...

Kaip darbą paversti tikru žaidimu?

Verslas

2014.09.16

Autorius: Rūta Varneckaitė

Temos: , .

Kaip darbą paversti tikru žaidimu?

Psichologas pataria pagalvoti, kuo galite save motyvuoti, kad darbas virstu įdomiu žaidimu? flickr.com nuotr.

Ką daryti, jei apsėdo apatijos jausmas ir darbas tėra išgyvenimo šaltinis? Jei jaučiamės it žiurkėnai bėgimo rate, iš kurio ištrūkti, rodos, neįmanoma? Čia jau pakvimpa problema, kurią reikia spręsti. Nuo ko pradėti vidinį dialogą su savimi ieškant sprendimo būdų, klausiame psichologą Mykolą Valainį.

Darbas – viena svarbesnių asmenybės funkcionavimo erdvių

Kalbinamas psichologas M. Valainis išskiria tris pagrindines sėkmingo asmenybės funkcionavimo erdves: meilę, draugus ir darbą. Visos trys grupės vienodai lemia žmogaus savivertę ir yra tarpusavyje susijusios. Matyti, jog karjera ir su ja susijusi veikla žmogui turi labai didelę reikšmę. Jei kyla nepasitenkinimas šioje srityje, verta susirūpinti. Deja, gyvenimo posūkių apsuptyje žmogui ne visada pavyksta surasti išsvajotąjį aukso vidurį visavertės meilės, bendravimo bei profesinės savirealizacijos atžvilgiu. Kai nėra vyraujančios pusiausvyros, galimos dvi grupės kraštutinumų, o darbas tokiu atveju tampa kančia.

Profesinė puikybė

Mylimo žmogaus artume sielos ramybės nerandantis ar socialiniais ryšiais vidinės tuštumos neužpildantis individas bus linkęs ieškoti būdų, kaip šias spragas užpildyti ir pakelti savivertę. Taigi atsigriebti bandoma karjeros srityje. Kalbinamas ekspertas teigia, kad tai nėra blogai, ir cituodamas psichiatrą Alfredą Adlerį primena, kad pranašumo siekimas būdingas visiems. Bėda prasideda tada, kai atsivėrusią tuštumą asmeniniame gyvenime trūks plyš bandome kompensuoti profesiniais laimėjimais ir tampame žaidėjais, bet šįkart negatyviąja prasme. Apima godumas tiek šlovei, tiek pinigams, kuris užtemdęs akis daro žmogų rezultatų vergu. Pradedama koncentruotis į aplinkinių vertinimus. Už kiekvieną ne taip sėkmingai įgyvendintą užduotį smerkiame save, nes vis ieškome patvirtinimo, kad esame geriausi. Ilgainiui nustojame tenkintis net ir gerais rezultatais ar didėjančiomis pajamomis. Kitaip tariant, jei esate pernelyg įsitraukę į darbinę veiklą ir nuo jos neišeina atitrūkti net poilsio metu, verta savęs paklausti: „Gal baigiu nualinti save vien todėl, kad man be galo svarbu sau kažką įrodyti?“

Tam, kad žmogus gyventų harmoningai tiek su savimi, tiek su jį supančia aplinka, reikalingas vidinis dialogas, prasidedantis klausimu, ką galiu pakeisti pats, jei matau, kad darbas mano gyvenime yra nuobodi veikla.

M. Valainis

Darbas temdo asmeninę laimę

Kita pavojinga aistringo žaidėjo pusė, kad nors ir džiaugiamės artimų žmonių šiluma ir nesiskundžiame bendravimo stygiumi, darbui suteikdami žymų prioritetą, asmeninės erdvės džiaugsmus pastatome ant kortos. Taip nutinka, kai manome, kad bendravimas ir dėmesys artimiesiems gali būti kompensuojamas profesiniais laimėjimais ar solidžiai uždirbtomis sumomis. Deja, šeimai ir draugams siena, nusėta pagyrimais ar dosni piniginė, neatstos paprasto dėmesio. Tik po kurio laiko praregime, kad darbo malūnas baigia mus sumalti su visu asmeniniu gyvenimu.

Visai nebūti žaidėju darbe irgi pavojinga, mat neturėdami akstino stengtis ir domėtis, nesiekiame gerų rezultatų, o prastai pasirodę liekame įvertinti neigiamai. Priežasčių, kodėl praradome motyvaciją gali būti daug: gal supratome, kad veikla neįprasmina kūrybinio potencialo, gal jaučiamės neįvertinti kolegų ar viršininko, pagaliau gal atlygis smukdo norą stengtis? Psichologas perspėja, kad pajutus apatiją darbui, nieko nekeisti yra blogiausia. Tampame robotais, darančiais kažką tik todėl, kad reikia, o mintyse it mantra kartojama frazė „dirbk, pirk, mirk“ nesuteiks gyvenimui džiaugsmo. Tam, kad žmogus gyventų harmoningai tiek su savimi, tiek su jį supančia aplinka, reikalingas vidinis dialogas, prasidedantis klausimu, ką galiu pakeisti pats, jei matau, kad darbas mano gyvenime yra nuobodi veikla. Psichologas pataria pirmiausia apsvarstyti, ar nesate paprasčiausiai pervargę. Jei problema ne poilsio trūkumas, tada reikia pagalvoti, kuo galite save motyvuoti, kad darbas virstu įdomiu žaidimu.

Verta įsisąmoninti, kad visada bus ir užduočių, kurių nemėgstate. Šias psichologas pataria daryti apdovanojant save kuo nors maloniu. Prasminga susigalvoti protingą paaiškinimą, kodėl turite tai padaryti. Atsakymas turi teikti paskatą. Dienotvarkės pradžioje M. Valainis pataria įrašyti lengvesnius, mažesnius darbelius, kurie padės įsivažiuoti neprarandant susidomėjimo. Veiklą, kurią vykdydami raukote nosį, reikėtų suskirstyti dalimis ir atlikti skaidant, kad ši galutinai neatgrasytų.

Dažnas atvejis, kai sudėtinga ir bauginanti veikla yra tol, kol netampate specialistais, tad nereikia bijoti kreiptis pagalbos. Būtina nuolatinė žmogaus saviugda ir, jei pastebėjote, kad požiūrio pakeitimas situacijos negerina, reikėtų pereiti prie kito klausimo: kokias aplinkybes pakeitus entuziazmas ir vėl nutūptų ant darbo stalo? Pirmiausia psichologas skatina netylėti. Jei netenkina skiriamos užduotys, gal paprašyti kitokių? Per mažas atlyginimas – kreiptis į viršininką ir kalbėtis apie galimybes. Pagaliau, jei manote, kad padėtis nepakeičiama, imkitės kraštutinės priemonės ir pakeiskite patį darbą.

M. Valainis aiškina, kad bejėgiškumas yra įsikalbėtas, o pasidavimas apatijai – ne išeitis. Kad ir ką darytumėte, darykite su sveiku užsidegimu ir nepamirškite rūpintis savimi visomis prasmėmis, ne tik finansiškai.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.