STRESO ĮVEIKIMO METODIKOS (#)

Marija Rudzevičiūtė prieš 4 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 2 min. 4 s.
Diplomuota meno terapijos specialistė bei psichologė - Jurgita Valiulienė. Asmeninio albumo nuotr.
„Meno terapija – tai ne menas. Čia nėra vertinama gražu ar negražu, gerai ar ne. Meno terapijos užsiėmimų metu žmogus atsiskleidžia kaip visuma. Tai ir svarbiausia. Todėl šis metodas taikomas ne tik sunkioms ligoms gydyti, bet ir stresui mažinti“,– sako diplomuota meno terapijos specialistė bei psichologė Jurgita Valiulienė, užsiimanti meno terapija sveikatai, švietimui ir verslui – www.patikeksavimi.lt .

Streso neatlaiko ir stipriausieji

Sankt Peterburgo praktinės psichologijos institute meno terapeutės kvalifikaciją įgijusi psichologė įsitikinusi – meno terapija gali išgydyti net įsisenėjusias psichologines problemas. Tai specialistės darbo rezultatai parodė jau ne kartą.

„Kai meno terapija atveria žmogaus skaudulius, jis išsivaduoja. Tada lieka energija, reikalinga gyventi čia ir dabar, todėl nesiblaškoma gręžiojantis į skaudžią praeitį. Tik tuomet galima rasti vidinių resursų augti, tobulėti ar kurti verslą dabartyje, – sako J. Valiulienė, žinanti aibę pavyzdžių, kai užgožtos kasdienių rūpesčių ir įsisenėjusio streso to nesuprasdamos palūžta net, rodos, stiprios asmenybės. – Kai žmonės užsisuka veiklos rate ir persitempia, per vėlu lengvai to jausmo atsisakyti. Tokiu atveju prasideda depresija, prasideda gydymas vaistais ir pan. Todėl svarbu tinkamai eikvoti resursus ir pajusti, kada reikia kovoti su stresu.“

Kaip atpažinti stresą?

„Užklupus net ir mažam stresui padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis, prasideda galvos skausmai, sutrinka miegas. Tai gana stirpūs požymiai, ypač suaktyvėjantys pavasarį. Šiuo laikotarpiu organizmas pradeda atgimti, atsiranda daugiau emocijų, daugiau vidinių konfliktų, streso. Kai jau stresas ima viršų, gali nepavykti užmigti. Todėl kartais žmogus ryte atsikelia nepailsėjęs, dar labiau pavargęs. Kai tokia situacija tęsiasi ilgai, pradeda atsirasti net fizinės problemos – skrandžio skausmai ir pan. Tam panaikinti reikalingas atsipalaidavimas, judėjimas, pasivaikščiojimas, miegas“, – streso pasireiškimą apibūdina meno terapijos specialistė.

Kai užklumpa stresas, reikia giliai pakvėpuoti – įkvėpti ateitį ir iškvėpti praeitį. Įkvepiant pagalvoti apie tai, kas gero mūsų laukia, o iškvepiant, kas buvo negera, ir tai paleisti. Dar kvėpuojat svarbu prisiminti save erdvėje, kurioje kada nors buvo labai gera. Tai labai padeda.
J. Vailiulienė

Pasak pašnekovės, jei stresas yra vienkartinis, kai žmogus gauna dozę emocijų, tačiau greitai sureaguoja ir problemą išsprendžia, tai greitai pasimiršta. Jei tai ilgalaikė būsena dėl įtampos darbe ar kitų svarbių veiksnių, vienas iš būdų yra išsikalbėti, paaiškinti savo jausmus. Priešingu atveju situacija gali prieiti net iki sveikatos sutrikimų.

Menoterapeutė pasakoja, kad emocijos ir jausmai dažnai priklauso nuo požiūrio į situaciją. Kai jis keičiasi vienoje gyvenimo dalyje, gali keistis ir kitoje. Esą jei dėl tam tikrų nesklandumų, užuot kaltinę save, pasvarstytume, kodėl kitas žmogus vienaip ar kitaip pasielgė, ir tai taikytume daugelyje sričių, bloga savijauta ir nerimas pamažu praeitų.

Kaip paprastais būdais nuvyti stresą?

• „Kiekvieną rytą reikia sau ir pasauliui nusišypsoti. Tuomet tas pazityvas skleidžiasi. Reikia palinkėti sau geros dienos, ypač kai laukia įtempta, – šypsodamasi sako psichologė. – Reikia tiesiog gerai nusiteikti iš ryto ir tos emocijos lydės visą dieną.“

• „Kai užklumpa stresas, reikia giliai pakvėpuoti – įkvėpti ateitį ir iškvėpti praeitį. Įkvepiant pagalvoti apie tai, kas gero mūsų laukia, o iškvepiant, kas buvo negera, ir tai paleisti. Dar kvėpuojat svarbu prisiminti save erdvėje, kurioje kada nors buvo labai gera. Tai labai padeda“, – pataria meno terapijos specialistė.

• „Kai užeina depresinė būsena dėl neramių minčių, reikia uždėti ranką ant kaktos ir susikaupti. Kai pradėsime atsekti tas mintis, kurios neduoda ramybės, jos nurims ir pradės lengvėti. Po tokio pratimo mes išeiname iš minčių ir pradedame jausti tai, kas yra čia ir dabar“, – sako specialistė.

• „Kai užklumpa blogos emocijos, imkite lapą, tušinuką ir pabūkite vaikais. Lapą padalykite į dvi dalis, tuomet dešinėje jo pusėje imkite intensyviai braižyti taip, kaip vaikai piešia pirmus piešinius, vadinamus keverzonėmis. Emociškai pripieškite kuo stipriau ir ryškiau pilną lapą, koncentruodamiesi įjaučiamą stresą. Kai blogas emocijas išpiešite, pajusite atokvėpį. Tada kairėje lapo pusėje nupieškite save laimingą, pozityvios emocinės būsenos – tai, kas jums yra laimė, blogąją pusę nukirpkite ir išmeskite“, – įdomų metodą siūlo išbandyti J. Valiulienė.

• „Kai jaučiate, kad kyla blogos emocijos, atsisėskite, užsimerkite ir pasakykite „stop“ sau. Suglebkite, atpalaiduokite kiekvieną raumenį. Po tokio atsipalaidavimo kūnas atsigauna. Taip pat padeda judėjimas pagal mėgstamą muziką, susiliejimas su ja. Jei apima bloga nuotaika, ji yra ne tik mintyse, bet ir kūne, o jei leisime jai iš kūno išeiti pagal muziką, pagerės“, – skatina meno terapijos specialistė.

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai