SISTEMA, LEIDŽIANTI PASIEKTI SVARBIAUSIUS TIKSLUS (#)

Marija Rudzevičiūtė prieš 3 metus Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 16 s.
„FranklinCovey“ partneris Rytis Juozapavičius Asmeninio albumo nuotr.
Visuomenėje gajus požiūris, kad kuo daugiau darbų turi, tuo daugiau ir padarai. Tačiau jei visus juos bandai atlikti tuo pat metu, rezultatas toli gražu nėra panašus į norimą: mintys išsibėgioja, veiksmai tampa neracionalūs, o pasiekimai netenkina. Tad nesusidėliojus svarbiausių tikslų ir veiksmų žlunga net geriausios idėjos, o iššvaistyta energija neatneša siekiamų rezultatų. Ką daryti, kad taip nenutiktų, o užsibrėžta strategija būtų tikslingai vykdoma, pasakoja „FranklinCovey“ partneris Rytis Juozapavičius.

Būtina suprasti, kas svarbiausia

„Pripažindami, kad visuomet turėsime daugiau puikių idėjų, nei turime galimybių jas įgyvendinti, pripažįstame, kad svarbiausia yra svarbiausią laikyti svarbiausiu“,– linksmai pokalbį pradeda pašnekovas.

Žmogaus protas iš prigimties sunkiai išlaiko susitelkimą, o jei to nepadeda ir organizacijos kultūra, svarbiausių tikslų siekimas dar labiau nutolsta. 
R. Juozapavičius

„Verslo mokymų ir konsultavimo paslaugų bendrovė „FranklinCovey“ atliko 30 000 vadovų apklausą siekdama išsiaiškinti, kurį iš šių septynių efektyvumo įpročių sunkiausia puoselėti: būk proaktyvus, pradėdamas galvok apie pabaigą, pirma daryk svarbiausius dalykus, galvok „laimėkime drauge“, pirmiau siek suprasti, paskui būti suprastas, veik sinergiškai, nuolat atsinaujink. Paaiškėjo, kad vadovai blogiausiai vertina savo pastangas pirmiau daryti svarbiausius dalykus. O štai Heike Bruch asir Samantra Ghoshal po dešimtmečio intensyvių tyrinėjimų nustatė, kad net 90 proc. vadovų daugumą savo laiko leidžia neefektyviai veiklai ir tik 10 proc. yra nuolat susitelkę į svarbiausių tikslų įgyvendinimą“, – pasaulinių tyrimų duomenimis dalijasi R. Juozapavičius.

Anot pašnekovo, mums išties sunku susikaupti ir daryti tai, kas svarbiausia, net jei tai širdžiai mielos idėjos. Pavyzdžiui, vos keturiolika procentų lietuvių sugeba laikytis įsipareigojimų gyventi taip, kaip nori, nuo tos dienos, kai įsipareigoja.

Kai it musės daužomės į stiklą

„Žmogaus protas iš prigimties sunkiai išlaiko susitelkimą, o jei to nepadeda ir organizacijos kultūra, svarbiausių tikslų siekimas dar labiau nutolsta. Remdamiesi „FranklinCovey“ ir „HarrisInteractive“ atlikta daugiau kaip 12 000 JAV darbuotojų apklausa galime daryti išvadą, kad strategijos vykdymas žlunga dėl keturių esminių priežasčių: darbuotojai nežino organizacijos tikslo, ką konkrečiai daryti, kad tą tikslą pasiektų, neskaičiuoja, kaip sekasi šio tikslo siekti, nėra atskaitingi už pažangą siekiant tikslo“, – nuosekliai dėsto specialistas.

Anot jo, dabar žmogus apdoroja maždaug tris kartus daugiau informacijos nei, tarkime, 1960 m. Todėl jei asmuo arba organizacija neturi aiškių tikslų, kuriais entuziastingai tiki ir į kuriuos bando susitelkti, jie skęsta informacijos jūroje ir  dirba „skubius bei nereikšmingus“ darbus, su svarbiausiais prioritetais susijusiems darbams skirdami vidutiniškai tik 30 proc. savo darbo laiko.

„Desperatiškai bandydami spėti viską darbuotojai imasi praktikuoti vadinamąjį „multitaskingą“ – bandymą daryti daug darbų vienu metu. Tačiau neuromokslininkų tyrimai atskleidžia, kad mūsų gebėjimo dirbti daug darbų vienu metu gerinimas iš tiesų kenkia gebėjimui giliai ir kūrybiškai protauti. Kuo labiau esate įpratęs atlikti daug darbų vienu metu, tuo mažiau išmanus tampate, nes sumažėja gebėjimas mąstyti ir iki galo apgalvoti problemą. Tada eikvojate energiją it musės daužydamiesi į lango stiklą, užuot skridę pro atviras balkono duris“, – vaizdžiai požiūrį į darbą apibūdina specialistas.

„Face control“ principas svarbiems tikslams

„Žmonės neįsipareigoja, jei neįsitraukia. Darbuotojai turi dalyvauti nustatant organizacijos tikslus. Gerai, kai tikslai yra užrašyti, labai svarbūs reguliarūs komandos susitikimai pažangiai siekiant aptarti svarbiausius tikslus. Rekomenduojama svarbių tikslų sesijas rengti kas savaitę po 20–30 min.“, – kaip efektyviau dirbti, pataria R. Juozapavičius.

„Efektyviausi darbuotojai įsileidžia į galvą ne kuo daugiau informacijos, o mažiau ir susijusios su jų svarbiausiais tikslais. Jie panašūs į gerą naktinio klubo apsaugininką, nepriekaištingai atliekantį „face control“: įleidžiami tik tie, kurie yra sąraše. Svarbiausia – turėti nepriekaištingą sąrašą. Tai mes galime padaryti paprasčiausiai skirdami laiko pagalvoti ir užsirašyti, kokie yra mūsų tikslai“, – sako pašnekovas.

Pasak R. Juozapavičiaus, bestselerių apie smegenis autorius garsusis daktaras Danielis Amenas net sergančius sunkia depresijos forma savo pacientus neretai gydo „vieno puslapio stebuklu“ – prašydamas jų užrašyti, kokių nori santykių su kitais žmonėmis, ko nori pasiekti darbe, kiek nori uždirbti pinigų, ko nori savo kūnui, protui ir sielai. Vien tikslų išsikėlimas ir bandymas juos pasiekti turi gydomąjį poveikį.

„Todėl nuoširdžiai rekomenduoju užsirašyti su tikslais susietus planus. Tyrimais įrodyta, kad pacientai, kurie po klubo ar kelio sąnario operacijos užsirašo savo konkrečius planus, kaip kasdien judės (pavyzdžiui, „trečiadienį nueisiu iki autobuso stotelės pasitikti iš darbo grįžtančios žmonos“), galų gale daugiau juda ir sparčiau sveiksta, palyginti su tais pacientais, kurie neužsirašo judėjimo planų“,– paprastomis kasdienėmis situacijomis gyvenimo bei karjeros tikslus apibūdina R. Juozapavičius.
Pasak jo, tik tokiais būdais kontroliuojant darbo ir veiklos procesus galima siekti rezultatų, kuriais džiaugiamasi ir didžiuojamasi.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai