SUKŪRĖ BALDUS SKATINANČIUS JUDĖJIMĄ BIURE (#)

Ieva Kniukštienė prieš mėnesį Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 52 s.

Ieva Zigmantaitė Asmeninio albumo nuotr.

Po pirmo prisilietimo prie baldų gamybos prieš trejetą metų Ieva Zigmantaitė nutarė leistis į nestandartinių baldų ir interjero detalių kūrimo kelionę ir įkūrė prekių ženklą „Igmant“.

Dirbdama baldų gamybos srityje, pašnekovė sakosi supratusi, kokie kartais neracionalūs yra baldų gamintojų, o ir pirkėjų sprendimai. Nors įmonė, kurioje dirbo anksčiau, orientuojasi į ergonomiškus bei funkcionalius ir patvarius baldus, I. Zigmantaitė turėjo galimybę plačiau pamatyti rinką ir suvokti, kad tokių gamintojų išties mažuma.

„Mačiau, kiek daug nuostabių ir kokybiškų baldų yra sukurta ir kiek mažai iš jų naudojama, nes vis dėl to žmonės renkasi pigius, standartinius baldus iš ne itin kokybiškų medžiagų, kurie gaminami masėms. Panaudoja juos metus, kitus ir išmeta, perka naujus. Vėl abejotinos kokybės, vėl tokius, kurie neturi išliekamosios vertės ir vėl po metų kitų išmeta. Čia atsiranda baisus dalykas – vartotojiškumas“, – pastebi pašnekovė.

Be to, anot jos, tai lemia ir daugybę kitų problemų, kurios kaip užburtame rate nuolat atsikartoja. „Kalbama ne vien apie patį baldą, kad jis didelis ir dažnai neperdirbamas, nes iš pigių medžiagų pagaminti baldai dažnai būna suklijuoti, laminuoti, o to jau neatskirsi, neišrinksi ir nepaskirstysi dalimis, bet kalbama ir apie viską, ko reikia tam baldui pagaminti: nuo pigios darbo jėgos, elektros, vandens, šilumos, cheminių medžiagų iki pakuotės, kuri tiesiog išmetama. Ir čia slypi didelis pigių baldų blogis, ne jie patys, bet tai, kas lieka po jų. Atraižos, pakuotės, oro tarša. Ir jei jie perkami, išmetami, vėl perkami, tai kiek visko iškeliauja į aplinką? Gal tuomet verčiau pirkti vieną kartą, bet ilgam?“ – svarsto I. Zigmantaitė.

Būtina edukacija

Pašnekovė pastebi, kad nors rinka ir nėra pripildyta ergonomiškų, funkcionalių ar įdomesnių baldų sprendimų, net įsigiję tokius žmonės ne visada išnaudoja jų galimybes.

„Net nusipirkę gerus baldus, vartotojai tiesiog neišnaudoja jų funkcijų, nes nežino, nėra įpratę arba nesupranta kodėl. Čia kalbu apie ergonomiškas kėdes, „sėsk-stok“ stalus. Biurų darbuotojai tiesiog jų nereguliuoja, sėdi kaip ant parko suoliuko. O tai nėra gerai jiems, jų stuburui, pečiams ir, žinoma, mintims. Nes ne tik sėdėsena sukrinta, bet ir mąstymo greitis mažėja, atsiranda sveikatos problemų. Kiek žmonių skundžiasi nugaros skausmais, gelbėjimosi ratu aplink juosmenį, kad darbe nuobodu sėdėti aštuonias valandas?“ – sako pašnekovė.

Įžvelgusi šias problemas, I. Zigmantaitė nutarė kurti kokybiškus, judėjimą skatinančius baldus biurų darbuotojams. „Kilo idėja kurti tokius baldus, kurie savaime paskatintų biuro darbuotojus judėti, nes jiems būtų įdomu, smagu, tiesiog norėtųsi. Nes darbuotojų produktyvumas kyla ne tuomet, kai jie arba sėdi, arba stovi, bet kaip tai daro ir kai yra dinamiški, dažnai juda, keliauja biure. Labai sunku kiekvienam darbuotojui papasakoti, kodėl jis tai turi daryti, nes reikia nemažai aiškinti, tačiau jei baldai savaime kviečia tai daryti, yra lengviau. Žinoma, mūsų noras yra ir apie tai daug kalbėti, šviesti darbuotojus bei darbdavius šia tema, didinti jų sąmoningumą“, – pasakoja ji.

„Labiausiai motyvuoja žinojimas, kad gali būti kitaip, žmonių požiūrio pokytis." I. Zigmantaitė

Siekia patvarumo

Svarstydama apie vartotojiškumo problemą, „Igmant“ kūrėja suprato, kad kuriama produkcija privalo turėti išliekamąją vertę. Visgi čia ir buvo susidurta su pirmaisiais verslo sunkumais.

„Idėja buvo gana aiški – turi būti smagu, įdomu, kažkas nestandartiško ir turinčio išliekamąją vertę. Baldai kuriami taip, kad, norint juos utilizuoti, galima išrinkti dalimis ir jas atskirai perdirbti, nes tai skirtingos medžiagos ir perdirbamos atskirai. Tiesa, jei galime pristatyti baldą be pakuotės klientui, tai tą ir darome. Šioje vietoje kiek baisu, kad liksime nesuprasti, bet noras išvengti papildomų atliekų stipresnis. Sunkiausia buvo rasti medžiagas, kurios atitiktų norus, t. y. būtų nekenkiančios aplinkai, ir kaip įgyvendinti visą projektą, kaip pagaminti, kad viskas būtų patikima, kai nėra suklijuota į vieną daiktą, kaip padaryti, kad būtų išrenkama po to. Nes lengva viską suklijuoti superklijais, tik kaip tokį daiktą paskui perdirbti? Tai čia esame dėkingi gamybiniams partneriams, jie daug padėjo. Kai kuriems net atsirado toks žmogiškas ryšys, kai, susitikus apžiūrėti baldo prototipo, pirmiausia norisi apsikabinti“, – džiaugiasi I. Zigmantaitė.

Visi komponentai kuriami Lietuvoje. Skirtingų komponentų gamyba išsibarsčiusi skirtingose mūsų šalies vietovėse, tačiau dalis žaliavų, pavyzdžiui, audiniai, atkeliauja iš Skandinavijos. Paklausta, kodėl pasirinktas toks sprendimas, I. Zigmantaitė neslepia – tai ne tik kokybės, bet ir bendravimo bei pasitikėjimo partneriais klausimas, taip pat noras parodyti, kad Lietuvoje galima pagaminti puikių dalykų.

Motyvacija – visuomenės pokytis

Kol kas „Igmant“ gamina tik sūpynes, tačiau planuose jau turi naujų projektų. Kaip pati kūrėja sako, trūksta tik papildomų rankų jiems įgyvendinti. Anot jos, didžiausias variklis su tokiais projektais judėti pirmyn yra suvokimas, kad žmonių požiūris į vartojimo idėjas ilgainiui ims keistis.

„Labiausiai motyvuoja žinojimas, kad gali būti kitaip, žmonių požiūrio pokytis. Čia grįžtame prie tų didelių dviejų dalykų: vartotojiškumo mažinimo ir darbo aplinkos pokyčio. Skatiname, kad žmonės rinktųsi mažiau, bet kokybiškiau. Čia ne tik apie baldus, bet ir drabužius, maistą – viską, nes visko išmetama labai daug. Pagaliau ir pinigų, nes ta pati suma gali būti įkūnijama keliuose vidutiniuose arba viename kokybiškame daikte. Be to, norime parodyti, kad darbe žmogus gali jaustis geriau, veikti produktyviau“, – teigia pašnekovė.

Žinokite, kas jūs

I. Zigmantaitė pastebi, kad tokiai nišinei prekei Lietuvos rinka yra kiek mažoka, tad neslepia planų plėstis užsienyje. Anot jos, susidomėjimo sulaukta jau dabar, tačiau baldų gamybos srityje dėti lygybės ženklą tarp susidomėjimo ir pardavimų būtų netikslinga, mat tai prekė, kuriai reikia daugiau apmąstymo ir įsitraukimo. Visgi kitiems pradedantiesiems pašnekovė siunčia svarbią žinutę – visada tikėkite savimi, savo idėjomis bei žinokite, kas esate ir kuo norite būti.

„Linkiu turėti aiškų identitetą verslo prasme: kas esate ir kuo norite būti, ką darote ir kodėl darote. Ir neleiskite išmušti jūsų iš vėžių, neieškokite idėjinių, vertybinių kompromisų, eikite savo keliu ir būkite tikri. Patarimų klausyti reikia ir būtina, bet nesileiskite nustumiami nuo savo kelio. Prarasite labai daug laiko, nes jei norite sėkmės ir pasitenkinimo, vis tiek reikės į jį grįžti. Tik kol jūs klaidžiosite ieškodami kompromisų, tuo tiesiu keliu kažkas kitas jau gali nuvažiuoti. Ir nebijokite klausti, prašyti pagalbos, klysti. Nustebsite, kiek skirtingų žmonių sutiksite, vieni juoksis iš jūsų ir mėtys purvu, kiti plos“, – atskleidžia I. Zigmantaitė.