RADUSIOS SĖKMĖS FORMULĘ, RAJONO MIESTELĮ PAVERTĖ TRAUKOS CENTRU (#)

Arneta Matuzevičiūtė prieš 3 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 7 s.
Vilija Petkūnienė ir Gitana Zaviežienė Asmeninio albumo nuotr.
Kol Panevėžio miestas ir rajonas diskutuoja, kaip į šį kraštą pritraukti daugiau turistų, savo sėkmės formulę sėkmingai Naujamiestyje pritaikiusios moterys pasitinka svečius ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių. Aplankę Krekenavos regioninį parką, ten esantį apžvalgos bokštą, riedėdami Pakruojo dvaro link, ekskursantai nepraleidžia progos stabtelėti ir papietauti pagal viduramžių papročius. Vilija Petkūnienė su Gitana Zaviežiene prieš metus pristatė edukacinę programą „Lietuviškas skonis su smalsumo pagardais ir emocijos padažu“, kuri sulaukė nepaprasto susidomėjimo.

„Per metus sulaukėme daugiau nei 50-ies lankytojų grupių. Mažiau nei 15-os žmonių į edukaciją nepriimame. Rengiame ir išvažiuojamąsias edukacijas, bendradarbiaujame su Aukštaitijos siaurojo geležinkelio administracija... Nenoriu apgauti, tiksliai neskaičiavau, bet apie senąją lietuvių virtuvę nuotaikingą programą išgirdo daugiau nei 1 200 žmonių“, – pasakoja V. Petkūnienė.

Idėjos užuomazgos – knygoje

Edukacinė programa „Lietuviškas skonis su smalsumo pagardais ir emocijos padažu“ – tai kulinarinė kelionė po XIV–XVI a., skanaujant tai, ką valgė ir gėrė Lietuvos didikai, bajorai, miestiečiai ir valstiečiai.
Vilija pasakoja, kad idėja sukurti edukacinę programą apie to laiko nacionalinę virtuvę, jos formavimąsi, valgymo kultūrą kilo tada, kai į rankas pateko Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekano prof. dr. Rimvydo Laužiko knyga „Lietuvos istorinė virtuvė“.

„Pamačiau jos aprašą ir supratau, kad man šitos knygos reikia. Panevėžio knygyne buvo likęs vos vienas egzempliorius, jį įsigyti skubėjau tą pačią dieną. Ją perskaičiau vienu prisėdimu, – prisimena V. Petkūnienė. – Skaitydama antrą kartą, jau žymėjausi idėjas, mintis, su kuriomis ir atėjau pas G. Zaviežienę. Taip prasidėjo mūsų bendradarbiavimas.“

V. Petkūnienė jau 15 metų dirba su renginiais, juos organizuoja, yra renginių organizavimo įmonės „Švenčių kalvė“ direktorė, edukacines programas veda Panevėžio pokylių namuose „Vasaris“. G. Zaviežienė drauge su vyru jau beveik du dešimtmečius puoselėja kavinės „Sodybėlė“ veiklą Naujamiestyje, Panevėžio rajone: priima švenčių, pokylių užsakymus, pati sukasi virtuvėje.

„Kai Vilija atėjo su edukacinės programos idėja, ilgai nedvejojau. Neilgai trukus ėmėme ieškoti stalo įrankių, lėkščių, dubenėlių, staltiesių, pradėjome diskutuoti, koks turėtų būti programos meniu“, – prisimena G. Zaviežienė.

Kurdamos naują verslą, moterys jokios piniginės paramos neieškojo, viską parengė iš savų santaupų ir padedami geranoriškų žmonių. Rado, kas keturšakėms šakutėms du vidurinius dantukus išpjaus, nes viduramžiais šakutės tik du juos turėjo, kas lininių staltiesių parūpins, nes anksčiau žmonės taukuotas rankas ne į servetėles, bet į staltiesę valydavo, kas viduramžių metą menančius drabužius pasiūs...

Tad greitai knygoje perskaitytos idėjos atgijo ir tapo atvykusiųjų mėgstama programa. Šiuo metu „Švenčių kalvė“ edukacinę programą įgyvendina keturiese: Gitana, Vilija ir jų abiejų vyrai.

„Mes ir savo vyrams viduramžiškus drabužius pasiuvome, – šypsosi Vilija. – Jie geriausi pagalbininkai, kai reikia priimti dideles žmonių grupes. O jų čia, „Sodybėlėje“, gali būti ir per 60.“

Edukacinės programos evoliucija

Programoje „Lietuviškas skonis su smalsumo pagardais ir emocijos padažu“ pristatoma ne tik istorinė virtuvė, bet ir XIV–XVI a. etiketas, pasakojamos linksmos istorijos, žaidžiami viduramžių stalo žaidimai, įteikiamos dovanos.

„Dėl to ir pavadinimas programos toks – pristatome ir skonį, t. y. valgius, papasakojame gardžių istorijų, sužadinančių klausytojų smalsumą, ir dar įtraukiame edukacijos dalyvius pažaisti, nevaržyti savo emocijų, – pasakoja Vilija. – Kol Gitana sukasi virtuvėje ir ruošia viduramžiškus patiekalus – ropes, lazankes, duonos sriubą, autentišką grietinę ir kt. – aš bendrauju su svečiais. Praskleidžiu viduramžių paslapties šydą, papasakoju, kokių nuopelnų Bona Sforca turi lietuviškai virtuvei, kaip bajorai prie stalų elgdavosi... Leidžiu ir edukacijos dalyviams į staltiesę rankas nusivalyti, duonos gabaliuką ant grindų numesti. Ir labai dažnai sulaukiu pačiai sau netikėtų klausimų.“

Anot V. Petkūnienės, neatsakyti klausimai jos neapleidžia ir skatina skaityti daugiau, domėtis giliau ir gausinti žinias apie viduramžių virtuvę. Per metus moterims pačioms programa nepabodo, tik dar labiau žadina smalsumą ir verčia turtinti jau esamą edukacinę programą. Taip maisto ruošimo ir istorijų pasakojimo paslaugas papildė viduramžių dainos bei šokių programa.

„Kol kas susitvarkome keturiese, komandos narių skaičiaus didinti neketiname. Planuojame laiką, tad ištaikome minutę ir paatostogauti“, – pripažįsta G. Zaviežienė.

„Galvojame tik apie naujos edukacijos temą. Jau pradėjome rinkti informaciją, kalbinti vietos senolius, kad mums pagelbėtų paruošti programą apie karaimų papročius. Kodėl ši tema? Greitai visi galės išgirsti, pamatyti ir net paragauti“, – paslaptingai užsimena V. Petkūnienė.


blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai