...

Vartotojų elgseną nuspėjančios technologijos leido sukurti išskirtinį verslą

Verslas

2015.09.30

Autorius: Loreta Lileikienė

Temos: .

Vartotojų elgseną nuspėjančios technologijos leido sukurti išskirtinį verslą

„Art-Cart“ įkūrėjos - Neringa Stoškutė ir Ana Čižauskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Turėdama šiuolaikinio meno žinių ir patirties, Ana Čižauskienė kartu su kolegėmis Virginija Vitkiene ir Neringa Stoškute prieš dvejus metus ėmėsi įgyvendinti kilusią idėją – sukurti virtualią meno galeriją. Tam prireikė ne tik 30 tūkst. eurų, bet ir atitinkamos patirties žiniatinklio technologijų ir dizaino srityje. O plėtojant verslą teko įveikti nemažai iššūkių.

Šiuolaikinio meno patirtis tapo verslo užuomazga

„Sukurta virtuali meno galerija Lietuvoje nėra vienintelė, tačiau nuo pradžių plėtojame šiek tiek kitokią kryptį nei kitos galerijos – su stipriu šiuolaikinio meno ir tarptautinės sklaidos akcentu. Virtualios prekybos meno kūriniais augimas yra pasaulinė tendencija, kurią narplioja meno rinkos metinės analizės ir įvairios studijos. Virtualioje erdvėje atsiranda tiek garsiausių aukcionų namų, tokių kaip „Christie’s“, „Sotheby’s“, tiek kitų stambių meno tarpininkų ir galerijų, tokių kaip „Saatchi“, virtualios versijos, meno kūrinių biržos. Nors meno rinkoje juntama virtualių galerijų atsiradimo keliama konkurencijos baimė, vis dėlto šie nauji kūrinių pirkimo įrankiai nepakeis tradicinių pirkimo metodų, gal tik juos papildys“, – teigia projekto „Art-Cart“ bendraautorė.

„Surinkti daug gabių žmonių į vieną vietą minčių lietaus sesijai – garantuota nauda projektui“

A. Čižauskienė

Kokia tuomet šių virtualių paslaugų nauda, išskirtinumas? „Virtualūs meno verslo modeliai, paremti technologijų inovacijomis, turi didelį potencialą vystyti meno ir finansų pramonę dėl pigesnių sandorių, didesnio skaidrumo. Virtualioms galerijoms nereikia nuomotis brangių patalpų, samdytis didelio personalo, o kainos yra viešai prieinamos bet kam, kas užklysta į tinklalapį. Be to, meno rinkos ekspertai teigia, kad virtualios platformos skatina naujų meno pirkėjų atsiradimą. Pavyzdžiui, 2014 m. užfiksuota, kad 22 proc. meno kūrinį internetu įsigijusių apklaustųjų, kurių amžius yra 30–40 m., tvirtina, kad niekada nėra įsigiję kūrinio įprastoje galerijoje. Meną internetu perkantys žmonės pastebi, kad internetas padeda įveikti geografines ribas – leidžia įsigyti objektus, kurių jie niekada negalėtų patys apžiūrėti įprastoje galerijoje. Taigi virtuali meno prekyba yra dinamiška ir sparčiai auganti rinka, kurios ypatybės tebėra bandomos ir matuojamos“, – idėjos esmę aiškina A. Čižauskienė.

Kuriant pavadinimą ieškota žodžių žaismo, užuominų į elektroninį projekto formatą. Lietuviška pavadinimo „Art-Cart“ versija, ko gero, būtų „Meno krepšelis“.

Reikia ne tik lėšų, bet ir patirties

Pradinis projekto biudžetas, su kuriuo bendražygės pradėjo programavimo, dizaino, menininkų registracijos, tekstų rengimo ir skelbimo, reklamos darbus, siekė maždaug 30 tūkst. eurų. „Prireikė didelių investicijų ir vėlesniais etapais, kai organizavome menininkų pristatymus mugėse“, – atskleidžia pašnekovė. Jos teigimu, įgyvendinant tokį projektą, reikia turėti nemažai patirties žiniatinklio technologijų ir dizaino srityje. „Jau paviešinę pirmąją tinklalapio versiją, susidūrėme su funkcionalumo spragomis. Nuo pirmosios versijos tinklalapis labai stipriai pasikeitė, nes siekėme nesudėtingo, nuspėjamo tinklalapio ir vartotojo paskyros valdymo. Už tai esu dėkinga menininkams ir kitiems pirmiesiems „Art-Cart“ vartotojams, kurie dalijosi savo komentarais, – sako A. Čižauskienė, kol kas nematuojanti projekto grąžos finansine nauda. – Mes žiūrime į tai, kaip jis padeda išvesti lietuvių kūrėjus į tarptautinę rinką ir didinti šiuolaikinių menininkų žinomumą, auginti meno vartotojų skaičių. Matome, kaip po mūsų tarptautinės sklaidos susidomėjimas projektu „Art-Cart“ auga ir jis jau duoda apčiuopiamą grąžą.“

Pašnekovės teigimu, pelnyti meno pirkėjų pasitikėjimą yra nelengvas darbas. Iš savo patirties ji žino, kad meno kolekcininkai dažniausiai puoselėja ilgalaikius ryšius su meno patarėjais, galerijomis ir kreipiasi į juos norėdami įsigyti naują kūrinį. Tad kuriant virtualią galeriją svarbu ne tik plačiai paskleisti žinią apie save, bet ir sukurti pasitikėjimo vertą ženklą.

Antras didelis iššūkis, pasak A. Čižauskienės, – pasiekti tarptautinę menininkų ir pirkėjų auditoriją. Informacijos srautas internete neišmatuojamas, tačiau vienas didžiausių projekto tikslų – šiuolaikinių menininkų žinomumo didinimas užsienyje. „Nuo pat pradžių visą tinklalapio turinį kūrėme trimis kalbomis. Nepretenduodami konkuruoti su Vakaruose pirmaujančiomis galerijomis ir jų elektroninėmis versijomis, daugiausia sklaidos atlikome Vidurio ir Šiaurės Europos šalyse“, – teigia projekto vadovė.

Mokėsi analizuodamos

Kurdamos projektą „Art-Cart“, autorės daug laiko skyrė pavyzdžių analizei, studijavo jau veikiančius panašius projektus, jų trūkumus ir pranašumus. Kūrėjų teigimu, viena įdomiausių kūrybinio etapo dalių – susitikimai su menininkais, menotyrininkais, Dailės akademijos atstovais, žiniatinklio programuotojais ir dizaineriais. Tai leido visiems susibūrus išsiaiškinti realius poreikius, galimybes ir vieniems iš kitų pasimokyti. „Surinkti daug gabių žmonių į vieną vietą minčių lietaus sesijai – garantuota nauda projektui“, – neabejoja jo autorė.

Vėliau prasidėjo paramos paieškos. Projektą „Art-Cart“ ne kartą parėmė Lietuvos kultūros taryba, taip pat Kauno miesto savivaldybė. Be rėmėjų įgyvendinti tokio masto projektą būtų be galo sunku.

A. Čižauskienės nuomone, vienas didžiausių projekto „Art-Cart“ pranašumų – kolegų ir bendraminčių palaikymas. Be patarimų ir ilgų pokalbių su bičiuliais, kolegomis, dėstytojais projektas nebūtų pajudėjęs taip toli. Todėl didžiausias jos linkėjimas visiems pradedantiesiems – likti smalsiems ir susikurti stiprią komandą bei palaikymą.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.