiko bites, patarimų gavome ir iš jo. Po truputį įgijome įgūdžių ir, manau, pirmasis blynas neprisvilo, bitutės sėkmingai peržiemojo“, – pasakoja pašnekovė.
 
Parduoti padeda internetas
„Džiugu, kad žmonės, paragavę mūsų medaus, sugrįžta vėl ir dar rekomenduoja kitiems.“
D. Minkevičienė.
Antrus metus bitininkaujanti Minkevičių šeima pirmaisiais metais medaus neturėjo itin daug dėl lietingos vasaros ir, matyt, dėl žinių trūkumo. Nedidelį kiekį sunešto medaus parduoti nebuvo sunku – įsigijo draugai, kaimynai ir medaus atsargos greitai baigėsi. Na, o šiais metais, kurie, pasak D. Minkevičienės, tikrai dosnūs medumi, teko pasukti galvą, kaip jį parduoti.
 
„Taip ir kilo mintis plėtoti kažką daugiau, tuo labiau kad, auginant sūnų ir neinant į darbą, atsirado šiek tiek daugiau laisvo laiko, – sako ji. – Kartu su dizaineriu sukūrėme logotipą, pagaminome medaus etiketes. Draugų paraginta sukūriau socialiniame tinkle paskyrą „Meškinų medus“, kur publikuojame įvairią informaciją apie medų, bites, dalijamės smagiomis akimirkomis iš savo bityno ir siūlome įsigyti mūsų bitučių produktų. Didžiąją dalį produktų, kaip ir anksčiau, parduodame savo seniems klientams. Tačiau dėl „Facebook“ paskyros ir reklamos internete klientų ratas plečiasi. Džiugu, kad žmonės, paragavę mūsų medaus, sugrįžta vėl ir dar rekomenduoja kitiems. Tokiam produktui kaip medus geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas.“
 
Buvimas tarp bičių išvalo galvą

Bitininkaujanti moteris pripažįsta, kad tenka patirti ir nedidelių sunkumų. Turbūt labiausiai liūdina tai, kad beveik kiekvienas naujas pirkėjas nepatikliai klausia, ar medus geras, ar nekaitintas, ar nepridėta cukraus ir pan.
 
„Žmonės yra susidūrę su nesąžiningais bitininkais, iš kurių įsigijo nekokybišką prekę. Taip pat nemažai informacijos apie tai, kad medus vežamas iš Kinijos, Ukrainos. Tokie dalykai ir sukelia abejonių bei nepasitikėjimą. Ypač nepatiklūs yra senyvi žmonės. Tačiau jie yra ir patys geriausi klientai. Jei medus patinka, tada stengiasi juo apdalyti savo vaikus ir anūkus, – labiau gerus dalykus įžvelgti linkusi D. Minkevičienė, kurią bitininkystė džiugina ne tik todėl, kad tapo papildomu pajamų šaltiniu, bet ir mėgstama šeimos veikla. – Buvimas gamtoje ir tarp bičių išvalo galvą nuo kasdienybės problemų. Tai darbas, teikiantis malonumą ir savotišką poilsį! Vaikystėje matytas animacinis filmas apie Mikę Pūkuotuką ir jo dainelė „Mėgsta medų meškinai! O kodėl, ar tu žinai? Pasakyk, jei toks gudrus! Kuo gi traukia tas medus?“ ir davė mintį pavadinimui „Meškinų medus“.
 
Bitininkas bitininkui – bičiulis

Minkevičių bitynas pamažu plečia savo prekių asortimentą. Pradžioje galėję pasiūlyti tik medaus, dabar jau turi ir korių su medumi, netrukus turės ir bičių duonelės. Šeimos bitynui konkurentų rinkoje tikrai netrūksta, bet „Meškinų medaus“ šeimininkai žvelgia pozityviai ir tiki, kad pirmiausia tikras bitininkas kitam bitininkui yra bičiulis, o ne priešas. Kiekvienas randa savo klientų ratą, svarbu, kad būtų ką pasiūlyti.
 
Bityno kūrėjams didelių investicijų verslo pradžiai nereikėjo, nes pačias bitutes su aviliais paveldėjo. Šiek tiek investuoti teko atnaujinant įrangą ir inventorių, senus avilius, tačiau ir šį darbą šeimos galva išmoko padaryti pats ir netgi pasigamino naujų avilių. Šiemet Minkevičiai gavo paramą bitininkavimo inventoriui, parašę paraišką dėl paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui, ir įsigijo elektrinį medsukį, kuris labai palengvina darbą.
 
Visiems pradedantiesiems savo verslą ar turintiesiems idėjų Minkevičiai patartų nedvejoti ir drąsiai įgyvendinti svajones: „Nes nepabandęs niekada nesužinosi, juk malonią širdžiai veiklą galima atrasti ir netikėtose vietose!“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai