„VELOKLINIKĄ“ KURIA VISI: DARBUOTOJAI, KLIENTAI, DRAUGAI (#)

Loreta Lileikienė prieš 2 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 5 s.
„Velokliniką“ kuria visi: darbuotojai, klientai, draugai Asmeninio albumo nuotr.
Iš Utenos kilęs Arnoldas Valiauga (27), sostinėje prieš trejus metus kartu su kolega įsigijęs dviračių serviso verslą „Velokliniką“, prisimena, kad pačioje pradžioje teko išklausyti daug atkalbinėjimų, dar ir dabar jų yra, nes: „Vis tik tai yra sezoninis darbas, žiemą būna sunku, nes nėra darbo, o sezono metu dirbame ir po 12–14 valandų.“

Verslą tenka sunkiai uždirbti

Pasak pašnekovo, pagrindinės klaidos, kurių reikia išmokti, – kad atsidaręs verslą netampi verslininku su didele pinigine ir prabangia mašina. „Tai reikia sunkiai uždirbti ir tas neateina per metus, net ne per dvejus ar trejus... O pradžioje taip galvojau, – šypsodamasis sako jis. – Ir skaičiai, apskaita, analizės nėra tik didelių įmonių reikalai. Trečius darbo metus labai pradėjau gilintis į praėjusių metų skaičius, aiškintis, kas lemia tokias pajamas, tokias išlaidas... Verslo pradžioje skaičiai nebuvo mano draugai. Visas verslo strategavimas, skaičiai... Su jais sunku susidraugauti, kai neturi jokių žinių apie tai. Dabar labai daug mokausi viso to.“

Kartu su savo verslo partneriu A. Valiauga šiuo metu jau yra investavę maždaug 50 tūkst. eurų ir tikisi, kad įdėti pinigai turėtų pradėti atsipirkti nuo kitų metų, nes skaičiai rodo, kad „Veloklinika“ auga.


„Man labai patinka tai, ką darau. Mėgstu žmonėms pasakoti, rodyti tai, ką pats bandau, ką darau, patarti jiems.“
A. Valiauga


Siekė tapti dviračių sporto profesionalu

Dviračių serviso įkūrėjas A. Valiauga – pats susijęs su dviračių sportu. Kol mokėsi Utenos „Saulės“ gimnazijoje, daug sportavo ir stengėsi daug savo laiko investuoti į dviračių sportą, tačiau mokyklą baigė patenkinamais pažymiais, ne pačiais blogiausiais, – pasakoja vaikinas. Baigęs gimnaziją jis išvyko į Belgiją sportuoti, niekur nestojo studijuoti, nes norėjo tapti profesionalu. „Tačiau nepavyko man to pasiekti, – neišsipildžiusius tikslus pripažįsta pašnekovas. – Stojau į Klaipėdos kolegiją studijuoti sporto ir pramogų vadybos. Bet po poros mėnesių pradėjau dirbti ir mokytis, o to nepavyko suderinti. Tuomet nusprendžiau, kad reikia eiti mokytis neakivaizdžiai, perstojau į Klaipėdos universitetą – kūno kultūros ir sporto pedagogikos neakivaizdinį kursą. Ten trejus metus pasimokiau, tačiau, kai pradėjome dirbti „Veloklinikoje“, nebeliko laiko mokslams, sezono metu negalėdavau važiuoti į sesijas dėl darbo apkrovos. Teko mesti mokslus.“

Trokšta tęsti mokslus, nes tai naudinga

Nuosavame versle besisukantis A. Valiauga sako, kad labai nori mokytis ir tikisi, kad kai tik galės sau tai leisti, vėl eis. „Nes žinios, kurias įgijau per trejus mokslo metus, labai naudingos versle, gyvenime ir sporte. Tad norėčiau dar praplėsti jas“, – tikina jis.

Paklaustas apie savo pirmąjį savarankišką darbą, vaikinas prisimena, kaip būdamas devyniolikos dirbo pas dėdę statybose: „Devyniolikmetį paėmė į statybas ir paskyrė būti atsakingą už brigados darbus. Nieko nemokėdamas, nesuvokdamas, dirbau ten ir mokiausi. Nešiojau kibirus, valiau dulkes, nes rimtesnių darbų dar negalėjau dirbti, kartu prižiūrėdavau brigadą. Tačiau buvo sunku, kai vyresni statybininkai visiškai nekreipdavo į mane dėmesio.“ Paskui jam teko padirbėti meistru parduotuvėje, kol vieną vakarą, mindamas dviratį treniruotėje, griuvo, susilaužė raktikaulį ir išsinarino petį.

Trauma privertė pagalvoti

Mėnesį negalėdamas dirbti, nes visus meistro darbus dirbo rankomis, A. Valiauga sako pradėjęs daug galvoti apie tai, kad taip negerai, reikia siekti, kad pajamos būtų uždirbamos ne vien savo rankų darbu. „Turėjau daug laisvo laiko, lankiau draugus, bendravau. Kol dviračių komandos draugas pasiūlė pirkti „Velokliniką“ – dviračių servisą. Aš bijojau, neturėjau pinigų. Šalia buvęs draugas (mano dabartinis partneris) pasiūlė: „Aš duosiu pinigų, o tu daryk. Taip ir pradėjome“, – apie palankiai susiklosčiusias aplinkybes pradėti nuosavą verslą pasakoja dviračių serviso įkūrėjas.

Jis džiaugiasi, kad verslas įdomus dėl bendravimo su žmonėmis, klientais. „Man labai patinka tai, ką darau. Mėgstu žmonėms pasakoti, rodyti tai, ką pats bandau, ką darau, patarti jiems. O mūsų klientai yra bendruomenė, su kuria mes ir dirbame, ir leidžiame laisvalaikį bei laiką darbo dienomis, kartu generuojame idėjas“, – savo veikla patenkintas A. Valiauga.

Auga kartu su klientais

„Tai ir yra įdomiausia, kad užaugome visi kartu. Ir, kaip sakau, ne aš, ne partneris kuria „Velokliniką“, o mes visi kartu: darbuotojai, klientai, draugai. Mes stengiamės investuoti laiką į žinias, bandome gilintis į naujienas. Dirbame socialiniuose tinkluose su bendruomene, skelbiame ne tuščią informaciją, o įdomią. Sunkiausia šiame versle žiemą, kai neturime darbo ir pajamų“, – dviračių serviso niuansus atskleidžia jo savininkas.

Pradedantiesiems savo verslą ar projektą dviračių serviso „Veloklinika“ savininkas A. Valiauga linki: „Nebijokite rizikuoti, nebijokite bandyti, tačiau kontroliuokite viską, nes kai paleidžiate kontrolę, sunku ją susigrąžinti.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai