Verslininkas – tai užsispyręs žmogus. Jo kelyje nuolatos pasitaiko išbandymų, sunkesnių etapų, bet verslo pasaulyje ir išlieka tie, kurie atsilaiko ir išmoksta savo pamokas. Įmonės „Inherent Simplicity Baltic“ vadovas Sergejus Gucaga versle jau toli gražu nebe naujokas. Per ilgus metus buvo ir lengvesnių, ir sunkesnių dienų, bet visada išliko noras eiti tolyn ir gyvenimą sieti būtent su verslu. S. Gucaga teigia, kad verslas jam yra tiesiog gyvenimo būdas. Verslininkas su mumis pasidalijo pagrindinėmis pamokomis, kurias išmoko per savo ilgametę patirtį verslo pasaulyje.

1. Svarbiausia visiškas pasiryžimas. Tuomet idėjos jus susiras pačios.

„Svarbu ne tiek idėja, o tai, ar žmogus tikrai yra pasiryžęs pradėti verslą. Jeigu esi tvirtai nusiteikęs, idėjos pačios ateina. Gal iš karto kažkas ir nepavyksta, bet tu jau judi ta linkme. Turi iš vidaus norėti kurti verslą, jo sistemas. Didžiausia bėda tada, kai žmogus yra darbuotojas, turi šiltą vietą, bet trokšta eiti ten, kur neaišku, kas bus toliau. Sunkiausia dalis yra peršokti iš vieno į kitą. Jeigu lauksi, kol tavo idėja subręs, kol galutinai nuspręsi palikti tą šiltą vietą, gali taip ir nesulaukti. Jeigu žmogus tikrai nori būti verslininku, idėjos pas jį ateis pačios. Svarbu tik eiti, kurti ir kuo greičiau mokytis iš savo klaidų.“

 

Savininkams tikrai neverta budėti 24 val. per parą kiaurus metus. Kartais reikia atsitraukti ir grįžti atgal. Tada viskas vyksta daug kokybiškiau.

S. Gucaga

 

2. Esminė verslininko savybė – pinigų srautų judėjimo suvokimas.

„Manau, kad verslininkui pagrindiniai yra keli dalykai. Vienas jų – labai gerai jausti pinigus ir jų srautus. Galima turėti gerą idėją, bet, jeigu tu nejausi pinigų srautų, niekada jos ir neįgyvendinsi, nes nesuprasi, kaip ją tobulinti, plėtoti, kaip daryti iš jos pinigus ir vėliau juos investuoti į augimą. Be šito nieko nebus. Tai, mano manymu, yra svarbiausia savybė. Esmė yra ne dirbti vien dėl pinigų, o tiesiog jausti jų judėjimą, kad jie tau padėtų plėtoti verslą. Jeigu sugebėsi tai daryti, kažko ir pasieksi. Jeigu nesugebėsi, labai greitai nušoksi kažkur į šoną.“

3. Verslininko gyvenime labai daug atsakomybės. Supraskite, ar gebėsite ją pakelti.

„Vaikystėje norėjau turėti daug verslų ir daug skraidyti. Žmogus turi norėti tokio gyvenimo. Tačiau turėdamas norų, turi suprasti ir visus trūkumus. Paprastame darbe gal turi didelį atlyginimą, gyveni ramiai. Kitaip tariant, neturi didelės atsakomybės, kurios reikia kuriant verslą. Jeigu kuri didelį verslą, turi nuolat galvoti apie tai, kad žmonės laiku gautų atlyginimus, kad įmonė strategiškai augtų ir plėstųsi. Jeigu to nebus, prasidės depresija. Taigi atsakomybės labai daug. Kita vertus, toks gyvenimas labai įdomus, nestandartiškas. Gali gauti didelį atlyginimą, bet daryti kažką siaurai, arba gali kurti, daryti įtaką procesams. Tai visai kitoks gyvenimas. Taigi reikia nuspręsti, kokio gyvenimo nori. Žmonės skirtingi ir patys turi nuspręsti, ko nori.“

4. Idėja yra gera tiek, kiek ją pavyksta sėkmingai parduoti. Jeigu idėjos nepavyksta parduoti, ji arba ne tokia jau gera, arba jums kažko trūksta.

„Labai svarbu išmokti parduoti idėją. Žmonės, kurie nemoka pardavinėti, gali to išmokti. Tam ir yra visokios technikos, disciplinos. Jeigu išmoksi parduoti ir turėsi idėją, pradėsi pats jausti, ar sugebėsi ją parduoti. Jeigu sugebėsi tai suprasti ir užkurti mechanizmą, idėja įgaus savo gyvenimą. Sukurti idėja ne taip ir sudėtinga. Daug daugiau žinių bei išteklių prireikia tam mechanizmui užkurti. Reikia išmokti kurti pačią pardavimo sistemą. Būtina jausti, ką reikia daryti.“

5. Supraskite, ar norite dirbti komandoje, ar vienas.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad pačios brangiausios ir didžiausios klaidos – tai netinkami žmonės komandoje. Jos kainuoja daugiausia pinigų, labiausiai stabdo veiklą arba net trukdo idėjai. Tai vienas svarbiausių dalykų. Aišku, esama skirtingų modelių. Galima dirbti su verslo partneriu arba daryti viską vienam ir tik samdyti darbuotojus. Jauni žmonės labiau linkę į partnerystę, o turintieji daugiau patirties siekia būti vieninteliais savininkais.“

6. Netinkami žmonės griauna įmonę iš vidaus.

„Aš turėjau labai gerą žmonių atrankos sistemą. Priimdavau naują žmogų tada, kai keturi žmonės pasakydavo „taip“. Jeigu vienas iš keturių pasako „ne“, žmogus nepriimamas. Be jokių papildomų klausimų. Viskas pagal pirminį simpatijos ir antipatijos instinktą. Tai geriausias rodiklis, ar žmogus tiks. Turi būti tam tikra grupė žmonių, kuri priima žmones, rengia darbo pokalbius. Atranką turi sudaryti keli etapai. Pirmas etapas – tiesiog intuicija, antrasis – jau išsamesni klausimai. Daug svarbiau už žinias yra tai, kaip žmogus elgiasi tam tikrose situacijose, kiek jis imlus naujovėms, kaip elgiasi kolektyve. Tai labai svarbu. Tu gali pasiimti kokią nors žvaigždę, bet ji viską perima, nesidalija žiniomis, pradeda kažko reikalauti. Tada įmonėje kyla didžiulių problemų.“

7. Krizės – puikus laikas atsinaujinti, išsivalyti ir pradėti kažką daryti kitaip.

„Per tokius laikotarpius galima įgyti labai daug pranašumų. Krizė leidžia šaltais nervais kirsti žmones ir siekti pusiausvyros. Kirsdamas dažniausiai nukerti pačią silpniausią dalį ir įmonė kaip tik įgauna didesnį greitį. Tai galimybė atmesti tuos, kurie stabdo įmonę, ir paskui su nauju greičiu judėti į priekį. Jeigu atidžiau pasižiūrėtume, pamatytume, kad per krizę labai daug įmonių išsivalė, o tada vėl pradėjo augti. Krizė leidžia atsikratyti žmonių, procesų, projektų, kurie yra tik našta. Man asmeniškai krizė labai padėjo, nes per ją atsikračiau investicinių projektų ir pasilikau tik tuos, kurie neša pinigus. Pradėjau uždirbti daugiau nei prieš sunkmetį. Po krizės pradedi daug atsakingiau žiūrėti į savo investicijas. Pasieki naują brandos stadiją.“

8. Nebijokite šiek tiek atsitraukti ir iš šalies pažvelgti į save bei savo verslą.

„Reikia mokytis nuolatos. Jeigu nesimokysi, netobulėsi. Kita vertus, kartais labai sveika šiek tiek atsitraukti. Labai sveika keliems mėnesiams kažkur nuvažiuoti, palikti viską taip, kaip yra. Jeigu per tą laiką verslas nesužlugo, vadinasi, jis iš tikrųjų turi tam tikrą vertę. Atsitraukus ir grįžus prasideda visai kitas vystymasis. Grįžęs įvedi pokyčių, kurių nepadarytum nuolat sukdamasis įmonėje. Savininkams tikrai neverta budėti 24 val. per parą kiaurus metus. Kartais reikia atsitraukti ir grįžti atgal. Tada viskas vyksta daug kokybiškiau. Reikia pasižiūrėti iš šalies. Taip kur kas daugiau pamatai.“

9. Prie verslininko gyvenimo būdo labai greitai priprantama.

„Jeigu jau esi versle, sukiesi šioje sistemoje, niekada nebenorėsi vėl būti eiliniu darbuotoju. Nemokėsi kitaip gyventi. Jei sugebėjai verslą sukti trejus, ketverius, penkerius metus ir paskui tave, tarkim, įveikė konkurentas, vis tiek sugalvosi ką nors nauja. Grįžti į samdomą darbą neišeis. Tai visai kitas stilius.“