APIE SVAJONES IR DUMBLĄ (#)

Karolina Kondratjevaitė prieš 6 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 24 s.
Biofizikos mokslų daktaras Martynas Žakevičius BZN start archyvo nuotr.
Su Vilniaus universiteto biofizikos mokslų daktaru Martynu Žakevičiumi (30 m.) susipažinau prieš daugiau nei pusę metų. Tą kartą susitikę prie kavos puodelio kalbėjomės apie Žakevičių šeimos verslą ir matavomės margaspalves peteliškes. Jau tą kartą M. Žakevičius puse lūpų užsiminė apie didelius ateities planus ir pažadėjo pranešti, kai „griovys bus peršoktas“. Kaip tarė, taip ir padarė, taigi pristatau sapropelio gavyba užsiimančios įmonės „EcoLotus“ direktoriaus ir vieno iš į kūrėjų istoriją.

Kas yra sapropelis?


„Įsivaizduokite stipriai užžėlusį ežerą, kuriame metai iš metų į dugną nusėda įvairios nuosėdos. Tos nuosėdos, slegiamos vandens, be deguonies, per tūkstančius metų pakeičia savo struktūrą ir pavirsta į naują medžiagą, kurios struktūra panaši į drebučius. Tie drebučiai ir yra sapropelis, – paaiškina M. Žakevičius. – Kartais, kai nėra laiko aiškinti, sakome, kad tai dumblas. Tada visiems būna aišku!“

„Visgi sapropelis išsiskiria savo savybėmis. Jis gali būti įvairių spalvų (nuo tamsiai violetinės iki pilkai žalios) ir sudėties. Todėl ir jo naudojimas labai įvairus – nuo purvo vonių iki pašarų, – pasakoja „EcoLotus“ direktorius. – Pats paprasčiausias būdas yra tręšti žemę, nes jį tam paruošti lengva, o sapropelio poveikis pastebimas ir po 5–10 metų. Remiantis kai kuriais moksliniais tyrimais, sapropelis gali padėti atgaivinti ar sukurti dirvožemį, todėl jis būtų labai pageidaujamas su dykumomis kovojančiose šalyse. Tai vis dėl unikalios jo sudėties ir struktūros.“

„Sapropelis yra viena iš Lietuvoje aptinkamų naudingųjų iškasenų. Todėl tiek jo gavybos procesas, tiek pasiruošimas gavybai yra reglamentuotas, – teigia pašnekovas. – Dumblo galima rasti kiekviename ežere, tačiau tik atlikus tyrimus galima nustatyti, kas slepiasi ežere ir kokios būtų perspektyvos. Ežero pasirinkimas yra labai svarbus žingsnis, todėl tenka nemažai pasivažinėti po Lietuvą ir išbraidyti daug ežerų, kol randi tai, ko nori. Išsirinkus ežerą lieka gauti leidimą.“

„Jeigu viskas atliekama teisingai, jo tikėtis galima per porą metų. Ir tada jau galima galvoti apie sapropelio išgavimą. Pagrindinis gavybos įrankis – žemsiurbė. Tai tokia nedidelė plaukianti platforma su specifiniu ir labai galingu siurbliu, kuris sugeba siurbti viską iš ežero dugno ir pumpuoti į krante paruoštus atitvarus ar rezervuarus. Ten sapropelis pradeda džiūti ir prasideda jo paruošimas pagal numatytą paskirtį“, – procesą trumpai apibūdina pašnekovas.

Nauda – abipusė

„Galiu patikinti, kad išgaunant sapropelį ežeras nepradingsta. Netgi atvirkščiai – atsigauna. Skaičiuojama, kad gerai išvalyto ežero laikrodis atsukamas keliais šimtais ar net tūkstančiais metų – tiek prailgėja ežero gyvenimas. Tiesa sakant, dumblo siurbimas – vienas iš efektyviausių būdų atgaivinti mirštantį ir užpelkėjusį ežerą“, – paaiškina M. Žakevičius.

„Lietuvoje tokiu būdu valyta bent keliolika ežerų, tačiau įvertinus, kad liko dar tūkstančiai uždumblėjusių, akivaizdu, kad bendra ežerų būklė blogėja ir jiems reikia pagalbos. Žinoma, svarbu skirti ežerus nuo pelkių, kurios suteikia prieglobstį įvairiems gyvūnams, tad ten žmogui kištis nereikia“, – sako pašnekovas.

„Valant ežerą didžiausia nauda – didėja gylis. Taip atsiranda daugiau vietos įvairesnei gyvūnijai ir vandens augalams, vandenyje padaugėja deguonies, atkuriami natūralūs apytakos procesai. Pavyzdžiui, mūsų pasirinktame ežere vidutinis gylis siekia tik 90 centimetrų, todėl akivaizdu, kad esant tokiam gyliui žuvys turi nedaug galimybių veistis“, – aiškina M. Žakevičius ir priduria, kad nors vykstant gavybai žuvų ramybė kuriam laikui sutrikdoma, darbus pabaigus sukuriama daug didesnė gyvenamoji buveinė.

Netradicinis pasirinkimas

Paklaustas, kas pastūmėjo imtis tokio verslo, M. Žakevičius konkretus: „Svajonės. Mums visada buvo svarbūs su ekologija susiję dalykai, todėl domėjomės viskuo – svarstėme ir gluosnių auginimą, ir šiaudų briketų ar šiaudinių namų statymą, atliekų perdirbimą, grybų ar sraigių auginimą. Taip aptikome sapropelį. Ši idėja pasirodė patraukli nuo pat pradžių, nes apima net kelis ekologinius aspektus: valai ežerus, skatini ekologinę žemdirbystę, sprendi dirvų nualinimo problemą.“

„Mums tai skambėjo egzotiškai ir naujoviškai, nes Lietuvoje, išskyrus pavienius bandymus, niekas sapropeliu rimtai neužsiėmė, o galimybės pasirodė išties plačios. Taip nieko nežinodami, gal šiek tiek naiviai, bet prisisvajojome ir užsikabinome, – šypsosi „EcoLotus“ direktorius ir priduria: – Dabar nė kiek nedvejojame dėl pasirinkimo, nes matome, kad mūsų verslo idėja stipri, o organinių produktų poreikis auga. Galime pasidžiaugti, kad sukaupėme daug specifinių žinių, kurių lengvai nenukopijuosi, per ES paramos fondus įsigijome naują gavybos įrangą ir toliau eksperimentuojame, investuojame į mokslinius tyrimus.

Šią vasarą ketiname pradėti gavybą, todėl aktyviai ieškome klientų ir partnerių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, pasakojame apie sapropelį ir jo poveikį. Taip pat tiriame tam tikrų aukštesnės pridėtinės vertės produktų iš sapropelio gamybos galimybes ir ieškome investuotojų plėtrai.“

Kas svarbiausia imantis tokio verslo?

„Turėti svajonę. O jeigu rimtai, reikia ir daug darbo įdėti, ir nemažų investicijų, ir dar daugiau žinių, bet niekada nebus taip, kad viską žinosi, todėl svarbu išdrįsti pabandyti, žinoti savo tikslą ir atkakliai jo siekti, – įsitikinęs M. Žakevičius. – Pradėję domėtis sapropeliu kaip apsėsti skaitėme visą prieinamą literatūrą, susitikome su beveik visais šioje srityje dirbančiais mokslininkais ir netgi ragavome tiesiai iš ežero ištraukto sapropelio. Skamba neįtikėtinai, bet jis tikrai valgomas. Kuo daugiau žinosi, tuo sėkmingiau priimsi sprendimus.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai