Visi mes siekiame pasisekimo. Skaitome beveik nemokamai knygose ir žurnaluose (juk jų kaina, palyginti su įgytomis žiniomis, tėra simbolinė) dalijamus sėkmės receptus, stebime populiarius žmones. Tie, kurie domisi sėkmės filosofija, be didelių pastangų išvardytų bent penkis sėkmės palytėto žmogaus bruožus, penkis būdus tiems bruožams ugdyti ir dar penkis galinčius pakeisti prieš tai aptartus. „Sėkmės universiteto“ įkūrėjo ir mokytojo Algirdo Karaliaus nuomone, svarbu rasti balansą: siekiant sėkmės reikia žinoti ne tik ką reikėtų daryti, bet ir ko vengti.

Pirma: nereikia nieko kaltinti

Anot A. Karaliaus, žmonės labai mėgsta kaltinti vieni kitus. „Vieni dėl visko kaltina valdžią, kiti savo šeimos narius, treti kaimynus, – detalizuoja pašnekovas. – Kaltindamas savo jėgą perduoti kitam žmogui. Sakai: „Tu mane įžeidei!“ arba „Tu mane padarei nelaimingą!“ Šie sakiniai reiškia, kad tas žmogus turi įrankį, kuriuo gali tau padaryti įtaką. Ir ne bet kokią – neigiamą. O tu tampi bejėgiu, kuris negali su ta įtaka kovoti.“

Pašnekovo įstikinimu, apkaltinę kitą ir jam automatiškai atidavę savo jėgas tampame aukomis.

Antra: nereikia teisintis

Žmonėms būdinga ieškoti pasiteisinimų. Vieni įsitikinę, jog gimė netinkamoje vietoje, ne tuo laiku arba ne toje šeimoje, kiti – tiesiog per jauni arba per seni. Žinoma, yra ir tradiciniams pasiteisinimams ištikimų žmonių, kurie neturi laiko, pinigų arba abiejų iš karto.

„Kiekvieną kartą, kai aiškinamės kodėl, mes pranešame sau ir pasauliui, kad negalime nieko pakeisti ir negalėsime to padaryti ateityje, – paaiškina A. Karalius. – Kai žmogus nuolat teisinasi, jis neturi šansų sulaukti sėkmės.“

Trečia: nereikia bijoti

„Bijoti – natūralu“, – sako A. Karalius ir pabrėžia, kad bijome mes visi: tiek vaikai, tiek suaugę žmonės. Esminis skirtumas – vaikai, nors ir bijo, apie savo baimes šneka, jas pripažįsta ir bando su jomis kovoti, o suaugusieji baimes racionalizuoja, t. y. baimių baimėmis nevadina, o gudrauja ir sako: „Aš nematau reikalo stengtis“ arba: „Turiu kitokių prioritetų.“

„Baimė mus sulaiko nuo geriausių dalykų gyvenime, – sako A. Karalius. – Jei bijau kurti verslą, sulaikau save nuo galimybės užsidirbti pinigų ir gyventi taip, kaip noriu. Jei bijau prisipažinti mylįs, atimu iš savęs laimę. Turime suprasti, kad suaugusiam žmogui nėra ko bijoti. Blogiausi dalykai tikrai įvyks: mes visi mirsime, o prieš tai dar ir palaidosime savo artimuosius. Tai įvyks nepriklausomai nuo to, ar bijosime. Svarbiausia – suvokti, kad didesnis jus gąsinančių dalykų skaičius neįvyks, nes šie dalykai tėra fantazijos. Gyvenimas trumpas, reikia ne bėgti, o įgyvendinti tai, ko bijote, dažniausiai tai naujos galimybės.“

Ketvirta: nereikia menkinti kitų

„Mes pamišę dėl kritikos, – konstatuoja A. Karalius ir ima vardinti: – Politikai kritikuoja vieni kitus, mes neatsiliekame – kritikuojame politikus, kritikuoti itin mėgsta ir žurnalistai, šiuo metu jų taikiklyje – krepšinio žaidėjai.“ Anot pašnekovo, kritikuoti gali visi, tačiau dažniausiai tai daro žmonės, nesugebantys nieko kito.

„Tie, kas kuria, veikia, ką nors naudinga, neturi laiko kritikuoti. Esu tikras, kad nė viename pasaulio mieste nėra paminklo kritikui. Kodėl? Paminklai statomi tiems, kas galbūt klydo, sulaukė kritikos lavinos, bet ką nors darė. O kritika tėra žodžiai: ji nepakeičia valdžios sprendimų, nepakelia ekonomikos lygio“, – paaiškina A. Karalius.

Penkta: nereikia ieškoti ribojimų

Žmonės linkę save riboti. „Kai ieškai, ko trūksta, tai pats greičiausias būdas šį trūkumą rasti. Tokia mūsų prigimtis: ko ieškai, tą ir randi. Ieškai problemų – randi, ieškai kitame žmoguje blogų savybių – jie jas būtinai parodys. Tačiau jei tu ieškai galimybių, smegenys padeda atrasti nuostabių dalykų“, – šypsosi pašnekovas.

Šešta: nereikia atsižadėti pinigų

„Lietuvoje pinigai – tabu. Apie pinigus kalbama kaip apie blogį, mat jų visada trūksta, o kada jų yra daug, žmonės ima keistis (žinoma, į bloga). Čia į turtingus žmones žiūrima kaip į vagis, – stebisi A. Karalius. – Lietuviai yra keistuoliai: dvidešimt keturias valandas kalba apie pinigus ir jų trūkumą, tačiau nedaro nieko, kad jų būtų daugiau.“

Pašnekovas atvirauja: seminarai apie pinigus Lietuvoje – nepaklausūs. A. Karalius įsitikinęs, kad kalbant apie pinigus veikia paradokso dėsnis. „Jei tu teigi, kad mintims apie pinigus neturi laiko (ką jau kalbėti apie norą), būsi priverstas nuolatos apie juos galvoti. Reikia rūpintis savo finansais“, – skatina pašnekovas.

Septinta: nereikia atsisakyti savo svajonių

„Kai buvome mažiukai, turėjome daug svajonių: tapti kosmonautais, užkariauti pasaulį. Vėliau atėjo laikas, kai vis dažniau atsisakydavome vienos iš svajonių: iš pradžių žaisliukų, kurių tėvai nepirko, tada svajonių universiteto, idealaus vyro ar moters ir galiausiai laimingo gyvenimo, – sako A. Karalius. – Daugelis žmonių, paklausti apie svajones, droviai nuleidžia akis. Dažnas įvardija 2–3 svajones, tačiau ir tos labiau primena poreikius. Mano akimis, žmonės gyvena tam, kad įgyvendintų svajones. Kuo daugiau turime noro ir aistros savoms svajonėms realizuoti, tuo mes laimingesni.“