KAVINĖS SĖKMĘ LĖMĖ GERA VIETA (#)

Eglė Kijauskienė prieš 6 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 3 min. 4 s.
Agnė Butautaitė. Asmeninio albumo nuotr.
Svarbiausia užduotis, kurią sau iškėlė kavinės „Kavos dėžutė“ šeimininkai, buvo išsirinkti patrauklią vietą. Jos ieškota įvairiuose Lietuvos miestuose, tačiau tinkamiausios pasirodė patalpos Panevėžio centre. Nei pradžioje, nei praėjus porai metų klientų šiuose kavos namuose nemažėja, nes juose ne tik geriama kava.
 
Radviliškio rajone, Pakalnučių kaime, užaugusi Agnė Butautaitė (30) pasakoja, kad svajonė turėti savo kavinę gimė dirbant užsienyje. Šią mintį palaikė ir jos vyras, vokietis Christophas Pfeilstueckeris (44). Pora susitiko dirbdama „Accor“ grupės viešbutyje Londone. „Aš dirbau registratūroje, Christophas pradėjo eiti generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas. Atidaryti savo kavinę buvo bendra mūsų svajonė. Abu nusprendėme, kad esame pavargę nuo darbo didelėms įmonėms. Be to, laukėme šeimos pagausėjimo. Buvome nutarę vaikų neauginti Jungtinėje Karalystėje, norėjome grįžti arčiau šeimų. Kadangi mano vyro gimtajame mieste Liuksemburge už susitaupytą biudžetą nebūtume galėję pradėti verslo, sprendimas grįžti į Lietuvą tiesiog pasirodė logiškiausias“, – pasakoja „Kavos dėžutės“ šeimininkė.
 
Svarbiausia – gera vieta

Gyvendama Glazge kavą dievinanti pora turėjo ritualą laisvadieniais rytus pradėti nuo kavos puodelio netoli namų esančioje kavinėje „Tinder Box“ (liet. „Medinė dėžutė“). Todėl ir savo kavinę pavadino panašiai – „Kavos dėžutė“. Pašnekovė sako, kad vyro artimieji palaikė jų verslo idėją, o Lietuvoje nemažai jos pažįstamų manė, kad tai gali būti per daug rizikinga. „Net ir atsidarę, dar kurį laiką girdėdavome komentarų, kad verslui žlugus reikės ieškotis darbo ir bus sunku prisitaikyti lietuviškoje darbo rinkoje“, – atskleidžia ji.
 
Girdėdama tokias pesimistines prognozes, pora nusprendė negailėti laiko ir jėgų rinkdamasi kavinės vietą. Jos verslininkai ieškojo ir Šiauliuose, ir Klaipėdoje, ir Kaune. Panevėžį jie pasirinko todėl, kad čia rado patalpas pačiame miesto centre. „Dėl šios labai geros vietos jau pirmą dieną sulaukėme nemažai klientų – be jokios reklamos apie atidarymą. Žiniai sklindant iš lūpų į lūpas, su mumis susiekė vietinės ir nacionalinės spaudos atstovai, dalį klientūros pritraukiame remdami įvairius Panevėžio renginius“, – sako A. Butautaitė.
 
Įvairių renginių ir veiklų rėmimas yra vienintelis reklamos būdas, kuriuo naudojasi „Kavos dėžutės“ savininkai. Jie remia bent du renginius per mėnesį. „2017 m. net gavome „Metų jaunimo rėmėjo“ apdovanojimą Panevėžyje. Rėmėme pikniką „Ištaškom Panevėžį“, įvairiausius protmūšius, debatus, Policijos dieną Panevėžyje, karjeros dienas ir t. t. Kitokių reklamos būdų net nebandėme“, – prisipažįsta verslininkė.
 
Nenuobodus darbas

Paklausta, kuo įdomus jos kavinės verslas, A. Butautaitė teigia, kad jis leidžia nuolatos susipažinti su naujais žmonėmis, išbandyti save įvairiuose vaidmenyse. Mat, turint nedidelį verslą, porai tenka atlikti įvairias pareigas. „Labai džiaugiuosi, kad su vyru puikiai jomis dalinamės. Prieš atsidarant teko pabūti dizaineriais, rinkos tyrimų atlikėjais, vairuotojais, dažytojais, baldų surinkėjais. Mes esame baristai, vadybininkai, žmogiškųjų išteklių specialistai, strategijos kūrėjai ir vystytojai, komandos vadovai ir rinkodaros specialistai“, – vardija pašnekovė.
 
Ne tik kavą geria
„Labai skatiname pačius panevėžiečius burtis į bendruomenes pagal juos vienijančius pomėgius.“
A. Butautaitė
Jos nuomone, „Kavos dėžutės“ verslas nuo panašių kavinių Panevėžyje skiriasi erdvės dydžiu (160 kv. m per du aukštus), siūlomų kavos pupelių pasirinkimu (13 rūšių), papildomos veiklos gausa (stalo žaidimai, knygų klubas ir kt.), o visa kavinė įrengta ne kavinės, bet namų stiliumi. „Pas mus visada galima skaityti knygas ar žaisti žaidimus, o kas antrą šeštadienį organizuojame Knygų klubo susitikimus, kur prie kavos puodelio aptariame iš anksto perskaitytą knygą. Penktadienio vakarai skirti stalo žaidimams, tuo metu pas mus kviečiami visi stalo žaidimų mėgėjai. Yra žmogus, kuris pasirūpina, kad visi lankytojai būtų įtraukti, visos taisyklės paaiškintos. Labai skatiname pačius panevėžiečius burtis į bendruomenes pagal juos vienijančius pomėgius. Mes joms galime padėti su patalpomis ir informacijos sklaida. Po savo stogu jau esame priėmę floristikos studiją, prancūzų kalbos užsiėmimus, protmūšius“, – apie plačią kavinės veiklą pasakoja jos šeimininkė.
 
Nestandartinį poros požiūrį į verslą atskleidžia ir tai, kad visi „Kavos dėžutės“ kavos tirščiai iškeliauja pas ūkininką tręšti laukų. Kavinės savininkai orientuojasi į vietinę produkciją, ekologiją: prekiauja Panevėžio rajone ekologiškai augintomis arbatžolėmis, dirba su dviem šviežius skanėstus tiekiančiomis Panevėžio kepyklėlėmis. Be to, jau ieško rankų darbo ledų, kuriuos anksčiau siūlė lankytojams.
 
Norėtų mažesnio PVM tarifo

A. Butautaitė teigia sulaukusi labai daug pagalbos iš visų Lietuvos valstybinių įstaigų. Kadangi ilgai negyveno Lietuvoje, jai buvo gana sunku susiorientuoti leidimų išdavimo procesuose. Vienintelis sunkumas pasijuto jau verslui prasidėjus, nes, pašnekovės nuomone, Lietuvos mokesčių sistema nėra itin palanki aptarnavimo srities verslui. Pavyzdžiui, viešbučiai turi lengvatinį PVM tarifą, o kavinių versle toks tarifas tikrai padėtų plėtoti verslą, ypač naujų darbo vietų kūrimą. Pirmaisiais metais „Kavos dėžutė“ samdė darbuotojus naudodamasi Darbo biržos subsidijomis. Šiuo metu kavinė turi ilgiau dirbančią ir susiformavusią komandą. Dėl verslo specifikos ir samdomų darbuotojų (baristų) amžiaus (moksleiviai ir studentai) jų kaita vyksta daugmaž kas metus. „Mėgstame samdyti žmones be patirties, tai leidžia apmokyti juos pagal mūsų iš tarptautinių įmonių atsivežtus aptarnavimo standartus“, – atskleidžia moteris.
 
Verslui užteko santaupų

Investicijų atskleisti pora nenori, tačiau tikina, kad užteko užsienyje uždirbtų ir sutaupytų pinigų, todėl neėmė jokių paskolų. Verslas būtų jau atsipirkęs, bet jie nuolatos investuoja į aplinkos ir produktų tobulinimą, atnaujinimą. „Mūsų patalpos yra išsidėsčiusios per du aukštus, antrąjį aukštą visiškai įrengti pavyko tik praėjus dviem mėnesiams po atidarymo, reinvestuojant gaunamas pajamas. Vėliau, atsižvelgę į klientų pageidavimus, pakabinome televizorių įvairioms prezentacijoms ir peržiūroms. Atsinaujinti geriausia tuomet, kai esi savo aukščiausiame taške, tad antrų metų pabaigoje pakeitėme dalį baldų, atnaujinome apšvietimą. Keitėme įrangą bare, įsigijome nuostabius rankomis dažytus puodelius. Kitoms kavinėms puodeliai gal nėra didelė investicija, bet „Kavos dėžutei“ reikia tiek puodelių, kad jų užtektų vienu metu kavinėje sėdint apie 80 žmonių“, – apie nesibaigiančias investicijas kalba ji.
 
Dar užsienyje svajodami apie savo kavinę, lietuvė ir vokietis juokavo, kad greičiausiai jų svajonė virs realybe tik išėjus į pensiją. Ką daryti pradedantiesiems verslininkams, kad, kaip ir „Kavos dėžutės“ savininkams, nereikėtų laukti pensijos? „Atlikti namų darbus: pasiskaičiuoti galimybes, sąnaudas, išlaidas, atlikti pakankamai daug rinkos tyrimų. Turėti produktą, kuris skirtųsi nuo kitų produktų aplinkui, vertinti klientus ir darbuotojus“, – pataria „Kavos dėžutės“ šeimininkai.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai