Sakoma: „Žinios – didžiausias mūsų turtas.“ Jei tikite tuo – gyvenate tinkamame amžiuje. Ilgą laiką siekdami žinių žmonės mokėsi vieni iš kitų, skaitė, lankė universitetus. O šiandien viskas, ko reikia, tėra vos penkias minutes trunkanti tinkamo išsilavinimo e. įrankio paieška internete. Anot Mykolo Romerio universiteto plėtros prorektoriaus pavaduotojo Šarūno Sakalausko, tikroji vadinamųjų moocų (angl. massive open online course) banga į Lietuvą dar tik atsirita.

Suvienys geriausius

„Išsilavinimo e. įrankių sparčiai daugėja, vis auga jų konkurencija, o tai reiškia, kad gerėja šių e. įrankių kokybė“, – teigiamus pokyčius pastebi Š. Sakalauskas ir prisimena pavyzdį iš JAV, kur pernai net pusė didžiausią finansavimą gavusių startuolių buvo išsilavinimo e. įrankiai.

„Tikėtina, kad greitai iškils viena platforma, kuri susiurbs visus smukiuosius e. įrankius. Šiandien tokia platforma galėtų būti „LinkedIn“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas. Jis tikina, kad ši platforma turėtų susieti išsilavinimą su tuo, ką aš darau, noriu daryti ar darysiu vėliau. „Šiuo metu „LinkedIn“ jau dirba su viena pagrindinių moocų platformų „Coursera“, kur galima „lankyti“ nemokamus disciplinų modulius. Tikiu, kad ilgainiui šie naudojantis e. įrankiais įgyti įgūdžiai pakeis diplomus, kaip kompetencijų pagrindą“, – teigia Š. Sakalauskas.

Tai labai patogu, naudodamas e. įrankį gali mokytis tada, kai turi laiko, įkvėpimo, esi susikaupęs. Mokymosi procesą derini prie savo poreikių, nereikia laikytis grafikų, terminų.

Š. Sakalauskas

„Įsivaizduokite praktinę situaciją: įmonei reikia gero programuotojo ar pardavimo specialisto. Egzistuoja daugybė moocų naudojantis platforma baigti modulį, kurį kuruos „Google“, „Amazon“ ar kita bendrovė, o jį pabaigę gausite „Google“ ar „Amazon“ patvirtinimą „LinkedIn“ profilyje, kad turite jų kokybę atitinkančių kompetencijų ir gebėjimų. Patikėkite, dažnam darbdaviui tas sertifikatas bus svarbesnis nei diplomas. Kadangi modulio metu įgyta kompetencija (pvz., SEO, e. pardavimai, komunikacija socialiniuose tinkluose) yra konkretesnė ir vertingesnė nei studijų metu įgytos teorinės žinios“, – paaiškina pašnekovas.

Anot Š. Sakalausko, pažangiausių išsilavinimo e. įrankių subūrimas vienoje platformoje ilgainiui iš esmės pakeis išsilavinimo sampratą. „Universitetai ir kitos aukštosios mokyklos privalės reaguoti į šiuos pokyčius, kitaip, jie – pasmerkti išnykti“, – tikina pašnekovas ir priduria, kad patys universitetai turėtų aktyviai inicijuoti ir dalyvauti kurdami naujus e. įrankius.

Žmonių suinteresuotumas – didesnis nei tradiciniame universitete

Š. Sakalauskas įsitikinęs, kad esminis šių e. įrankių sėkmės pagrindas – lankstumas ir nemokama prieiga. „Tai labai patogu, naudodamas e. įrankį gali mokytis tada, kai turi laiko, įkvėpimo, esi susikaupęs. Mokymosi procesą derini prie savo poreikių, nereikia laikytis grafikų, terminų“, – e. įrankių pranašumus vardija pašnekovas.

„Dažnai žmonės mokosi, kad įgytų popierių (diplomą ar sertifikatą), kuris patvirtins jų turimas žinias. Žmonės, kurie mokosi naudodami tam skirtus e. įrankius, išsiskiria didesne motyvacija ir suinteresuotumu, – sako Š. Sakalauskas. – Jei žmogus pasiryžta tai daryti, tai tik dėl žinių, supratęs, kad jam trūksta kokios nors kompetencijos. Neretai tai būna kalbų mokymasis ar įvairių programų valdymas.“ Anot Š. Sakalausko, skiriasi klasikiniu ir e. įrankiais besimokančių žmonių amžius. „Užsienyje e. studijų būdą renkasi vis vyresni žmonės – nuo 30 iki 50 metų“, – sako pašnekovas. Jo manymu, tokius skaičius lemia didesnė vyresnio amžiaus žmonių patirtis ir tikslesnis žinojimas, ko jie nori ir ko jiems trūksta.