KAIP PARDUOTI KALBĄ IR UŽDIRBTI PRAGYVENIMUI? (#)

Dario Malinowski prieš 8 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 20 s.
“Nuo pat centro įkūrimo pradžios svajojau padaryti iš kalbininko tiesiog konsultantą, gerą draugą" (nuotr. Asta Kupčinskaitė-Ryklienė) Asmeninio albumo nuotr.
„Pradžioje buvo žodis“ – tai ne tik biblinė visa ko pradžia, bet ir žodžiai, kurie geriausiai apibūdina kalbininkės Astos Kupčinskaitės-Ryklienės verslo kelią. Kalba šios žavios, nuolat besišypsančios ukmergiškės, įveikus studijas pasilikusios Vilniuje, gyvenime reiškia daug. Tai ne tik asmeninio susižavėjimo, bet ir verslo objektas. „Mano veikla jungia visą mano mokslinę, pedagoginę ir vadybinę patirtį“, – priduria prieš dešimtmetį įkurto Kalbos ir komunikacijos centro steigėja, kuri pavertė žodį paklausia preke.

Lietuvių kalba humanitarinių mokslų daktarės A. Kupčinskaitės-Ryklienės gyvenime atsirado neatsitiktinai. Pasak tolimos Juozo Balčikonio, žymaus lietuvių kalbininko, giminaitės, lituanistikos studijos atrodė esąs geriausias ir naudingiausias sprendimas atgimimo laikotarpiu.

„Mūsų šeimoje į kalbininkus visą laiką buvo žiūrima su didžiausia pagarba. Nenuostabu, kad šis simpatijos kupinas požiūris kartu su tuomet valstybėje vykusiomis permainomis pastūmėjo lietuvių filologijos link“, – dalijasi prisiminimais dr. A. Kupčinskaitė-Ryklienė.

Filologijos mokslai, kuriuos Vilniaus universitete krimto būsima Kalbos ir komunikacijos centro steigėja, buvo tik pirmoji pakopa nuosavo verslo link. Dar studijuodama universitete, jauna, ambicinga kalbininkė įsidarbino Lietuvių kalbos institute, kur dirbo mokslinį darbą ir telefonu konsultavo piliečius lietuvių kalbos klausimais.

Būtent šis iš pažiūros nuobodus ne itin perspektyvus darbas, trukęs visą dešimtmetį, ir pastūmėjo Astą Kupčinskaitę-Ryklienę užsiimti nuosava veikla.
„Dirbdama Lietuvių kalbos institute, Vilniaus universitete, Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje pastebėjau, kad kalbos konsultacija yra be galo svarbus ir aktualus dalykas. Konsultacijos kreipdavosi įvairūs žmonės, verslininkai, įstaigų tarnautojai – visiems jiems rūpėjo, kad jų parašyti tekstai būtų ne tik taisyklingi, bet ir gražūs, derėtų prie progos, vietos, galu gale jį parašiusio žmogaus. Viso to suvokimas ir buvo atspirties taškas, kuris padėjo subrandinti nuosavo verslo viziją“, – pasakoja Kalbos ir komunikacijos centro įkūrėja.

Centras, pradėjęs veiklą 2002-aisiais, užimė nišą tarp vertimų biurų, reklamos bei ryšių su visuomene agentūrų ir greitai pelnė klientų simpatijas bei pasitikėjimą.

Tai, pasak A. Kupčinskaitės-Ryklienės, lėmė ne tik neįkainojama patirtis, įgyta dirbant Lietuvos kalbos institute, bet ir visuomenėje susiformavusio kalbininko stereotipo paneigimas. „Nuo pat centro įkūrimo pradžios svajojau padaryti iš kalbininko tiesiog konsultantą, gerą draugą. Žmogų, kuris neverčia klientų šventai laikytis galiojančių kalbos normų ir taisyklių, bet konsultuoja, padeda nepažeidžiant taisyklingos kalbos reikalavimų surasti geriausią, tinkamiausią variantą“, – dėsto pašnekovė.

Šiuo metu Kalbos ir komunikacijos centras teikia kūrybines reklamos ir rinkodaros, tekstų kūrimo, redagavimo ir audito, kalbos konsultacijų ir vertimo paslaugas. Tarp sėkmingai veikiančios įmonės klientų – ne tik stambios Lietuvos prekybos ir viešojo maitinimo įmonės, spaustuvės, leidyklos, bet ir reklamos, ryšių su visuomene agentūros. Nors centras nesiskundžia užsakovų stygiumi, A. Kupčinskaitė-Ryklienė teigia iki šiol įdėmiai skaitanti visus pašto dėžutėje randamus reklaminius lankstinukus ir taip ieškanti naujų klientų.

„Mūsų kalbos konsultacija nuolat kuriama. Tai nėra kartą sukurtas sėkmingas produktas, kuris metų metus gali nesikeisti. Džiaugiuosi, kad per visą centro veiklos laiką mums pasisekė išlaikyti ne tik profesinę etiką, bet ir aukštą aptarnavimo lygį. Be to, parodėme, kad kalbinė kompetencija taip pat gali tapti vertinga preke“, – sako Kalbos ir komunikacijos centro įkūrėjo ir priduria, kad visų laimėjimų nebūtų be atsidavusių savo darbui darbuotojų ir Storio, geranoriškai nusiteikusio maišyto bokserio. Keturkojis klientų numylėtinis laikomas centro simboliu.

Dešimt Kalbos ir komunikacijos centro veiklos metų buvo paženklinti ne vien stambiais projektais ir juos vainikuojančiomis pergalėmis.

Kaip ir bet kuriame versle, būta visko: ir klaidų, ir nesėkmių. Tačiau, pasak A. Kupčinskaitės-Ryklienės, korektiški, etiški santykiai tiek su centro darbuotojais, tiek su klientais niekada nebuvo pažeisti.

„Didžiausias iššūkis per visą šį laikotarpį – atsakomybė. Atsakomybė, kurią kaip įmonės vadovė laikiau rankose ir nešiau ant pečių. Džiaugiuosi, kad nepriklausomai nuo visko vykdėme ir tebevykdame dorą, kryptingą veiklą“, – pasakoja Kalbos ir komunikacijos centro įkūrėja.Turintiesiems verslo idėją Asta linki pirmiausia būti sąžiningiems patiems su savimi.

„Nepamirškite savo namų kalbos!“ – savo studentams nuolat kartodavo straipsnio pradžioje paminėtas žymus lietuvių kalbininkas J. Balčikonis. Šiuo metu A. Kupčinskaitė-Ryklienė nuolat primena savo klientams ar kolegoms, kad leituvių kalbos galimybės yra neišsemiamos, skatina pažinti ją iš naujo, susidraugauti. Kartu ji paneigia, kad šiuolaikiniam verslininkui lietuvių kalba nerūpi.

„„Lietuvių kalba turi vertę, kurią pripažįsta tiek valgiaraščių sudarytojai ir reklaminių lankstinukų leidėjai, tiek bankų vadovai ir leidyklų savininkai. Ir man labai džiugu, kad prieš dešimtmetį pradėta misija duoda apčiuopiamos naudos“, – sako Kalbos ir komunikacijos centro steigėja, linkėdama pradedantiesiems verslininkams pasijusti kolumbais gyvenimo vandenyne: „Jei turi idėją, plauk! Prisiminkime Kolumbą. Plaukė ne ten, kur reikėjo, bet nuplaukė. Svarbu yra plaukti, nes vis tiek kur nors nuplauksi. O jei neplauksi, tai ir liksi vietoje. Žinoma, nepatirsi jokių nepatogumų, bet užtat nieko neatrasi.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai