ŽAVIUS IR PRASMINGUS PAPUOŠALUS KURIA NET IŠ ARTIMŲJŲ PELENŲ (#)

Urtė Kasparavičiūtė prieš 3 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 19 s.
Luka Galinytė. Asmeninio albumo nuotr.
„Prieš kokius septynerius metus sugalvojau, kad noriu modernizuotos, minimalios Neringos vėtrungių formos auskarų, bet niekur neradau ir pagalvojau, kad kada nors išmoksiu dirbti su metalu ir pati pasigaminsiu. Mane įkvepia gamta, architektūra ir geometrija, o labiausiai žmonių atsineštos istorijos: vaikystės prisiminimai, kelionėse rasti objektai, skaudžios netekties įprasminimas“, – pasakoja juvelyrikos dizainerė, internetinės papuošalų parduotuvės įkūrėja Luka Galinytė (28).

Žemiška juvelyrika, suteikianti pavidalą žmonių istorijoms

Šiais laikais papuošalų pasiūla – velniškai didelė. Gali nešioti viską, ką tik širdis geidžia: nuo kelis eurus kainuojančių plastmasinių papuošalų iš parduotuvių, prekiaujančių masinės gamybos dirbiniais, iki aukštosios juvelyrikos šedevrų. Visgi šioje didžiulėje pasiūloje juvelyrikos dizainerės L. Galinytės papuošalai išsiskiria savo organiškumu.

„Mano juvelyrika žemiška. Taurusis metalas kūriniuose naudojamas labai minimaliai – geometriškai ir griežtai apdirbtas jis sujungia grubokus, tikrus, žmogaus neliestus gamtinius objektus. Mano darbai suteikia apčiuopiamą formą asmeninėms žmonių istorijoms, svajonėms, tikslams. Jie asmeniški, rankų darbo, dažniausiai iš perdirbto aukso ar sidabro“, – teigia pašnekovė.

Papuošalų gamyba: nuo valandos iki kelių mėnesių

„Papuošalų gamybos trukmė priklauso nuo dizaino sudėtingumo, kurį išsigryniname su užsakovais. Kartais akmuo, rodos, pats aiškiai padiktuoja galutinę formą, o kartais paieškos užtrunka ilgiau. Procesas gali tęstis nuo valandos iki kelių mėnesių“, – apie tai, kiek užtrunka pagaminti vieną papuošalą, pasakoja L. Galinytė.

Lietuvių santykis su juvelyrika

Statistinio lietuvio ar lietuvės apranga gana nyki, nekalbant apie minimalistinius papuošalus, kuriuos ir taip ne visi linkę nešioti. Kyla klausimas, ar lietuviai šiuo aksesuarų klausimu vis dar išlieka minimalistais? O galbūt tiesiog vertina kokybę ir nenori apsikrauti bereikalingu plastikiniu kiču?

„Man rodos, kad yra kelios auditorijos papuošalams: žmonės, kurie mėgsta greitąją madą, dažniau renkasi bižuterinius gaminius, nes jie lengvai prieinami finansiškai. Kiti vertina garsius prekių ženklus ir nešioja juvelyriką kaip statuso simbolį. Taip pat yra žmonių, kurie išreiškia save per autentišką, rankų darbo juvelyriką ir renkasi vienetinius dizainerių papuošalus“, – įžvalgomis apie lietuvių santykį su papuošalais dalijasi juvelyrikos dizainerė.

Juvelyrika, turinti prasmę

L. Galinytė savo juvelyrikos puslapyje rašo, kad paverčia žmonių prisiminimus papuošalu su istorija. „Sakyčiau, kad man įdomu ir svarbu prisiminimai ir istorijos. Kai užsakovai atsiunčia purvinus akmenėlius iš kelionių kituose pasaulio kampuose ir prašo juos paversti kasdien nešiojamu objektu, kuris primintų jų nuotykį. Arba kai po netekties man patiki žiupsnelį pelenų, kurie turi tapti jautriu prisiminimu. Arba kai atneša dviejų šeimų senelių papuošalus ir prašo juos sujungti į vestuvinius žiedus jaunos šeimos naujai istorijai. Manau, kad tokia juvelyrika turi prasmę. Ne tik vizualinį efektą, bet ir pokalbio pradžią“, – įsitikinusi pašnekovė.

„Pastebėjau, kad žmones prakalbina mano darbai. Pasidalijusi papuošalo nuotrauka sulaukiu asmeninių istorijų ir naujų užsakymų. Priimu tai kaip didžiausią komplimentą“, – džiaugiasi L. Galinytė.

Pagrindinis iššūkis kūryboje – nestandartiniai akmenys

Kiekvienas darbas nestokoja iššūkių. Juvelyrikos kūrimas – ne išimtis. „Daugiausia kuriu vienetinius užsakymus. Tad didžiąją laiko dalį darbas ir įkvepia, bet būna dienų, kai pavargstu nuo kasdienio iššūkio, nes su kiekvienu nauju nestandartiniu akmeniu rezultatas yra nenuspėjamas. Kartais pagalvoju, kaip būtų lengva „kepti“ serijinius papuošalus ir neišradinėti dviračio kiekvieną kartą atėjus į studiją“, – darbo vargus ir džiaugsmus atskleidžia pašnekovė.

Papuošalai norintiesiems įamžinti prisiminimus

Paprašyta įsivaizduoti, kokią moterį, vyrą, pagaliau žmogų, asmenybę įsivaizduoja nešiojančius savo kurtus papuošalus, pašnekovė tikina, kad įsivaizduoja keliautoją: „Tai žmogus, kuris neturi galimybės apsikrauti bereikalingais daiktais, bet turi daugybę istorijų, akimirkų, prisiminimų, kuriuos nori įamžinti.“

Vengia dirbti su neetiškai gautais brangakmeniais

„Man patinka žinoti, iš kur yra medžiagos, su kuriomis dirbu, patinka pačiai jas surasti ar naudoti klientų atsineštus objektus. Tikiu, kad tai yra autentiška ir savita, o natūralūs akmenys mane žavi savo unikalumu ir vienetiškumu. Jie atrodo net nesulyginami su geometriškai idealiais, mašinomis apdirbtais brangakmeniais. Kita vertus, brangakmenių kilmė ir istorijos dažnai būna neetiškos, todėl aš vengiu tokios kūrybos. Dėl šios priežasties stengiuosi dirbti su perdirbtu auksu ir sidabru“, – kodėl savo kūryboje nesivaiko madų bei blizgančių deimantų, atskleidžia juvelyrikos dizainerė.

Ateities tiksluose – juvelyrikos studija ir parduotuvė

„Nors šiuo metu papuošalų užsakymai vyksta internetinėje erdvėje, ateityje norėčiau turėti savo reprezentatyvią studiją su fizine parduotuve, kur būtų dar daugiau asmeninio kontakto su pirkėjais“, – apie ateities tikslus kalba pašnekovė.

Linki nebijoti pradėti

Jauniesiems kūrėjams ir verslininkams, turintiems daug idėjų, bet nedrįstantiems jų įgyvendinti, pašnekovė linki nebijoti pradėti. „Manau, kad veiklos – kaip kalnai, atrodo neįveikiami, kol žiūri iš toli. O kuo labiau artėji, tuo daugiau kelių atrandi norėdamas pasiekti tikslą“, – teigia L. Galinytė.
 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai