...

"Nuo svajonių darbo naftos bendrovėje iki šeimos verslo"

Verslas

2012.07.10

Autorius: Gintaras Gimžauskas

Temos: , .

"Nuo svajonių darbo naftos bendrovėje iki šeimos verslo"

Rytis ir Rasa Godelaičiai Gintaro Gimžausko nuotr.

Išgirdus pavadinimą „Marmaluzi“ mano mintyse iškyla tyrele išsiterliojusio kūdikio vaizdelis. Pasirodo, kad tokią asociacija šis prekių ženklas kelia ne vienam. Tai sužinojau apsilankęs bendrovės „Kaniu“ biure Užupyje, kur susitikau su bendrovės steigėjais bei žaismingojo prekių ženklo kūrėjais bei šeima – 29-erių Ryčiu ir 32-ejų Rasa Godelaičiais.

Paklausus, kodėl jie ryžosi gaminti maistą kūdikiams, verslininkai papasakojo, jog idėją apie šią nišą pamėtėjo giminaičiai, kurie vis sakydavo, kaip yra sunku rasti sveiko ir kokybiško maisto mažosioms atžaloms. Tokia problema buvo ypač opi keliauti mėgstančioms šeimoms. O faktas, kad tuo metu Lietuvoje nebuvo nė vieno vietinio tokios produkcijos gamintojo, Rytį ir Rasą dar labiau pastūmėjo sukurti „Marmaluzi“.

„Rytis, galima sakyti, niekada nedirbo samdomo darbo. Tiesa, kažkada seniai jis yra išbandęs save tokioje pozicijoje, bet jam tai pasirodė nepriimtina, tad mano vyras yra jau patyręs verslininkas. Tuo tarpu aš atvirkščiai – niekada negalvojau, kad imsiuosi verslo. Nuo paauglystės svajojau apie teisininkės darbą didelėje naftos bendrovėje. Su laiku šis siekis virto realybe: baigiau tarptautinės teisės bakalauro ir magistro studijas dabartiniame M. Romerio universitete ir sunkiai dirbdama karjeros laiptais užkopiau į išsvajotas aukštumas – 1,5 metų dirbau naftos bendrovėje Rumunijoje“, – pasakojo Rasa.

Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, taip siektas tikslas neatnešė vien tik gero. Rasos teigimu, dirbti didelėje tarptautinėje bendrovėje užsienyje buvo itin sunku. Ypač dėl milžiniško darbų krūvio, kuris išsunkdavo visas fizines jėgas. Nenuostabu, kad jauna moteris buvo apleidusi asmeninio gyvenimo frontą. Ir nors darbo sąlygos užsienio kompanijoje buvo geros, tačiau namų ir šeimos ilgesys bei nuovargis paskatino padaryti pertrauką. Taip Rasa vėl atsidūrė Lietuvoje.

Grįžusi ji nepuolė ieškoti darbo – nutarė atsikvėpti. Atsigauti jai turėjo padėti ir draugų padovanotas haskių veislės šuniukas. Ir jis padėjo. Gal net daugiau nei Rasa tikėjosi – vedžiodama savo augintinį ji susitiko su Ryčiu, kuris taip pat turėjo tokios pat veislės šunį. Žingsnis po žingsnio – pažintis virto gražia draugyste, o po 1,5 metų ir šeima.

„Idėja gaminti maistelį kūdikiams galima sakyti augo kartu su mumis. Tuomet, kai po vestuvių keliavome po Italiją, turėjome viską išskyrus pavadinimą. Jis buvo didelis iššūkis. Bet nejučia važiuodami automobiliu Italijos keliais sugalvojome gražų sąskambį „Marmaluzi“. Jis mums pasirodė priimtinas, nes gali būti lengvai ištariamas daugeliu kalbų. Be to, jis iš esmės nereiškia nieko, o tuo pačiu ir viską, kas kiekvienam šauna į galvą. Pavyzdžiui, kai kurie mūsų klientai sako „Marmalūzė“, – pasakojo Rytis, kuris Vilniaus universitete yra baigęs Ekonomikos, o Žemės ūkio akademijoje Taikomosios ekologijos studijas.

Anot verslininkų, pradėjus šį verslą teko eiti dar nepramintais takais. Lietuvoje nebuvo panašių produktų gamintojų, todėl ir įstatymų bazė toje srityje buvo vargana. Teko daug laiko sugaišti derinant įvairius formalumus. Visgi jie „Marmaluzi“ kūrėjams nebuvo baisūs. Pasak pašnekovų, į šį procesą buvo žiūrima kaip į abipusiai naudingą bendradarbiavimą.

Nors formalumai buvo daug pastangų reikalaujanti kliūtis, tačiau pačių produktų kūrimas buvo dar sudėtingesnis ir trunkantis palyginti ilgai. Verslininkų tvirtinimu, vieno produkto kūrimas trunka 2 mėnesius. Prie visų jų prisideda patyrę medikai: vaikų gastroentereologas ir gydytojas onkologas Prof. Liutauras Labanauskas bei vaikų gastroeneterologė ir dietologė Dr. Rūta Rokaitė. Jie ir keli kiti konsultantai nustato kokios maistelyje turėtų būti sudedamosios medžiagos ir kokios turi būti jų normos. Po recepto kūrimo vyksta receptūros technologinio proceso išdirbimas, po to testavimas, kuriame aktyviai dalyvauja visos Rasos bei Ryčio giminės ir jose esantys mažyliai.

„Šiuo metu siūlome įsigyti 16 skirtingų produktų – vaisines tyreles, grūdines košes, mėsines ir daržovines košes, sultis bei kompotą. Visus juos išbandėme patys. O jau kuris laikas mums padeda ir mūsų sūnelis. Skyrėme daug dėmesio tokioms detalėms kaip maistelio konsistencija, spalva, kvapas ir kt. Beveik visus produktus, kurių reikia gamybai, įsigyjame iš lietuvos ūkių. Gamyboje nenaudojame jokių maisto priedų, galinčių prailginti produkto galiojimo terminą. Būtent todėl mūsų produktų galiojimo laikas yra gerokai trumpesnis, nei daugelio konkurentų“, – aiškino Rasa.

Šiuo metu „Marmaluzi“ sėkmingai skinasi kelia į pripažinimą bei populiarumą. Šių metų gegužę produktą gaminanti ir parduodanti bendrovė pasiekė pardavimo rekordą – 20 000 vienetų per mėnesį. Tikėtina, jog šis pasiekimas greitai nublanks prieš naujus rezultatus, juoba, kad verslininkai drąsiai žengia ne tik į Lietuvoje veikiančius prekybų centrus, bet ir užsienio rinkas. „Marmaluzi“ neseniai pasirodė keliose Estijos parduotuvėse, o greitu laiku pasieks ir ukrainiečius. Pastaroji rinka, pasak verslininkų, yra ypač patraukli.

„Toje šalyje žmonės išgyvena panašius laikus, kokie mūsų šalyje buvo aštuntame bei devintame dešimtmetyje, kai prekė iš Vakarų Europos atrodė pati geriausia, o vietiniai produktai nepelnytai buvo nuvertinti. Panašiai ukrainiečiai šiais laikais reaguoja į prekes iš Europos Sąjungos, o viena iš priimtiniausių jiems gamintojų – Lietuva. Tikimės, kad pavyks išnaudoti šią situaciją“, – džiaugėsi Rasa.

Pasiteiravus, kodėl buvo nutarta plėsti verslą, pašnekovė nedvejodama atsakė, jog tai lėmė dvi pagrindinės priežastys: noras sukurti stabilų ir didelį verslą, kuris suteiktų darbo vietą kiekvienam šeimos nariui pagal jo interesus ir poreikius bei noras uždirbti pinigų, be kurių plėtra negalima. Vien įmonės startas ir palyginti trumpas gyvavimas pareikalavo šimtų tūkstančių litų investicijų. Bene daugiausiai investuoti reikėjo į gamybos liniją Vilniuje, kurią prižiūri keturios darbuotojos.

Tiesa, Rasai ir Ryčiui pavyko išsiversti be banko pagalbos – pravertė asmeninės santaupos, nedidelės parduotuvėlės Užupyje pardavimas bei tėvų, kurie irgi verslininkai, parama.

„Būna visko ir džiaugsmo, ir sunkų akimirkų, bet vis kažkaip sukamės. Dirbame maždaug po 10 val. per parą. Supratę, kad visur suspėti bus sudėtinga, biurą ir namus įkūrėme gretimais. Tokiu būdu galime dėmesio skirti ir savo sūneliui, ir darbui. Matote, mes sau pasižadėjome, kad darbas nesutrukdys gyventi taip kaip norisi, todėl gana dažnai keliaujame.“, – aiškino Rasa.

Paklausta, ką galėtų patarti norintiems pradėti verslą, pašnekovė išskyrė keletą svarbiausių aspektų: „Būtinai įvertinkite savo kaip žmogaus asmenines savybes ir įsitikinkite ar pakankamai turite, pavyzdžiui, kantrybės, nuolankumo, užsispyrimo ar pasitikėjimo savimi. Be to, atsižvelkite į finansines galimybes ir padauginkite jas tris kartus, atkreipkite dėmesį į potencialias laiko sąnaudas. Galiausiai parašykite verslo arba tiesiog darbų planą, kuriame būtų aiškiai įvardinta, ką per artimiausius metus ir artimiausius tris metus pasieksite, koks bus darbų planas, kokių specialistų reikės, kiek viskas kainuos. Na, o bene svarbiausia – aiškus darbų pasiskirstymas. Mes jau pasimokėme iš savo klaidų, todėl skiriame daug dėmesio minėtiems dalykams.“

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.