NARATYVINIUS ŽAIDIMUS PAVERTĖ VAIKŲ UGDYMO PRIEMONE (#)

Ieva Kniukštienė prieš 3 savaites Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 17 s.
G. Sujetaitė-Volungevičienė Asmeninio albumo nuotr.
Iš Marijampolės kilusi Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė (30) jau nuo rudens Kaune atvers nuosavo privataus vaikų darželio „Istorijų namai“ duris. Čia, pasitelkdama ilgus metus kauptas žinias ir atliktus tyrimus, moteris drauge su komanda pirmieji visoje Lietuvoje vaikus ugdys naratyvinio žaidimo metodika.

Paremta tyrimais

Naratyvinis žaidimas – tai metodika, kai vaikai įtraukiami į vaizduote paremtus žaidimus. Jų metu vaikai su kartu žaidžiančiu ir specialių žinių turinčiu pedagogu kuria bendrą siužetą. Istorija tampa puikiu tarpininku perteikiant vaikams gyvenimo reiškinius ir jų prasmes. Kitaip nei įprastas žaidimas, naratyvinis turi aiškius bruožus, kurie ir padeda ugdymo kelionėje.

„Apie ugdymą per žaidimą sužinojau magistro studijose Oksforde. Mokydamasi atlikau praktiką viename ankstyvojo ugdymo centre, kuriame man didelį įspūdį paliko pedagogų profesionalus atsipalaidavimas ir vaikų laisvė žaisti, konstruoti savo istorijas žaidžiant. Atlikusi tyrimą nustačiau, kad žaisdami vaikai puikiai išvysto savireguliacijos gebėjimus, daugybę aukštesniųjų proto funkcijų ir komunikacijos gebėjimus“, – sako pašnekovė.

Kiek vėliau, grįžusi į Lietuvą, G. Sujetaitė-Volungevičienė susitiko su lietuvių mokslininkų grupe, kurie taip pat tyrinėjo žaidimų įtaką bendriesiems gebėjimams. „Tuomet pradėjau aiškiau matyti viziją, ką dar galima su vaikais veikti žaidime. Kartu su tyrėjais išgryninome ir aprašėme žaidimo metodą – naratyvinį žaidimą. Sudėjusi visą savo darbo su vaikais patirtį, emocinio intelekto ugdymo praktiką ir naratyvą, sukūriau „Istorijų namų“ ugdymo programą“, – pasakoja darželio įkūrėja.

Prireikė septynerių metų

Vaikų ugdymas, anot pašnekovės, itin atsakinga sritis, todėl norint kurti savo verslą, skirtą vaikų ugdymui, labai svarbu sukaupti atitinkamą žinių bagažą ir turėti aiškią viziją. Dar iki nuosavo verslo kūrimo moteris dirbo vaikų ankstyvojo ugdymo psichologe, Žaidimo tyrimų laboratorijos tyrėja ir mokėsi edukologijos krypties doktorantūros studijose. Be šių veiklų, dar augino dukrą, o prieš tris mėnesius gimė ir antroji, tad vaikų ugdymą bei auklėjimą moteris pažįsta ne tik iš darbinės praktikos ir sukauptų žinių, bet ir iš asmeninės patirties.

„Septynerius metus brandinau visą filosofinę liniją. Oksforde mokiausi 2012 m., kur ir kilo pirmosios mintys. Tiek, kiek turime dabar, pavyko padaryti per beveik dvejus metus intensyvaus darbo: ir patalpų paieškos, ir jų pritaikymo, personalo atrankos ir paruošimo. Ugdymo filosofijos rengimo, kūrimo ir pritaikymo laiko net neskaičiuoju“, – šypteli pašnekovė.

Pirmieji Lietuvoje

Rugsėjį duris atversiantis darželis „Istorijų namai“ yra pirmasis mūsų šalyje, kurio ugdymo programa visiškai paremta naratyvinio žaidimo principais, o žaidimo metodika laikoma pamatine ugdymo ašimi.

„Siūlome išskirtinai pagal vaiką ir jo raidą subalansuotą ugdymą. Remiamės psichologų ir edukologų naujausia moksline ir praktine patirtimi, kuri puoselėja vadinamuosius lanksčiuosius gebėjimus (angl. soft skills), t. y. smalsumą, vaizduotę, motyvaciją, komunikabilumą, bendradarbiavimą, problemų sprendimą ir empatiją. Ikimokykliniame amžiuje šie gebėjimai yra laikomi prioritetu, nes bręsta vaiko charakteris, jis pradeda kurti savo kultūrą žaidime ir šioje veikloje geriausiai lavina save pats. Profesionalūs pedagogai turi pasirūpinti, kad jo žaidimai pasiektų aukščiausią kūrybingumo lygį“, – pasakoja G. Sujetaitė-Volungevičienė.

„Pastebime, kad kuo toliau, tuo labiau tėvai sąmoningėja ir vaiko ugdymas jiems nebeapsiriboja vien gera fizine vaiko priežiūra.“ G. Sujetaitė-Volungevičienė.


Susidomėjimo sulaukia daug

Pradėjusi visuomenei skelbti žinią apie naujo darželio veiklą, G. Sujetaitė-Volungevičienė pripažįsta sulaukusi daug dėmesio iš aplinkinių, o ypač ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų. Visgi daugiausia dėmesio ir klausimų pašnekovė sako gaunanti iš valstybinių darželių sistema nusivylusių tėvų.

„Labiausiai jaučiame susidomėjimą tų tėvų, kurie yra nusivylę valstybiniu darželiu arba sąmoningai ieško tokios ugdymo filosofijos, kuria remiantis vaikas būtų ugdomas jam priimtiniausiu būdu. Pastebime, kad kuo toliau, tuo labiau tėvai sąmoningėja ir vaiko ugdymas jiems nebeapsiriboja vien gera fizine vaiko priežiūra. Norint stipriai pasiruošti mokyklai, vien akademinių žinių nebeužtenka. Žinoma, tai diktuoja ir darbo rinka – mūsų vaikams reikės itin stipriai išvystytos vaizduotės, kūrybiškumo, laiko planavimo, sprendimų priėmimų gebėjimų – ir tai mes galime išugdyti per naratyvinius žaidimus“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, greta visų organizacinių procesų, šiame versle ypač svarbu dirbti atiduodant besąlygišką meilę. „Begalinė meilė ir atsidavimas vaikams, noras tobulėti kiekvieną dieną – tai yra svarbiausia mūsų versle. Labai svarbu rasti tinkamą personalą – auklėtojus, kurie daugiausia laiko praleidžia su vaikais. Esame ugdymo įstaiga, todėl ugdymas vienareikšmiškai užima svarbiausią mūsų veiklos dalį. Ir šioje srityje keliame sau aukščiausius tikslus – neapsiribojame vien tik fizine vaikų priežiūra, nors jai skiriame taip pat daug dėmesio“, – atskleidžia G. Sujetaitė-Volungevičienė.

Visiems startuojantiems panašioje srityje pašnekovė linki visų pirma suprasti, kokio prasmingo darbo imasi: „Vaikų ugdymas – labai atsakinga sritis. Todėl tai turėtų daryti tik profesionalai – ir tie, kurie kuria ugdymo filosofiją, ir tie, kurie daugiausia laiko leidžia su vaikais.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai