KĄ BALSAS IŠDUODA APIE VERSLININKO CHARAKTERĮ? (#)

Marija Rudzevičiūtė prieš 9 mėnesius Šį straipsnį perskaityti užtruks: 1 min. 56 s.
Jei pašnekovas kalba kitame laido gale, dažnai mėginame pagal balsą nupiešti jo paveikslą ir neretai tas paveikslas atitinka realybę flickr.com nuotr.
„Kalbėsena – tembras, tempas, dažnis – yra neatsiejama žmogaus dalis, nors būna ir išimčių. Bet komunikacija – tai pirmas įspūdis apie žmogų, o kartais ir vienintelis. Jei pašnekovas kalba kitame laido gale, dažnai mėginame pagal balsą nupiešti jo paveikslą ir neretai tas paveikslas atitinka realybę“, – pasakoja „Personalo atrankos kitaip“ vadovė ir specialistė Ramunė Vaičiulienė.

„Balsas – tai tik dar vienas įdomus savęs ir kitų pažinimo instrumentas, kurį naudojame kasdien. Tačiau, siekdami jį pažinti ir pritaikyti kasdienybėje, turime išmokti jo klausytis. Kaip žinia, antsvoris balsui suteikia svorio, jis turi gomurinį atspalvį, žmonės kalbėdami dažniau įkvepia. Apkūnius žmones dažnai lydi tokios savybės kaip kaupimas (jie turi užtemptas balso gaidas). Jei žmogus antsvorio neturi, tačiau jo kaulų struktūra stambi, tokio žmogaus balse apkūnumo nepastebėsime“, – kaip balsą gali paveikti žmogaus sudėjimas, pasakoja specialistė.


Balsą valdyti galima išmokti

„Balso algoritmas – lavinamas dalykas. Todėl verslininkai, norėdami teisingai pakreipti derybų linkmę ar panaudoti įtaigą, neretai mokosi kalbėjimo meno. Balso tembras yra įgimtas, tačiau jis turi atspalvių, priklausančių nuo emocijos, kurią naudojame kalbėdami. Tačiau tempą ir tam tikras detales galima lavinti – įvesti į kalbą arba išimti. Tuo užsiima kalbos algoritmo specialistai“, – sako R. Vaičiulienė. Anot jos, dainavimas – puikus lavinamo balso pavyzdys. Jei tai žmogaus nuolatinis užsiėmimas ar pomėgis, balsui suteikiama spalvingumo, dainingumo.

„Retais atvejais sutikto žmogaus balsas nustebina – neatitinka jo išvaizdos, tokiu atveju jaučiami kalbos raidos sutrikimai dėl įvairių priežasčių. Kartais balsas patvirtina, sustiprina jau egzistuojančias charakterio savybes, matomas išoriškai (pagal veido bruožus), arba jas paneigia“, – tikina specialistė.

Greitakalbiai kaupia daug informacijos, bet mažai analizuoja

„Greitas minčių dėstymas dažnai būdingas ne tik gerai informaciją analizuojantiems žmonėms. Įprastai tai būna skuboto būdo žmogus, neskiriantis laiko analizei. O jei pašnekovas delsia atsakinėdamas, vadinasi, jis turi keletą variantų į jūsų užduotą klausimą, bet šioje vietoje būkite budrūs, nes tai lavinamas dalykas ir, jei vėliau sekantis sakinys išpyškinamas greitakalbe, gilios analizės nelaukite.

Neturėdami klausos mes matome žmogaus veido bruožus, kūno sudėjimą, judesį, nematydami – girdime balsą ir tai mūsų gija žmogui pažinti.
R. Vaičiulienė

Tačiau tai gali būti žmogus, gerai disponuojantis skaičiais, dažnai tokio asmens protas kaupia didelį kiekį informacijos, aktyvi ilgalaikė atmintis, – sako R. Vaičiulienė. – Lėtakalbis žmogus daugiau įsigilina į esamą informaciją, dažnai atrodo, kad jam reikia daugiau laiko gautai informacijai įsisavinti, tačiau šis žmogus turės didesnes tolerancijos ribas, platesnį požiūrį.“

Balse atsispindi žalingi įpročiai

Specialistė pasakoja, kad įsisenėję žalingi įpročiai palieka šaižų atspindį žmogaus balse: „Jame girdimas „smėliukas“. Alkoholio veikiamas balsas turi tendenciją lėtėti, sunkiau tariami kai kurie garsai. Jau telefonu girdėdami tokių „prieskonių“ turintį ir apie žalingų įpročių neturėjimą porinantį pašnekovą – būkime budrūs. Žinoma, žmonės keičiasi, bet „prieskoniai“ balse išlieka dar ilgą laiką, o kartais ir visą likusį gyvenimą.“

Sudėtingas kalbėjimas – temai nukreipti

R. Vaičiulienė pasakoja, kad tembras – tai instrumentų, balsų ar kitų garsų skambesio savitumas. Tembro pobūdis priklauso nuo tonų kombinacijos, balso vibracijos. Toks žmogaus garso įsisavinimo subtilumas leidžia klausytojui skirti skirtingus balsus ir instrumentus. „Pagal balso tembrą mes skiriame žmones į sau labiau ar mažiau patinkančius. Nes pastarieji atspindi tam tikras su jūsų suvokimu derančias arba nederančias savybes“, – sako personalo atrankos specialistė.

Ji pasakoja, kad žodžių vartojimas – tai variacijos, rodančios žmogaus gebėjimą disponuoti informacija: „Kartais dažnas tarptautinių žodžių pynimas į sakinį rodo ne tik išprusimą, bet ir pašnekovo norą nukreipti temą. Stiprų kūrybinį pradą turintys žmonės puošia sakinį dažnais būdvardžiais, pavyzdžiui: „Tą šiltą vakarą nuostabioje draugijoje patyrėme puikių akimirkų.“ Trumpais, glaustais sakiniais kalbantis asmuo dažnai būna dalykiškas, analitiškas, gerai pasveriantis riziką.“

Balsas, pasak specialistės, yra dar viena sudedamoji dalis, padedanti pažinti žmogų: „Neturėdami klausos mes matome žmogaus veido bruožus, kūno sudėjimą, judesį, nematydami – girdime balsą ir tai mūsų gija žmogui pažinti.“

blog comments powered by Disqus
© 2011 - 2015 BZN start. Visos teisės saugomos. prenumerata reklama kontaktai