SUKURTUS PIEŠINIUS PERKĖLĖ ANT DRABUŽIŲ (#)

Urtė Kasparavičiūtė prieš 2 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 3 min. 20 s.
Karolina Alejūnienė. Martyno Juro nuotr.
„Darbe radusi laisvesnę minutę, visuomet ką nors piešdavau. Manau, kad neretai tie lengvi paišinėjimai vėliau būna prisimenami ir sėkmingai pritaikomi. Taip buvo ir šį kartą – buvau mačiusi kiškio nuotrauką su įspūdingai didelėmis ausimis. Juodame fone iš kelių linijų nupiešusi minimalistinį alyvinės spalvos kiškį, pagalvojau, kad šis žaismingai bei netikėtai atrodytų vegetarų ar veganų restoranėlio logotipe. Kiškiai ir triušiai gali būti ramūs, jų niekas ten nevalgys. Nupiešiau jam dobiliuką, kurį jis kramsnoja, ir užrašą „Ramus triušis“. Visa tai buvo žaidimas, kuris pakeldavo nuotaiką. Po kurio laiko prisiminiau šį eskizą su triušiu ir pamaniau, kad tai geriausias pavadinimas mano veiklai. Tiesa, pats piešinys pasikeitė, tačiau pavadinimas išliko. „Ramus triušis“ skamba žaismingai, netikėtai, šiek tiek humoristiškai. Visa tai būtų galima pasakyti ir apie mane“, – pasakoja projekto „Ramus triušis“ įkūrėja, šiaulietė Karolina Alejūnienė (28).

„Pats triušis simbolizuoja piešinius gyvūnijos tematika, nes esu gyvūnams neabejinga. Be to, tai atspindi idėją, kad mes turėtume daugiau draugauti, o ne kovoti vieni su kitais, nebūti plėšrūnais, o parodyti daugiau švelnumo ir taikumo. Man norisi kurti ir dalytis su kitais tuo, kas džiugina, stebina bei suteikia jaukumo“, – už projekto pavadinimo slypinčią idėją atskleidžia pašnekovė.

Imtis naujos veiklos paskatino pusseserė ir vyras

„Turbūt tai klasikinis atvejis, kai žmonės pradeda kurti būdami nepatenkinti esama situacija. Mano atveju tai buvo samdomas darbas, į kurį eidavau su dideliu entuziazmu – dirbau dizainere vienoje spaustuvėje. Iš pradžių buvo daug kūrybinės veiklos, teko piešti iliustracijas įvairiems leidiniams ir projektams. Jaučiausi puikiai – reikalinga, save realizuojanti. Tačiau bėgant laikui entuziazmas ėmė sparčiai blėsti – keitėsi darbų pobūdis, įsisuko rutina. Juokaudavau, kad gyvenu kaip Haroldas Ramis filme „Švilpiko diena“. Visa tai kėlė vis didesnį erzulį, nepasitenkinimo jausmą ir egzistencinius klausimus. Dairiausi kitų darbų, tačiau gana pasyviai. Vėl darbintis dizainere ar maketuotoja nebuvo didelės prasmės – nenorėjau vėl patirti jausmo, kai aštuonių valandų darbas prie kompiuterio sukelia apatiją ir atima visą energiją. Vieną vakarą pusseserė atsiuntė keletą nuorodų su įvairiais menininkų darbais ir netikėtai paklausė, kodėl to pati nedarau. Juk puikiai galėčiau! Tuomet ir pradėjo kaltis pirmieji „Ramaus triušio“ daigai. Po šio paskatinimo buvo daug ieškojimų, įvairių idėjų – giliai širdyje visada norėjau, kad tai neapsiribotų tik pomėgiu. Artimo žmogaus palaikymas ir padrąsinimas nepaskęsti darbo biure rutinoje buvo labai laiku ir vietoje – už tai esu dėkinga. Kitas man ypač svarbus asmuo ir įkvėpimo šaltinis – mano vyras, tapytojas Benas, kuris sunkiai dirbęs susikūrė sau darbo vietą. Jis savo rodomu pavyzdžiu netiesiogiai skatino mane imtis veiksmų ir siekti daryti tai, kas artimiausia mano širdžiai“, – kaip sukūrė projektą „Ramus triušis“, pasakoja moteris.

Kūryboje svarbiausias piešinys

„Piešinys šiuo atveju yra lyg ašis, dėmesio centras. Man norisi jį kuo gražiau ir tinkamiau pateikti. Čia labai svarbi dermė: profesionaliai atliktas piešinys, bendras vaizdas ant drabužio, kokybiški tekstilei skirti dažai ar spauda, audinys ir pats džemperio modelis“, – apie tai, kas svarbiausia puošiant drabužius, atskleidžia „Ramaus triušio“ įkūrėja.

Piešimo metodikos: nuo teptuko iki spaudos

Pašnekovės teiraujamės, kuo skiriasi piešimas ant drabužių nuo spaudos? Ir ar tokius piešinius galima skalbti skalbyklėje? „Piešimas rankomis tiesiai ant drabužio nuo spaudos stipriai skiriasi gamybos ir technikos aspektu. Pirmuoju atveju dažais ir teptuku tapau norimą piešinį tiesiai ant drabužio ar kito tekstilės gaminio lygiai taip pat, kaip tapytojai tapo ant drobės“, – apie piešimą teptuku ant drabužių pasakoja pašnekovė.

„Pasirinkusi spaudos metodą, piešiu piešinį ranka ant popieriaus, jį skaitmeninu ir vėliau darbas atspausdinamas ant drabužio. Tai autorinis piešinys, kurį galima tiražuoti ir pasiūlyti platesnei auditorijai. Taip ant popieriaus sukurtas piešinys apsigyvena ne tik ant drabužio, bet tampa ir paveikslu. Kalbant apie techninius niuansus, atspaustas piešinys būna preciziškesnis, jame išlieka tikslios smulkios detalės, ką sunku padaryti teptuku ant audinio. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, matau didesnes šios technikos ir kūrybos galimybes“, – teigia projekto „Ramus triušis“ įkūrėja.

Pasak pašnekovės, drabužių su spauda bei pieštų ranka priežiūra mažai kuo skiriasi. „Ir su spauda, ir pieštų ranka drabužių priežiūra yra panaši. Drabužius galima skalbti skalbimo mašinoje, tiesa, reikia atsiminti, kad rankomis dekoruoti drabužiai yra jautresni aukštai temperatūrai ir intensyviai gręžimo programai. Juos geriausia skalbti vėsiame vandenyje rankiniu ar vilnos režimu.“

Nuo piešimo ant prijuosčių iki kambario sienų

Projekto „Ramus triušis“ įkūrėja piešia praktiškai ant visko – nuo prijuosčių iki rankinukų. Smalsu sužinoti, koks gi buvo pats neįprasčiausias objektas, kurį teko papuošti piešiniais. „Galiu paminėti keletą, kurie man įsiminė ir dėl kurių tikrai džiaugiuosi. Teko piešti akriliniais dažais ant sienų vaiko kambaryje ir tai buvo labai smagus kelių dienų darbas! Taip pat 2018 m. iliustravau Annos Sewell knygą „Juodasis Gražuolis“ – tai pasakojimas apie žirgą, tad teko piešti daugybę arklių ir kitų gyvūnų. Šiam darbui prireikė nemažai pastangų, bet, neabejotinai, tai buvo fantastiška patirtis“, – įdomiausius darbus išskiria pašnekovė.

Didžiausias iššūkis – išmanyti skirtingas sritis vienu metu

Kurdami kiekvieną verslą, susiduriame ne tik su džiaugsmais, bet ir su vargais. Sunkiausias vargas „Ramaus triušio“ kūrėjai – buhalterija. „Kaip ir daugeliui kuriančių žmonių, sudėtingiausia yra buhalterinė dalis. Man labiausiai norisi kurti, piešti, ieškoti naujų idėjų ir eksperimentuoti. Taip pat nėra lengva būti keliais asmenimis viename: vadovu, lyderiu, menininku, administratoriumi ir netgi vadybininku. Kita vertus, „Ramus triušis“ labai augina mane kaip asmenybę“, – pasakoja kūrėja.

Ateities planuose – nauji autoriniai piešiniai

Ramaus triušio“ ateities planai – augti, tvirtėti ir plėstis, atrasti naujų kūrybos ir realizavimo galimybių. Vieną kartą pagavau save galvojančią, kad „Ramus triušis“ jau yra neatsiejama mano dalis. Paprastai keliuosi ir guluosi su mintimis apie „triušį“. Nors kartais to galvojimo būna ir per daug, bet kitaip pradžioje, ko gero, ir nebūna“, – teigia K. Alejūnienė.

„Norėdama judėti pirmyn, pasiūlyti įvairesnių džemperių, nusprendžiau siūti drabužius. Kadangi pati siūti nemoku, šią žiemą leidausi į siuvėjų paieškas. Šiuo metu kaip tik gaminami pirmieji „Ramaus triušio“ trikotažiniai bliuzonai, palaidinės, kuriuos galima vilkėti ir darbe, ir laisvalaikiu“, – apie pirmąją drabužių kolekciją pasakoja pašnekovė.

„Dar artimiausiuose planuose – drabužių siuvimas ir spauda. Taip pat noriu pateikti ir naujo stiliaus piešinių. Dar pasvajoju, kad ateityje labai norėčiau savo klientams pasiūlyti ir patalynės užvalkalų su savo kurtais autoriniais piešiniais“, – ateities planais ir svajonėmis dalijasi moteris.

Kūryboje motyvuoja jauni kūrėjai ir jų patirtis

„Kartais labai sunku išdrįsti žengti pirmą žingsnį – galbūt dėl patirties ir žinių stokos, nepasitikėjimo savimi, finansinių dalykų, tačiau tai yra išsprendžiama. Mane labai motyvuoja išgirstos kitų jaunų kūrėjų istorijos. Tuomet sužinau, kad ne man vienai viskas ne taip lengvai iš pirmo karto ėjosi, kad ir kiti susiduria su nežinia. Dažnam iš mūsų reikia padrąsinimo, tad noriu paskatinti visus kūrybingus jaunus žmonės imtis to, prie ko linksta jų širdys, daryti tai, ką šie sugeba geriausiai. Taip pat nenustoti ieškoti ir daug dirbti, nes niekada nežinai, kokių nuostabių dalykų galima sukurti bei atrasti!“ – linki projekto „Ramus triušis“ įkūrėja K. Alejūnienė.
 

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai