Inovacijos – šiuolaikiniame versle itin populiarus žodis. Bene kas antras verslas siekia kaip nors ką nors atnaujinti, nepraleisti progos prisidėti prie naujos technologijos kūrimo ir pritaikymo. Štai kodėl vis garsiau kalbame apie verslo ir universitetų sinergiją, būtinybę šioms dviem sritims vienai kitą papildyti. Tačiau ar pakankamai žinome, kaip reikėtų tai daryti? Ką inovacijų ieškančiam ir į universitetus žvelgiančiam verslui reikėtų žinoti apie naujų idėjų paieškas ir įgyvendinimą? Apie tai pasikalbėjome su Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriumi Giedriumi Jucevičiumi.

Veiksmingas bendradarbiavimas tik suvokus savo skirtumus

G. Jucevičius pabrėžia, kad geriausius rezultatus duodantis verslo ir universiteto santykis gali užsimegzti, tik abiem pusėms sau pačioms atsakius į tam tikrus klausimus. „Bendradarbiavimas, mano galva, gali būti labai įvairūs. Tačiau abi pusės negali supanašėti. Jos turi papildyti viena kitą ir toleruoti viena kitos skirtumus. O kultūriniai skirtumai yra gana nemaži. Tie, kas tikisi iš bendradarbiavimo labai greitos naudos, neretai nusvyla. Verslas turi pripažinti, kad universitetas turi daugybę kitų ilgalaikių tikslų. Jeigu verslas tuos tikslus gerbia, bendradarbiavimas vyksta daug sklandžiau. Lygiai taip pat universitetai turi sau atsakyti į klausimą, ar jie gali verslui padėti gana greitai spręsti praktines problemas ir dėl to šiek tiek pakeisti vidinę kultūrą. Pavyzdžiui, skatinti savo darbuotojus ne vien už publikacijas, bet ir realiai išspręstas problemas. Taigi tai yra didžiulis kultūrų derinimo darbas“, – teigia jis.

Gyvename bendradarbiavimu ir partneryste grįstame pasaulyje, kuriame privalome mobilizuoti žmones su žiniomis, ryžtu, energija. Dažniausiai reikia apsistatyti geresniais už save žmonėmis. Idėjos įgyvendinimas yra socialinis, o ne individualus procesas.

G. Jucevičius

Šiuo metu bendradarbiavimo vis daugiau, tačiau, kad išnaudotume visą tokios sinergijos potencialą, reikia pasiekti tam tikrą brandos lygį. „Bendradarbiavimo visada gali būti daugiau, bet manau, kad per pastaruosius penkerius metus pasiekta nemaža pažanga. Yra tam tikras kultūros pokytis iš abiejų pusių. Kartais to kultūros pokyčio universitetuose, manyčiau, netgi šiek tiek per daug. Abi pusės turi būti pakankamai subrendusios bendradarbiauti. Jeigu verslininkai ateina ir tikisi, kad universitetas aptarnaus juos tiekdamas produktus ir inovacijas, dažniausiai tai tikrai nebus tas bendradarbiavimas, kuris vestų į aukštesnį kokybės lygį. Įmonės pačios turi būti priaugusios bendradarbiauti su aukšto lygio universitetinėmis laboratorijomis“, – įsitikinęs KTU profesorius.

Idėjos – neapčiuopiamas dalykas

Pasak pašnekovo, idealaus bendradarbiavimo modelio iš principo ir negali būti, nes jis priklauso nuo to, kokie tikslai keliami partnerystei. Tačiau, jeigu kalbėtume apie kertinius principus, pirmiausia reikia paminėti abipusiškumą, lygybės pojūtį, skirtumų suvokimą, orientavimąsi į ateitį, kuri yra ne po metų ar dvejų, tikslų žinojimą ir žmones, kurie turėtų patirties abiejose pusėse. Galų gale stipri partnerystė galima tik tada, kai abi pusės žino, ką ir kodėl daro. „Nėra taip, kad tik viena pusė būtų kalta. Tačiau verslininkai gal ne iki galo supranta, kodėl kažką daro. Jeigu gali kažką padaryti pats, tai gal geriau negaišti laiko. Svarbu suprasti, kad universitetas gali suteikti ne šios dienos, o rytojaus žinias. Patiems universitetams labai svarbu išlikti ateities žinių kūrėjais, nes, jei per daug orientuojamės į šiandienos rinką, prarandame potencialą kurti ateities žinias. Taigi, jeigu nesuvokiamas abiejų pusių galimas indėlis į sinergiją, gali kilti problema“, – sako G. Jucevičius.

Gera sinergija padeda ir atpažinti tas geras idėjas, nes tik žvilgsniai iš skirtingų perspektyvų gali ją nustatyti. „Tuo ir žavus tas idėjų pasaulis, kad jos yra ganėtinai neapčiuopiamos. Idėja didesnį potencialą įgyja tada, kai į ją pažiūrima iš skirtingų perspektyvų. Negerai, jeigu tik idėjos sumanytojas mano, kad ji auksinė. Ją turi įvertinti ir gal net pritaikyti vartotojas. Be to, reikia parduoti idėją ir finansų teikėjams. Neretai ne tik pati idėja lemia sėkmę, bet ir idėjos autoriaus gebėjimas įtikinti aplinkui esančius žmones jos vertingumu ir kartu lanksčiai ją pritaikyti, atsižvelgus į gautus pasiūlymus“, – teigia pašnekovas.

Komanda net svarbiau už idėją

G. Jucevičius perspėja, jog inovatyvios idėjos kelias nuo atsiradimo iki verslo tikrai nėra trumpas. Tai ilgas procesas. „Universalaus kelio nėra, bet, pavyzdžiui, technologijų komercinimo kelias prasideda nuo bendravimo, aiškinimosi, kam gali būti panaudota konkreti technologija. Gal ją verta su kuo nors sujungti? Gal pati savaime nieko nesprendžia, bet sujungta su kita technologija gali sukurti visiškai naują verslą? Taigi pirmiausia reikia atsakyti sau, kokią problemą sprendi. Kitas klausimas, kas suinteresuotas ją perkelti į praktiką. Paskui jau prototipų kūrimas – tiek produkto, tiek verslo modelio. Atlikus bandymus jau galima matyti, koks kelias tinkamiausias. Kitas būdas gali būti reagavimas į rinkos poreikius. Pamatai, kad susiformavo visiškai naujas poreikis, ir galbūt net su senais sprendimais (juos truputį konfigūravęs) jį patenkini. Taigi kelias gali būti įvairus“, – dėsto jis.

Pasak KTU profesoriaus, sėkmę sudaro 1 proc. įkvėpimo ir 99 proc. prakaito. Idėja paprastai ir būna tas 1 proc., o paskui jau iškyla jos įgyvendinimo klausimas. Šioje vietoje maždaug 90 proc. idėjų žlunga. Ji būna arba ne laiku, arba tiesiog nepakankamai išvystyta. O pats išvystymas labai priklauso nuo komandos kompetencijos. Štai kodėl į komandas reikia žvelgti net atidžiau nei į pačias idėjas. „Nebegyvename laukiniuose Vakaruose, kur vienišas kaubojus yra verslo herojus. Gyvename bendradarbiavimu ir partneryste grįstame pasaulyje, kuriame privalome mobilizuoti žmones su žiniomis, ryžtu, energija. Dažniausiai reikia apsistatyti geresniais už save žmonėmis. Idėjos įgyvendinimas yra socialinis, o ne individualus procesas“, – tvirtina G. Jucevičius.