PRADĖTI VERSLĄ ĮKVĖPĖ NETIKĖTAI ATRASTA SIUVIMO MAŠINA (#)

Urtė Kasparavičiūtė prieš mėnesį Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 25 s.
Monika Tamulionytė. Asmeninio albumo nuotr.
„Nuo mažens esu rankinių ir krepšių mėgėja – mama pasakojo, kaip iš tetų tempdavau krepšius namo. Pamenu, ir ji pati vėliau man nupirko mažą, žalią rankinę paslapčia nuo tėčio“, – apie vaikystėje pamėgtus krepšius, kurie vėliau tapo verslu, pasakoja projekto „Moneo Design“ įkūrėja Monika Tamulionytė (25).

Iš Mažeikių – į Bulgariją

„Nors augau ir baigiau mokyklą Mažeikiuose, su šeima nuo mažens daug keliavome. Manau, kad būtent mama man įdiegė į kraują keliavimo, pažinimo džiaugsmą. Iki dešimtos klasės norėjau studijuoti mediciną, bet tikrai nedėjau daug pastangų į mokslus. Dailės pamoka buvo mėgstamiausia, o visus kitus dalykus svajojau kuo greičiau pabaigti. Viskas pasikeitė vienuoliktoje klasėje, kai su viena mergaite iš kitos klasės nusprendėme važiuoti į Bulgariją – ji norėjo būti virtuvės šefe, o man taip pat patiko gaminti. Tačiau tėvai po vieną mūsų neišleido, tad susikooperavome ir išlėkėme drauge“, – kaip atsidūrė Bulgarijoje, atskleidžia pašnekovė.

Gyventi svetur pasirinko dėl meilės

„Pirmuosius studijų metus gyvenau Dobričiaus miestelyje Bulgarijoje. Ten mokiausi kulinarijos pagrindų, o Gente Belgijoje atlikau praktiką viešbučio restorane. Antruosius metus praleidau Kroatijoje, Korčulos saloje, ten dirbau daugiau nei pusę metų. Pirmąjį pusmetį gyvendama Bulgarijoje įsimylėjau dėmesingą, skaniai valgyti gaminantį vaikiną, kuris vėliau gavo gerą darbą televizijos projekte „Master Chef“, o šiuo metu dirba televizijos laidoje „Hell’s Kitchen“. Dėl vaikino darbų taip ir nebeišvykome kažkur toliau, pasilikome čia“, – apie tai, kaip liko Bulgarijoje, pasakoja M. Tamulionytė.

Darbas veganų restorane išmokė tvaraus gyvenimo būdo

„Baigusi studijas pradėjau dirbti garsiausiame veganų restorane Bulgarijoje. Išmokau ten to, ko kulinarijos studijose net negirdėjau. Tai buvo smagūs kūrybiniai ir visiškai kitokie beveik treji metai šiame restorane, kurie išvystė mano supratingumą apie tvarų gyvenimo būdą, sveiką gyvenseną, maistą be gyvūninės kilmės produktų, tortus be cukraus. Manau, kad jeigu ateityje vėl dirbsiu virtuvėje, gaminsiu tik vegetarišką ar veganišką maistą. Tikiu, kad tai yra mano supergalia“, – įsitikinusi pašnekovė.

Ieškodama darbo internete netikėtai atrado siuvimo mašiną

„Mintis apie siuvimą sukosi galvoje jau seniai, tik niekaip nebuvo laiko to pradėti. Aktyviai dirbant veganų restorane Sofijoje, laiko hobiams visai nebuvo. Vėliau nusprendžiau išeiti iš restorano, o kito darbo paieškos užtruko. Kadangi esu Bulgarijoje, čia šeimos ir draugų ratas labai mažas, tad atsirado daug laisvo laiko ir pradėjau mąstyti, ką dabar daryti. Įlindusi į darbo skelbimų portalus, netyčia pamačiau parduodamą nebrangią siuvimo mašiną. Nors tada siūti nemokėjau, nusprendžiau ją įsigyti. Po kelių dienų siuvimo mašina atkeliavo į mano namus, tačiau paprasta nebuvo. Teko gerokai paplušėti, kol paruošiau ją darbui, išmokau siūti“, – tikina pašnekovė.

Sulaukė didelio šeimos palaikymo

„Tuomet idėja buvo tokia, kad noriu ką nors sau pasisiūti, nes turiu laisvo laiko. Atradusi keletą paprastesnių darbelių, mėginau juos atkartoti. Taip pasiuvau pirmąsias kosmetines, kurios dabar guli artimųjų namuose. Vėliau pradėjau dėti savo darbų nuotraukas į „Facebook“, „Instagram“ puslapius ir sulaukiau didelio šeimos bei draugų palaikymo“, – prisimena M. Tamulionytė.

Verslą pradėjo merginų grupėje

„Siuvau tol, kol pavyko taip, kaip noriu. Teko pasiūti kalną kosmetinių, kurios buvo netobulos, bet pagamintos su meile. Bulgarijoje yra populiarios merginų grupės socialiniuose tinkluose, kur keičiamasi arba parduodami nebenešiojami drabužiai. Ten už simbolinę kainą pardaviau visas savo kosmetines. Tuomet prasidėjo rimtesni užsakymai, nes ne visoms jų užteko“, – apie verslo pradžią kalba pašnekovė.

Kurdama daugiausia dėmesio skiria kokybei

Krepšių ir kosmetinių siuvimo procese M. Tamulionytei svarbiausia užtikrinti kokybę: „Nesinori, kad tai būtų produktas, kuris vos parduotas keliautų į šiukšlyną. Kiekvienai savo klientei, „Moneo“ krepšių šeimos narei, sakau, kad jei kas nors nutrūko, būtinai rašykite man. Visas bėdas sutvarkysiu, susiūsiu, priklijuosiu. Šiuo metu savo kūriniams naudoju stipresnę medvilnę, kad ji džiugintų kur kas ilgiau ir klientės galėtų su jomis nešti tiek, kiek pakelia.“

Klientės nekantriai laukia krepšių

„Džiaugiuosi, kad mano klientės su nekantrumu laukia užsakytų krepšių. Mėgstamiausia darbo dalis man – susitikti su jomis gyvai ir perduoti užsakytą krepšį. Klientės negaili komplimentų, siunčia nuotraukas, net jų vyrai iš parduotuvių keliauja su „Moneo“ krepšiais, kurie vasarą puikiai praverčia ir prie jūros“, – apie tai, kaip pasiūtus krepšius vertina klientės, pasakoja kūrėja.

Tikisi projektą paversti pagrindine veikla

„Dieną dirbu skambučių centre, o vakarais ir savaitgaliais siuvu krepšius, galvoju, kaip juos patobulinti, kad jie būtų patogesni, patrauklesni. Nors nebaigiau dizaino studijų, kiekvieną dieną mokausi ir tobulėju, daug skaitau. Ateityje tikiuosi, kad „Moneo Design“ projektas bus pagrindinė mano veikla“, – apie ateities tikslus kalba M. Tamulionytė.

Gyvenimas per trumpas, kad nepamėgintume

Projektas „Moneo Design“ – vis dar tik mano hobis. Manau, kad visuomet, kai baisu, bet norisi kažką daryti, kurti, svarbu tai daryti apgalvotai. Dirbkite tol, kol subrandinsite savo idėją, tai darykite atsidavę 100 procentų. Asmeninė patirtis byloja, kad jaunas žmogus yra nekantrus, nori visko iš karto, tačiau tam reikia laiko. Kiekvienas naujas verslas užtrunka apie dvejus metus sunkaus darbo, kol suburiama auditorija, pradedamas nešti pelnas. Linkiu nebijoti pradėti, nes tik pradėjus pasidaro lengviau. Baimę, kad gali nepasisekti, reikia mesti į šalį. Gyvenimas per trumpas, kad nepamėgintume“, – tikina „Moneo Design“ įkūrėja.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai