RIZIKOS KAPITALO FONDAI – ALTERNATYVUS VERSLO FINANSAVIMO ŠALTINIS (#)

Jana Saifulinaitė prieš 5 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 3 min. 10 s.
Skolinantis iš bankų, kur už gautas lėšas mokamos palūkanos, rizikos kapitalo fondas nusiperka dalį įmonės akcijų ir uždirba iš dividendų BFL/ Tomo Urbelionio nuotr.
Pirmas klausimas, kurį dažnai užduoda pradedantieji verslininkai: „Iš kur gauti pinigų?“ „Kuo tokiais atvejais gali pagelbėti rizikos kapitalo fondai, kokias paslaugas jie teikia ir kas gali tuo pasinaudoti?“ – klausiame UAB „Investicijos ir verslo garantijos“ („Invega“) Projektų valdymo skyriaus vadovės Ingos Bieliūnienės ir rizikos kapitalo fondo „LitCapital“ įkūrėjo Šarūno Šiugždos.

Rizikos kapitalas pasiima dalį nuosavybės teisių

„Rizikos kapitalas – tai alternatyvus verslo finansavimo šaltinis investicijų į nuosavą įmonių kapitalą forma. Paprastai investuojama į novatoriškas įmones (tiek pradedančias, tiek jau veikiančias), pasižyminčias didelio augimo ir plėtros galimybėmis“, – teigė I. Bieliūnienė.

Pasak jos, kitaip nei skolinantis iš bankų, kur už gautas lėšas mokamos palūkanos, rizikos kapitalo fondas nusiperka dalį įmonės akcijų ir uždirba iš dividendų ir (arba) pardavęs tas akcijas vėliau. Svarbu žinoti, kad rizikos kapitalo investuotojai įsigyja nuosavybės teisę į įmonę ar jos dalį.

„Ši nuosavybės forma yra naudinga verslininkams, tačiau už kapitalo skolinimą jie privalo perleisti įmonės akcijas“, – pabrėžė „Invegos“ Projektų valdymo skyriaus vadovė.
Dar vienas galimas skirtumas, pasak jos, – investavimo laikotarpis, kuris gali būti trumpesnis net ir labai didelių investicijų atveju. Paprastai jis būna 3–5 metai. Imant didelę paskolą iš kredito įstaigų jos trukmė gali siekti ir iki 10 metų ar net daugiau.

Š. Šiugžda pridūrė, kad rizikos kapitalo investuotojai ne tik suteikia finansinį kapitalą, bet ir aktyviai dalyvauja įmonės valdyme, konsultuoja verslo ir vadybos klausimais, dalijasi vertingais verslo ryšiais. Jis akcentavo, kad rizikos kapitalo fondo komandos nariai įmonėse, į kurias investuoja, visada aktyviai dirba kaip valdybos nariai: „Skiriamas labai didelis dėmesys įmonės plėtros planų kūrimui ir įgyvendinimui bei efektyviam apyvartinio kapitalo valdymui. Be to, investuotojai įmones, į kurias investavo, konsultuoja verslo ir vadybos klausimais, dalijasi vertingais verslo ryšiais, sukauptais investuojant anksčiau.“

Rizikos kapitalo žinomumas Lietuvoje didėja

Bieliūnienė atkreipė dėmesį, kad didėjant rizikos kapitalo žinomumui Lietuvoje daugėja ir įmonių, besikreipiančių į rizikos kapitalo fondus. Pasak jos, rizikos kapitalo fondų žinomumui įtakos turėjo ir turi Ūkio ministerijos Lietuvoje įgyvendinamos finansų inžinerijos priemonės, iš dalies finansuojamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis.
„Keli veikiantys rizikos kapitalo fondai didina finansavimo prieinamumą smulkiajam bei vidutiniam verslui ir skatina šio verslo augimą“, – teigė I. Bieliūnienė.

Jos nuomone, tikėtis, kad Lietuvos verslininkai per metus ar dvejus kardinaliai pakeis požiūrį į kapitalo investicijas kaip į pagrindinį verslo plėtros finansavimo šaltinį, būtų naivu, tačiau ateityje Lietuvos įmonių, pritraukusių rizikos kapitalo investicijas, skaičius augs.

„Vis daugiau įmonių savininkų supranta, kad su motyvuotu finansiniu investuotoju galima įgyvendinti daug ambicingesnius verslo planus, nei ieškant finansavimo ribotą rizikos apetitą turinčiose kredito įstaigose. Prie įmonių plėtros rizikos kapitalo investuotojai prisideda tiek žiniomis, tiek ryšiais bei patirtimi, kurią sukaupė per daugelį metų. Kadangi investicijos grąža priklauso nuo įmonės vertės, fondų valdytojai stengiasi, kad įmonė plėstų veiklą, o jos vertė augtų“, – pabrėžė I. Bieliūnienė.

Ką reikia žinoti kreipiantis į rizikos kapitalo fondą?

„Verslininkas, norėdamas, kad rizikos kapitalo fondas investuotų į verslą, turi kreiptis į rizikos kapitalo fondų valdytojus. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad verslas turi būti veikiantis ir su pagrįstu bei profesionaliu verslo plėtros planu, realiai pagrįstu investicijų plėtrai poreikiu. Kitas svarbus aspektas – turi būti aiškiai numatytos verslo pardavimo galimybės“, – sakė I. Bieliūnienė.

Kreipdamiesi į rizikos kapitalo fondą verslininkai pirmiausia turėtų suprasti, kad fondas investicijai ieško įmonės, išsiskiriančios veiklos specifika, akcininkų, vadovų ir darbuotojų komanda, suinteresuota įmonės veiklos plėtra bei vertės augimu.

„Fondas paprastai veikia kaip aktyvus akcininkas, dalyvauja priimant strateginius verslo plėtros spendimus. Manyčiau, kad būtent sprendimų priėmimo teisės pasidalijimo baimė ir atgraso daugelį perspektyvių įmonių savininkų nuo investuotojų paieškų. Vis dėlto, jei abiejų pusių tikslai sutampa, partnerystė yra geras dalykas“, – sakė I. Bieliūnienė.

Š. Šiugžda pridūrė: „Prieš kreipdamiesi į rizikos kapitalo fondus daugiau pasidomėkite, kaip veikia fondai ir ko iš jų tikėtis. Taip pat turėkite kuo geriau parengtą verslo planą. Jis gali būti kad ir 3 puslapių, bet turi atsakyti į esminius klausimus: plėtros galimybės, rinkos situacija, produkto pranašumai ir trūkumai, komanda, finansavimas.“

Verslininkų investavimo į įmones patirtis Lietuvoje vis dar maža

Paklausta, ar Lietuvos verslininkai noriau nei prieš penkerius metus investuoja kaip rizikos kapitalistai ar bent kaip verslo angelai į inovacijas, I. Bieliūnienė teigė: „Kaip sakoma, geri investavimo sprendimai atsiranda iš geros patirties, o gera patirtis – iš blogų investicijų. Lietuvoje dar nėra daug verslininkų, kurie turi ilgą investavimo į įmones patirtį. Kita vertus, sėkmingai savo verslą plėtojusių ir pardavusių verslininkų skaičius didėja. Aktyviau investuoti verslo angelus skatina ir 2010 m. įsteigtas bendrai investuojantis fondas „Verslo angelų fondas I“.“

Verslininkams, norintiems įkurti ar plėsti įmonę ir ketinantiems kreiptis į rizikos kapitalo fondą, I. Bieliūnienė sakė norinti palinkėti sėkmės ir nebijoti įgyvendinti savo svajonių: „Kaip sako JAV verslininkas Tony Robbinsas, nesvarbu, kiek darote klaidų ar kiek lėta yra jūsų pažanga, jūs vis dar esate priekyje tų, kurie nebando.“

SVARBU ŽINOTI

• Yra nemažai įmonių, kurios neatitinka ar tik iš dalies atitinka finansinių tarpininkų paskolų teikimo reikalavimus. Jos negali užtikrinti, kad bus vykdomi įsipareigojimai, nes neturi pakankamai nuosavo kapitalo
• Rizikos kapitalo fondai gali investuoti ir investuoja į visiškai naujas, veiklą tik pradedančias ar rizikingas įmones, kurioms bankai skolina itin atsargiai arba apskritai nėra linkę skolinti

DOMĖKITĖS
• Informacijos apie rizikos kapitalą, jo teisinę bazę galite rasti http://www.vca.lt/LT/menu/rizikos-kapitalas

Į kokius rizikos kapitalo fondus gali kreiptis Lietuvos verslininkai? Kur ieškoti informacijos?
Lietuvoje pagal JEREMIE iniciatyvą yra įsteigti ir veikia keli fondai: KŪB„Lithuania SME Fund“ („BaltCap“), KŪB „LitCapital I“, „Verslo angelų fondas I“, KŪB „Practica Seed Capital“ ir KŪB „Practica Venture Capital“

www.litcapital.lt, www.versloangelai.eu, www.baltcap.com, www.practica.lt

FAKTAS
Pirmieji rizikos kapitalo fondai Lietuvoje buvo įsteigti tik 2010 metais, o patys rizikos kapitalo fondai ir rizikos kapitalo bendrovės aktyviau rinkoje veikti pradėjo nuo 2011-ųjų
Lietuvoje jau yra įmonių, į kurias yra investavę rizikos kapitalo fondai. Žinomiausios bendrovės, prie kurių augimo stipriai prisidėjo rizikos kapitalo fondai
  • Specializuota farmacijos bendrovė „Sanitas“
  •  Aukštųjų technologijų įmonė „Fermentas“
  • Informacinių technologijų bendrovė „Sonex Group“
  • Sporto ir laisvalaikio prekių mažmenine prekyba užsiimanti „Sportland“
  •  Medicininių intraveninių pompų gamintoja „Viltechmeda“
  •  Naujienų portalas „Delfi“
  • TV ir interneto tiekėjas „C Gates“
  • Mokėjimų pervedimų platforma Transfergo.com
  • Manodrabuziai.lt

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2018 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai