...

Ko galima pasimokyti iš patarlių apie verslą?

Verslas

2016.10.30

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: .

Ko galima pasimokyti iš patarlių apie verslą?

„Dabar daryk mažus darbus, tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad juos padarytum.“ pixabay.com nuotr.

Gyvename XXI amžiuje, džiaugiamės išmanaisiais telefonais, kompiuteriais, greitais automobiliais, transatlantiniais skrydžiais ir nuolat girdime, tariame skambius žodžius apie progresą. Tačiau gal kartais pravartu šiek tiek sustoti ir pažvelgti atgal. Į laikus, kai, regis, viskas buvo paprasčiau, kai žmonės taip neskubėjo gyventi, atidžiai stebėjo aplinką ir dėjosi patirtį į galvas. Iš tų laikų mums liko patarlės ir priežodžiai, į kuriuos galime žvelgti kaip į linksmą folklorą, bet įsigilinę pastebėsime didelę prasmę.

Mūsų protėviai kalbėjo apie daug dalykų. Verslas ir darbas – ne išimtis. Siūlome atkreiptį dėmesį į kelias patarles, kurios galbūt ir jums pasirodys naudingos.

„Acto pardavėjas šypsodamasis uždirba daugiau, negu medaus pardavėjas būdamas susiraukęs.“ – ši turkų patarlė mums primena, kad gerai atliksime tik tuos darbus, kurie teikia pasitenkinimą. Jeigu kiekvieną dieną darysite tai, ką norite, tai galiausiai pajus ir aplinkiniai. Juk visada maloniau paslaugą ar daiktą gauti iš žmogaus, kuris nuoširdžiai džiaugiasi galėdamas padėti.

„Atidaryti parduotuvę lengva, bet išlaikyti – menas.“ Kinų patarlė dar sykį pakartoja seną tiesą. Pradžia ir yra tik pradžia. Net ir gražiausia idėja neišsiskleis, jeigu nepasistengsite. Savo idėją auginti ir puoselėti gali ne kiekvienas, tam reikia pašaukimo, talento ir daug dirbti.

„Dabar daryk mažus darbus, tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad juos padarytum.“ Ši persų patarlė visų pirma moko kantrybės. Ypač jaunas žmogus nori visko ir iš karto, tačiau gyvenime taip nutinka retai. Štai kodėl kiekvienam iš mūsų reikia kantrybės, kuri leistų pirmiausia susikoncentruoti į mažesnius tikslus ir taip pamažu mokytis, tobulėti, rengtis dideliems darbams.

„Darbas dėl akių duonos nepelno.“ Senovės lietuviai, sugalvoję šį priežodį, tikrai buvo pastebėję vieną žmonių tipą. Turbūt ir jūs tokių kelis pažįstate – tai žmonės, kurie labai daug juda, bet praktiškai nieko nepadaro. Jų visur pilna, jie visų draugai ir kolegos, bet šių pastangų rezultatų nematyti. Vargu ar jums jų reikia šalia. Atpažinkite šiuos žmonės ir pasitraukite kelis žingsnius į šoną.

„Devyni amatai, dešimtas badas.“ Visi žinome tokį apibūdinimą kaip „visų galų meistras“. Jis gražiai skamba, bet iš tikrųjų nieko nereiškia. Tokie žmonės paprasčiausiai neegzistuoja. Jeigu manote sugebantys viską, tai arba nelabai adekvačiai save vertinate, arba sergate didybės manija. Senovės lietuviai šia patarle ir bando priminti, kad neverta stengtis apžioti pernelyg daug. Pervertinę save liksime prie suskilusios geldos.

„Nežiūrėk, kaip darbas pradėtas, žiūrėk, kaip baigtas“, – sakydavo senovės japonai. Svarbiausia yra rezultatas. Dirbant gali būti visko: konfliktų, desperacijos akimirkų, žioplų klaidų ir t. t. Kai viskas pasibaigs, turėsite tik savo pastangų rezultatą ir būsite išmokę neįkainojamų pamokų.

„Uždirbtas duonos trupinys geriau negu veltui gautas kepalas.“ Ši prancūzų patarlė primena, kad savo darbo rezultatai yra pats geriausias atlygis. Net jeigu pasiekėte palyginti nedaug, galite džiaugtis, kad padarėte pats. Ko gero, tai geriausias jausmas, kokį gali suteikti sunkus triūsas.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.