Kokia yra įmonės vadovo funkcija? Tiesiog dalyti nurodymus į kairę ir į dešinę? Pagirti gerai dirbančius darbuotojus ir laiku pabarti nerodančiuosius norimų rezultatų. Verslo konsultantas, įmonės „Mažeika & Partners“ steigėjas Gintautas Mažeika įsitikinęs, kad geras vadovas turi savo darbuotojams parodyti viziją, įtikinti ja ir įkvėpti kartu jos siekti. Kalbėdamas šių metų vadovų konferencijoje auditorijos jis klausė: „Ar jūsų darbuotojai nori pakeisti pasaulį?“ Įtikinti žmones, kad jie tikrai gali ką nors pakeisti, geba tik geras vadovas.

Kas vienija svajonių komandą?

G. Mažeika neretai pavadinamas pokyčių vadovu. Žvelgiant į jo biografiją, visai nesunku suprasti kodėl. Verslininkas yra sukaupęs 19 metų vadovavimo patirtį. Į priekį jis vedė ir tarptautines, ir valstybines, ir lietuviško privataus kapitalo įmones. „PZU Lietuva“, „Leo LT“, „Lietuvos rytas“, „AL holdingas“ – tai tik kelios įmonės, kurioms vadovavo G. Mažeika. Per savo karjerą jam teko įgyvendinti ne vieną sudėtingą didelio masto pokyčių projektą.

Kai tapau „PZU Lietuva“ generaliniu direktoriumi, įmonės situacija buvo labai sudėtinga. Dirbo nelaimingi darbuotojai, supratau, kad privalome išlipti iš tos duobės. Pasakiau, kad po dvejų metų dirbsime pelningai. Tuo reikėjo patikėti dėl klientų, mūsų pačių, mes turime prisiimti atsakomybę sau ir savo šeimai. Vizija padėjo pasiekti rezultatą.

G. Mažeika

Kokia pokyčių vadovo sėkmės paslaptis? G. Mažeika teigia, jog tai yra svajonių komandos subūrimas. Svajonių komanda – tai kolektyvas, kuriame žmonės veikia kartu, siūlo pokyčius, nori keistis ir keisti, yra kupini tikėjimo ir energijos. Pasak pranešėjo, tokią komandą gali suburti ir į priekį vežti tik toks lyderis, kuris sugeba nupiešti aiškią ir uždegančią ateities viziją, moka ją perduoti kitiems ir taip suteikti kitų atliekamam darbui daugiau prasmės.

Pašnekovo teigimu, yra daugybė pavyzdžių, kai sėkmingai veiklą plėtojusi įmonė, rodos, praranda tą ilgai kurtą kelią sėkmės link. Vis dėlto daug kas prieštarauja, jog įmonės sėkmė yra ne vizija, o didelis darbas. G. Mažeika sako, jog didžioji klaida ta, kad dalis įmonių su laiku tiesiog praranda aistrą pokyčiams. Ypač klaidingas požiūris įmonei neatsižvelgti į kintančią verslo rinką bei žmonių poreikius ir nesikeisti pačiai. „Būtina daug ir sunkiai dirbti, svarbiausia – reikia vizijos. Mano supratimu, vizija nėra organizacijos svetainėje užrašytas gražus šūkis. Tikroji vizija – organizacijos vadovo, lyderio subrandintas pasiekiamas tikslas, veiksmų planas ir teigiama vidinė nuostata, įsipareigojimas tai padaryti. Kodėl ši organizacija egzistuoja, kodėl reikia tos prasmės? Todėl, kad mūsų gyvenimas trumpas, o darbe praleidžiame labai daug laiko. Tad norisi palikti pėdsaką, daryti gerą, prasmingą darbą. Mes bijome tai pripažinti, kartais nežinome, kaip įprasminti savo darbą, bijome būti nesuprasti aplinkos“, – sako verslo konsultantas.

Kaip kuriama vizija?

Pasak įmonės „Mažeika & Partners“ įkūrėjo, pagrindinė vadovo užduotis ir yra brandinti vienijančią, į priekį varančią viziją. Vadovas, nesugebantis to padaryti, nėra vertas būti vadovu. Kaip kurti viziją? Pranešėjas įsitikinęs, kad ji turi gimti ir subręsti lyderio galvoje. Neaišku, kada tai įvyks, galbūt bendraujant su darbuotojais ar pusryčiaujant, atostogaujant. Tačiau privalai būti pasirengęs tą viziją pagaliau surasti ir atpažinti.

Pačiam G. Mažeikai teko kurti ne vieną ir ne dvi vizijas. Ir gana skirtingomis aplinkybėmis. Vienas pavyzdžių yra vadovavimas draudimo bendrovei „PZU Lietuva“. „Kai tapau „PZU Lietuva“ generaliniu direktoriumi, įmonės situacija buvo labai sudėtinga. Dirbo nelaimingi darbuotojai, supratau, kad privalome išlipti iš tos duobės. Pasakiau, kad po dvejų metų dirbsime pelningai. Tuo reikėjo patikėti dėl klientų, mūsų pačių, mes turime prisiimti atsakomybę sau ir savo šeimai. Vizija padėjo pasiekti rezultatą“, – sako jis. Pirmasis žingsnis, kurį G. Mažeika padarė, buvo visų darbuotojų supažindinimas su naująja vizija. Jis išsikėlė sau uždavinį asmeniškai susitikti su kiekvienu įmonės darbuotoju. Ir jį įvykdė. Kasdien 7.30 val. ir 17.30 val. susitikdavo su darbuotojų grupelėmis, kol galiausiai kiekvienam paaiškino, ko ir kaip siekiama. Asmeniškas kontaktas padėjo išnykti įtampai, ir įtikino darbuotojus, kad naujajam vadovui tikrai rūpi jie ir įmonė.

Vis dėlto formuluoti viziją įmonei, kuri yra duobėje, iš tikrųjų lengviau. Pasak G. Mažeikos, sudėtingiau pasiūlyti ką nors nauja įmonei, kuri dirba sėkmingai, bet jai gresia sąstingis. Kaip tik taip ir buvo jam dirbant grupėje „Alma Littera“. Nors tai buvo pelninga veikla, o darbuotojai laimingi, kasmet mažėjo žmonių susidomėjimas skaitymu. „Buvo labai didelis iššūkis kaip organizacijos lyderiui, reikėjo pagalvoti, ką galiu pasiūlyti jiems. Galvojau: arba padarysiu tai, arba turėsiu atsistatydinti. Toptelėjo mintis – o ką, jei vizija būtų tokia: „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“. Skaitymo rezultatai pasikeitė į teigiamą pusę per metus. Lietuvoje daliai žmonių tiesiog buvo gėda pasakyti, kad jie neskaito“, – apie įmonių vizijos misiją pasakoja verslo konsultantas.

G. Mažeika įsitikinęs, kad jeigu lyderis sugeba suformuluoti ir perteikti viziją organizacijoje dirbantiems žmonėms taip, kad jie pajustų ją, tuomet vizija tampa visos organizacijos pagrindu. Tai gali tapti tuo esminiu konkurenciniu organizacijos pranašumu, leidžiančiu jai pakilti į aukštesnį lygį.